Michaelo tėvas, filmo „Spartakas“ žvaigždė Kirkas Douglasas (97 m.), apie sūnų kartą pasakė: „Jei būčiau žinojęs, koks jis taps populiarus, jam vaikystės metais būčiau skyręs kur kas daugiau dėmesio. Nors, atvirai sakant, nenorėjau, kad Michaelas būtų aktorius, – tikėjausi, kad jis taps geru advokatu.“
Griežto stiliaus kostiumas, balti marškiniai ir priderintos sąsagos – tokia apranga visada derėjo M.Douglasui. O stovėdamas teismo salėje priešais prisiekusiuosius visomis sagomis užsegtu kostiumu ir sakydamas kruopščiai parengtą kaltinamąją kalbą būtų atrodęs dar įtikinamiau: vienas skvarbus žvilgsnis – ir, nepaisant visų įkalčių ir liudininkų argumentų, veikiausiai būtų nuskambėję tokie žodžiai: „Teisiamasis nekaltas!“
Bet apie galimas Douglaso jaunesniojo pergales teisės srityje galima tik spėlioti. Dabar jo auditorija kur kas platesnė: jis pasirinko ne sėdinčius teismo salėje, o visą pasaulį. Ir pasaulis juo patikėjo.
Tėvo, Holivudo žvaigždės K.Douglaso, nuomonė jo sūnui Michaelui ilgą laiką nebuvo svarbiausia. Kai berniukui buvo šešeri, tėvas išsiskyrė su jo motina Diana ir ilgam pamiršęs šeimą visiškai pasinėrė į karjerą.
Tokiu elgesiu K.Douglasas mažai kuo skyrėsi nuo Michaelo senelio, rusų ir žydų kilmės emigranto Herschelio Danielovitchiaus, kuris artimuosius lankė dar rečiau, mat dieną naktį dirbo siuvimo pramonės srityje.
„Tėvas, kaip ir senelis, sugebėjo suktis. Kirkas buvo apsėstas idėjos visiems įrodyti, jog jis šio bei to vertas gyvenime, o vaikai, užkariaujant Holivudą, buvo tik nereikalinga našta“, – M.Douglasas pasakojo interviu žurnalui „Vanity Fair“.
Tad vargu ar reikia stebėtis, kad jaunystėje tėvą Michaelas dažniau matydavo ekrane nei realiame gyvenime, o būdamas 12-os, pirmą kartą pamatęs filmą, kuriame vaidina tėvas, nusprendė tapti aktoriumi.
Trokšdamas įgyvendinti savo svajonę Michaelas vis dažniau užsukdavo į filmavimo aikštelę pas garsųjį tėvą, o po kelerių metų vietoj prestižinio Yale’io universiteto, apie kurį svajojo tėvai, pasirinko Kalifornijos universiteto Aktorinio meistriškumo fakultetą.
Savo tėvišką palaiminimą sūnui Kirkas davė su viena sąlyga: jokių vaidmenų kine iki 25 metų – pradžioje reikia užgrūdinti charakterį.
Michaelas ištesėjo žodį: iki to amžiaus spėjo padirbėti padavėju kino teatro kavinėje, montažininko padėjėju, režisieriaus asistentu ir tik tada pagaliau pradėjo kurti savo pirmuosius vaidmenis. Atrodė, kad Michaelas jau susipažinęs su visomis hierarchinėmis kino verslo subtilybėmis, bet jam ši sistema kol kas nepasiūlė jokios vietos.
Holivudo žvaigždės sūnų Michaelą po bet kokio antraeilio vaidmens visuomet užgriūdavo kritikos lavina: ne taip gerai ir įtikinamai vaidina kaip tėvas Kirkas.
Jau prieš kuriant bet kokį filmo epizodą Michaelas patirdavo didžiausią stresą ir juo toliau, juo labiau užsisklęsdavo savo kiaute.
Kaip spręsti šią problemą, Michaelui pasiūlė tėvas – atidavė jam rašytojo Keno Kesey romano „Skrydis virš gegutės lizdo“ ekranizavimo teisę. Užsidegęs šia idėja Michaelas projektą įgyvendino po šešerių metų.
1976-aisiais per „Oskarų“ teikimo ceremoniją M.Douglasas triumfavo: filmas pelnė šešias statulėles. Vienos jų – geriausio filmo kategorijoje – atsiimti į sceną pakilo pats.
Ne kaip aktorius, bet kaip prodiuseris, žymus jau ne tik dėl savo pavardės, be to, dar ir kaip žmogus, kuris dabar pats gali diktuoti savo taisykles kinematografui.
Naujai įgyta valdžia ir pripažintas prodiuserio talentas leido M.Douglasui gana greitai pelnyti sėkmę aktorystės srityje. Vietoj gerų vaikinų vaidmenų, kurie jam buvo siūlomi anksčiau, jis rinkosi sudėtingus ir prieštaringus personažus, vietoj dramų apie policininkus filmavosi kriminaliniuose trileriuose ir erotinėse dramose.
1984 metais filme „Romanas su brangakmeniu“ jis, suvaidinęs įžūlų ir žavų avantiūristą Džeką Koltoną, kartu su kritikų liaupsėmis gavo tai, ko taip ilgai laukė, – kino žiūrovų, ypač dailiosios lyties, meilę.
