Apie garsios poros skyrybų priežastis sklando įvairiausių vienas už kitą sensacingesnių gandų.
Tikėtinos dvi versijos, viena – garsusis mergišius neva iš seno savo įpročio buvo neištikimas žmonai. Kita – dėl visko kaltas meilės keturkampis, mat sutuoktiniai Eastwoodai nuolat keitėsi partneriais su viena sutuoktinių pora, štai ir prisikeitė.
Kas gi įvyko?
1993-iųjų liepa – kaip visada negailestingai karšta vasara Kalifornijoje. D.Ruiz ir vėl nesugebėjo susitaupyti pinigų atostogoms, todėl jas teko leisti darbe. Tokios aplinkybės gerokai erzino jauną moterį. Bet ko gi jai išgyventi? Ji jauna, graži, laisva, gali daryti ką nori – vakarais šėlioti paplūdimio baruose, nakčiai suvilioti bet kurį įdegusį gražuoliuką.
Tuo metu Dina nekūrė jokių planų, nes jai patiko nerimastingas, nuolatinių darbo kelionių gausus darbas Kalifornijos televizijos naujienų kanale KSBW. Be to, simpatingas jos viršininkas primygtinai siūlė kurti autorinę programą.
Dina nežinojo, kokią temą pasirinkti, nes kulinarijos ir skurdo temos erzino. Ji negalėjo pakęsti moteriškų pomėgių. Gal kino premjeros? O kad programa nebūtų banali, su žvaigždėmis susitikti jų namuose, pavyzdžiui, parengti reportažą iš Tomo Cruise’o svetainės?
Dar ir dabar Dina puikiai prisimena tą vasarą, savo nuotaiką, vieną po kitos galvoje sklandžiusias idėjas ir netyčia užklydusią mintį: o gal nuvykti į Karmelio miestelį pas C.Eastwoodą ir pakalbinti apie naujausią jo filmą „Menantis pikta“? Šią kino juostą lydėjo velniška sėkmė, ji susižėrė daugybę „Oskarų“ – apie Clintą visi tik ir kalbėjo.
Tuomet Dina nė neįsivaizdavo, kuo baigsis jos idėja. Vargu ar jos galvoje šmėkštelėjo mintis, kad garsusis C.Eastwoodas beprotiškai ją įsimylės ir pasiūlys tapti jo žmona. Neįsivaizdavo, kad tarsi pamojus burtų lazdele D.Ruiz taps savarankiška, madinga, laiminga ir įžymia aukštuomenės ponia. Jos idėjai dėl interviu su C.Eastwoodu viršininkas pritarė.
Iš Monterėjaus oro uosto Diną ir operatorių iki Karmelio atvežęs taksistas sustojo prie aklinos sienos.
„Viskas, ponia, toliau eikite pėsčiomis. Tikriausiai pirmą kartą atsidūrėte šiose palaimintose vietose. Deja, niekuo negaliu padėti. Karmelyje nėra daugiaaukščių, visuomeninio transporto, šviesoforų, elektros stulpų – apskritai jokių civilizacijos požymių.
Karmelio gyventojams svarbiausia tyla ir ramybė. Čia gyvena tik poetai, dailininkai, artistai. Jiems negalima trukdyti dirbti ir ilsėtis. Merija draudžia avėti aukštakulnius“, – visa tai susakęs taksistas pažvelgė į Dinos aukštakulnius.
Dar pridūrė, jog Karmelyje namai be numerių, ir jiems teks orientuotis pagal lenteles su pavardėmis.
Kai susierzinusi Dina su operatoriumi, apsikarstę krepšiais ir paketais, kvailai dairydamiesi į šalis atsidūrė už Karmelio miesto sienos, prie jų iškart pripuolė keletas guodėjų: „Pirmą kartą Karmelyje? Nenusiminkite – mes jus palydėsime. Tik poniai teks nusiauti aukštakulnius.“
Holivudo žvaigždės C.Eastwoodo vila niekuo neišsiskyrė iš ją supančių namų: įmantrios architektūros, apaugusi egzotiniais vijokliais, skendinti sodrių spalvų sode, kuriame auga ir šimtamečių pušų.
Baseino vandenyje – gėlių žiedlapiai. Romantiška aplinka. Viskas atrodė nuostabu. Beje, ko čia stebėtis: vidutinė Karmelio vilų kaina, kaip sakė taksistas, maždaug 20 milijonų dolerių (apie 50 milijonų litų). Miestelyje gyvena labai turtingi žmonės, turintys teisę čia nustatyti net beprotiškiausius draudimus, pavyzdžiui, avėti aukštakulnius.
Dina ir operatorius nuspaudė mygtuką prie vartelių su lentele: „Clintas Eastwoodas“. Išties, be sutiktų praeivių pagalbos jie tikrai nebūtų radę jo namo. Visur tik gyventojų pavardės, jokių numerių ar kitokių žymų. Pasigirdo kino legendos balsas: „Pro terasą eikite į svetainę, įsikurkite, jau liepiau atnešti jums limonado.“
Kol operatorius statė kamerą, D.Ruiz, įsitaisiusi ant baltos sofos, gėrė limonadą. Svetainės sienas puošė abstraktūs paveikslai, ant grindų stovėjo kubilėliai su retais egzotiniais augalais. Krėsle priešais Diną snaudė labradorų veislės šuo, drabužių spintoje miegojo didžiuliai katinai, o virš fortepijono kabėjo erdvus narvas su vienišu rojaus paukšteliu, kuris kartkartėmis čaižiai sučirendavo.
Svetainėje buvo justi brangaus tabako ir prieskoninių žolelių kvapas. Dina smalsiai dairėsi į šalis: ji niekada nebuvo tokiuose namuose. Iš svetainės buvo galima suprasti, jog savininkas subtiliai vertina vaizduojamąjį meną, literatūrą, buities daiktų estetiką.
Daugiau skaitykite žurnale „Stilius“.
