Tačiau tylant visoms kalboms apie rusų supermodelio mirtį, žurnalisto Peterio Pomerantsevo knyga „Niekas nėra tiesa ir viskas yra įmanoma“ („Nothin Is True and Everything Is Possible“) atskleidė savo versiją – merginai mirties nuosprendį skyrė sekta, skelbia „New York Daily News“.
Autoriaus teigimu, anksčiau Sovietų Sąjungai priklausiusią teritoriją dabar šukuoja modelių ieškantys agentai. Gražuoles, tampančias modeliais, autorius vadina „pasiklydusiomis mergaitėmis“. Daugelis jų užaugo butuose be vandentiekio sistemos, o prieš save regi nykią ir skurdžią ateitį.
Toje pačioje teritorijoje savo veiklą vykdo keistos ir grėsmingos sektos. Autorius tvirtina, jog tuomet, kai R.Koršunova oligarchams tapo pabodusiu žaisliuku, mergina atsigręžė į kultą „Rose of the World“, kuris žadėjo atverti duris į naują, geresnį gyvenimą.
Tačiau R.Koršunova nebuvo tipiška varguolė. Po Sovietų Sąjungos suirimo jos tėvas, anksčiau priklausęs Raudonąjai Armijai, sukūrė sėkmingą verslą. Būdama šešiolikos, ji gyveno normalų gyvenimą Almatos mieste, Kazachstane, ir planavo savo studijas universitete.
Tačiau gražūs, liemenį siekiantys plaukai ir sodriai mėlynos akys pavertė ją agentų dėmesio objektu. Neilgai trukus jos kasdienybe tapo kelionės į Londoną, Paryžių bei Milaną.
„Paryžiuje ir Milane dalyvaudavome vakarienėse. Turtingi vyrai mums sumokėdavo už tai, kad ten pasirodytume. Ten lankydavomės kartu su Ruslana – tai buvo mūsų vienintelė proga pavalgyti“, - prisiminė R.Koršunovos tuometinė draugė, kuri taip pat buvo pradedantis modelis.
Tačiau netrukus Ruslana tapo supermodeliu ir viskas pasikeitė. Aštuoniolikmetė tapo „Ninna Ricci“ kompanijos veidu. Jos geidė galingi ir turtingi vyrai, o vienas jų gražuolę net nuskraidino į privačią Karibų salą. Gerbėjai jos nepaleisdavo iš VIP kambarių ir ji įsimylėjo „Aleksanderį“, vieną iš išvaizdžiausių turtuolių.
„Jis nėra labai jaunas, tačiau jis žavingas. Merginos krenta jam po kojomis. Jis susitikinėjo su keliomis iš mano draugių“, - tokiais žodžiais modelis iš Maskvos apibūdino R.Koršunovos mylimąjį.
Vaikišką nekaltumą išsaugojusi R.Koršunova draugėms atskleidė apie jos ir Aleksanderio planus susituokti. Netrukus ji mylimąjį supažindino su savo mama ir pora apsigyveno kartu. Tačiau vėliau jis ją paliko. R.Koršunova sunkiai išgyveno išsiskyrimą, prarado daug svorio, dienomis ir naktimis rašydavo jam tekstinius pranešimus.
Dar didesnį nerimą merginai sukėlė pasibaigę užsakymai. Nutilus telefonui, modelio karjera nutrūko.
„Staiga ji tapo viena iš tūkstančių merginų. Ji buvo niekas“, - pasakojo jos draugė.
R.Koršunova grįžo į Niujorką, kur sutiko automobilių pardavėją. Paskutinius savo gyvenimo mėnesius mergina praleido jį mylėdama, tačiau verslininkas buvo žinomas kaip neištikimas, nuolat naujų merginų ieškantis vyras.
Supermodelis Vlada Ruslakova pasakojo, jog su automobilių pardavėju R.Koršunova praleido ir savo savižudybės išvakares.
Knygos autorius P.Pomerantsevas, tyręs tikrąją supermodelio savižudybės priežastį, įgijo R.Koršunovos mamos pasitikėjimą. Jam net buvo leista antrą kartą atlikti toksikologinius testus ir pakartoti skrodimą. Testai parodė, kad paskutiniais gyvenimo mėnesiais merginos organizme nebuvo didelio toksinų kiekio, o autopsija atskleidė, kad šokdama nuo pastato stogo ji buvo gyva. Taip buvo atmesta žmogžudystės versija.
Tačiau jos draugai ir šeima netikėjo, kad mergina galėjo nusižudyti savo valia. 2009-aisiais knygos autoriui pavyko išsiaiškinti, kad žlugus modelio karjerai mergina tapo „Rose of the World“ nare kartu su savo drauge Anastasija Drozdova.
„The Rose“ vadinamas kultas savo narių reikalauja laikytis disciplinos, vadinamos „Lifespring“. Jos buvo atsisakyta JAV po to, kai nemaža dalis kulto sekėjų pradėjo skųstis psichikos sutrikimais. Tačiau kultas pasivadino kitu vardu ir toliau tęsė savo veiklą.
Knygos autorius tvirtino pajutęs stiprų ryšį, kuris padeda privilioti į kultą naujų narių. Jis pasakojo dalyvavęs susitikime, kuriame kulto vadovas pranešė apie supermodelio mirtį.
„Ruslana buvo tipinė auka“, - paskelbė jis.
Vienam š jo mokinių paklausus, ar mokytojas nesijaučia blogai dėl kulto narės mirties, jis atsakė, jog „kartais geriau nusižudyti nei nesikeisti“. Kultams priklausantys žmonės su problemomis dažniausiai susiduria baigę kulto mokymus. Jie jaučia tuštumą ir į rutiną grįžta tikėdamiesi, kad viskas bus daug geriau. Tačiau R.Koršunova grįžusi į Niujorką pokyčių nepajuto. Įtikinęs merginą, kad kartu jie sukurs laimingą gyvenimą, automobilių pardavėjas ją paliko.
Savo mirties dieną R.Koršunova paskambino vienam iš kulto narių. Numerį ji surinko likus vos keletui valandų iki mirtino šuolio, tačiau merginai buvo pasakyta paskambinti vėliau. Volodia pasivadinęs kulto narys negalėjo su ja kalbėti, nes buvo bare.
Ant pastato, kuriame ji gyveno, stogo buvo apsauginė tvora, o policija joje rado plyšį, pro kurį mergina galėjo prasmukti. Tačiau žvelgdami žemyn policijos pareigūnai padarė išvadą, kad pastato konstrukcija būtų sustabdžiusi merginos kritimą dar prieš jai pasiekiant asfaltą.
Nusižudyti sumaniusi mergina nuėjo į kaimyninį pastatą, kuriame vyko remontas. Nors policija nenurodo, iš kurio aukšto iššoko R.Koršunova, jos kūnas nukrito už aštuonių su puse metro nuo pastato sienos. Tai rodo, jog prieš šuolį mergina greičiausiai įsibėgėjo. Po trijų dienų nuo savo savižudybės jai būtų sukakę 21-eri.
Parengė Emilija Riaukaitė