Žiūrovės mielai būtų atsidūrusios jo partnerės K.Turner vietoje neįžengiamose džiunglėse – taip puikiai Michaelas suvaidino romantišką nuotykių ieškotoją. Beje, kaip atskleidė vėlesni filmai, aktorius pasirodė esąs kiek kitokio romano – ne tokio sentimentalaus – herojus.
Po trejų metų M.Douglasas atliko vaidmenį, kurio savo sūnui geidė jo tėvas, – kino juostoje „Lemtingas potraukis“ jis tapo advokatu.
Aktoriaus suvaidintas teisininkas toli gražu nėra šventuolis ir turi spintoje, perkeltine prasme sakant, ne vieną skeletą.
Po „Lemtingo potraukio“ buvo vaidmenys filmuose „Volstritas“, „Esminis instinktas“, „Demaskavimas“. Tai filmai, kuriuose M.Douglaso herojus buvo nenaudėlis, šelmis, nedorėlis, nepripažįstantis jokių „bet“.
Vaidindamas finansinio olimpo aukštumas pasiekusį cinišką biržos maklerį iš Volstrito ar Sh.Stone meilužį, M.Douglasas visada buvo pavojingai patrauklus. Vyrai norėjo būti tokie kaip jis – pasitikintys savimi sėkmės kūdikiai, moterys troško būti su juo – seksualiu, geidžiamu.
Kino ekrane M.Douglasas buvo neištikimas, kankino, apgaudinėjo ir visuomet likdavo tuo vieninteliu, dėl kurio iš tikrųjų išgyveno žiūrovai, nesvarbu, kokią niekšybę jis iškrėstų.
Aktorius, užsidėdamas niekšo kaukę ekrane, vis dažniau pamiršdavo ją nusiimti realiame gyvenime.
1977-aisiais M.Douglasas vedė austrų diplomato dukterį Diandrą Luker. Vestuvės sutapo su staigiu jo aktorinės karjeros šuoliu ir jis, pradžioje to pats nesuvokdamas, pasuko savo tėvo K.Douglaso keliu.
Savo sūnų Cameroną aktorius matydavo tik retsykiais, savaitgalius leido ne su šeima, nes pirmenybę teikė ilgalaikiams puotavimams ir meilės nuotykiams. Diandra ne kartą buvo užtikusi savo sutuoktinį lovoje su kitomis moterimis.
Be to, 1992-aisiais, iš karto po „Esminio instinkto“ sėkmės, M.Douglasas mėnesiui atsigulė į kliniką gydytis nuo alkoholizmo ir, kai kurių šaltinių teigimu, seksualinės priklausomybės.
„Jis jautė, kad panašėja į savo herojus. Per vieną susitikimų klinikoje Michaelas prisipažino, jog seksas jam yra tarsi impulsas, kurio jis nepajėgia nuslopinti“, – pasakojo amerikietis rašytojas Johnas Parkeris, biografinės knygos apie M.Douglasą autorius.
Iš žiniasklaidos sužinojęs apie sūnaus problemą, K.Douglasas tik nusijuokė: „Ir kuo jau blogas tas seksoholizmas? Seksualinę priklausomybę turiu visą gyvenimą ir puikiai jaučiuosi!“
Vėliau Michaelas neigė savo seksualinę priklausomybę, bet 1995-aisiais su Diandra vis dėlto išsiskyrė.
Velsietę (Didžioji Britanija) aktorę Catherine Zeta-Jones (45 m.), kuri tapo antrąja jo žmona, M.Douglasas įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio.
„Pirmą kartą pamatęs ją filme „Zoro kaukė“, buvau priblokštas, kokia graži ir talentinga gali būti moteris. Prisimenu, kaip visų klausinėjau: „Kas ta Catherine Zeta-Jones?“ Vėliau ją sutikau per Dovilio festivalį ir be užuolankų pasakiau, kad noriu vesti“, – pasakojo M.Douglasas interviu „The Guardian“ reporteriui.
Po pažinties su Catherine, su kuria Michaelas gimęs tą pačią dieną, tik 25 metų skirtumu, Holivudo žvaigždė labai pasikeitė. Liovėsi gerti, ilgai jai merginosi, o po prašmatnių vestuvių 2000-aisiais pamažėle atsidūrė antrame jų bendros kino biografijos plane.
Žiniasklaida nesiliovė traukti į dienos šviesą M.Douglaso nuodėmių, nuolat primindavo poros amžiaus skirtumą ir Holivudo žvaigždės seksoholizmą.
„Nei man, nei žmonai amžiaus skirtumas nesvarbus. Mane kur kas labiau jaudina tas faktas, kad kai man sukaks 75-eri, mudviejų sūnui Dylanui bus 18, o dukteriai Carys – 16 metų. Reikėtų iki to meto pagyventi, kad pamatyčiau juos suaugusius“, – svarstė aktorius.
Tad M.Douglasas ketina daugiau laiko skirti šeimai, o mažiau kino karjerai.
Pastarieji metai Holivudo žvaigždei buvo nelengvi: ketvirtos stadijos gerklės vėžio diagnozė, chemoterapija, sūnaus Camerono areštas dėl narkotinių medžiagų laikymo, pernykštis išsiskyrimas su Catherine, po kurio jie abu pajėgė vėl viską grąžinti į savo vėžes.
„Man visiškai nepatinka senti. Nė vieno pliuso!“ – juokėsi M.Douglasas.
Holivudo žvaigždė ir vėl filmuojasi, gauna apdovanojimus. M.Douglasas įrodo, kad gyventi reikia visu tempu. Ir juo, kaip ir anksčiau, tikima.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
