Šie laiškai yra asmeninės korespondencijos archyve, už kurį
per aukcioną lapkričio 19 dieną tikimasi gauti iki 250 tūkst.
svarų (320 tūkst. eurų).
Dokumentai yra 1897-1908 metų ir 1912-1921 metų, tarp jų yra
daugiau kaip 700 laiškų ir telegramų, kuriuos vienas geriausių
visų laikų operos dainininkų gavo ar siuntė.
Tarp medžiagos, gautos iki pat jo mirties 1921-aisiais, būnant
48 metų amžiaus, yra 22 laiškai ir atvirukai, septynios telegramos
ir nemažai nuotraukų iš jo paslaptingos meilužės, argentinietės
Vinos Velasquez.
Jos korespondencija yra parašyta itališkai, ispaniškai ir
prancūziškai, kartais – visomis trimis kalbomis viename laiške.
„Tūkstantis stiprių bučinių į tavo mylimas lūpas nuo
mažosios Vinos, kuri savo geidulingas lūpas glaudžia visur. Noriu
sau viso tavęs“, – viename laiške rašė ji.
Kaip rašoma „The Washington Times“ 1912 metų liepos 28-osios
straipsnyje, V.Velasquez buvo „gana apkūni, specifinio ispaniško
grožio, maloni, bet neypatinga“. Toks aprašymas atitinka
nuotraukas E.Caruso archyve.
Tuo straipsniu, kuriame nurodyta parašymo vieta yra Paryžius,
skelbiama apie jų sužadėtuves, bet pora niekada taip ir
nesusituokė.
„Tuo periodu jis, kaip atrodo, nuolat pakliūdavo į situacijas,
kai piršdavosi žmonėms arba jie manydavo, kad jis jiems pasipiršo,
bet tada jis nežengdavo žingsnio dėl santuokos“, – sakė
„Christie's“ knygų ir rankraščių skyriaus vadovas Thomas
Venningas.
„Buvo mažiausiai du atvejai, kai jam buvo iškeltos bylos, nes
jis pasipiršo ir nevedė“, – sakė jis.
Ant daugumos V.Velasquez laiškų yra prancūziški antspaudai, o
minėtame straipsnyje sakoma, kad ji gyveno netoli Triumfo arkos
Paryžiuje.
Jame rašyta, kad ji yra E.Caruso velionio draugo, p. De Tazo
duktė, tačiau nenurodytas jos amžius.
„Mano brangusis, mano brangenybe, jau 11 valanda vakaro, o aš
negaliu miegoti neparašiusi tau“, – viename laiške rašė
V.Velasquez.
Kitame laiške ji kritikuoja italų sopraną Adą Giachetti, kuri pagimdė keturis E.Caruso vaikus per 11 bendrų jų
gyvenimo metų. Du iš tų vaikų mirė vaikystėje, o su likusiais
jis nepalaikė ryšių.
Archyve taip pat yra laiškai Adai Giachetti ir jos seseriai
Rinai, su kuria E.Caruso buvo užmezgęs ketverius metus trukusį
romaną.
E.Caruso galiausiai vedė JAV elito atstovę Dorothy Park Benjamin, su kuria susilaukė dukters.
Tačiau savo korespondenciją jis nusprendė palikti Bostone
gyvenusiam draugui ir pradiniam patronui Antonino Perrone fu Antonio, tikriausiai dėl skandalingo tos
korespondencijos pobūdžio.
E.Caruso karjera sutapo su fonografo įrašų atsiradimu ir
išpopuliarėjimu, ir tai nulėmė jo pasaulinę šlovę, kokios
anksčiau nebuvo sulaukusi jokia kita operos žvaigždė.