Kai M.Jovovich slapta ištekėjo pirmą kartą, motina privertė santuoką anuliuoti.
Kai aktorė buvo išsiskyrusi su dabartiniu savo vyru britų režisieriumi Paulu W.S.Andersonu, Galina iš kailio nėrėsi, kad pora vėl būtų kartu.
Todėl kai „Penktojo elemento“ žvaigždė ėmė lauktis antros dukters, žurnalistams nekilo klausimų, su kuo geriausiai apie tai (ir ne tik) pasikalbėti.
– Su būsimu sutuoktiniu serbu Bogicu Jovovičiumi susipažinote viename Kijevo restoranų. Su juo susilaukėte Millos. Ar tiesa, kad dukterį jis pamatė, kai jai buvo jau 10 mėnesių? Kodėl? – žurnalistai paklausė G.Loginovos.
– Jam teko išvykti iš Sovietų Sąjungos, kai buvau penktą mėnesį nėščia.
Bogicas buvo Jugoslavijos pilietis, baigėsi jo vizos galiojimo laikas, jis negalėjo likti Sovietų Sąjungoje ir atsidūrė Londone. Dėl to jo ilgai nebuvo su mumis.
– Kodėl davėte jai Millos vardą?
– Gimimo liudijime mano duktė – Milica. Šį vardą jai davėme prosenelės iš Jugoslavijos garbei.
Kokia nuostabi buvo jos prosenelės šeima! Mano vyro prosenelis žuvo per karą su turkais. Jis tapo nacionaliniu didvyriu, apie jį buvo kuriamos dainos.
Po jo žūties prosenelė Milica gedulo drabužius vilkėjo visą likusį gyvenimą. Ji labai gedėjo.
Ukrainoje Milicos vardas skambėjo keistai, todėl aš jį sutrumpinau – Milla.
– Dukrai buvo penkeri, kai emigravote. Ar sunku buvo apsispręsti?
– Labai. Sudėtinga buvo gauti Didžiosios Britanijos vizą, kad su vyru galėčiau ten susitikti.
Negalėjau apsispręsti, ką man daryti: likti Kijeve, tęsti aktorės karjerą ir pamėginti sugrąžinti Bogicą į Sovietų Sąjungą ar persikelti į Londoną, pamiršti karjerą, bet išsaugoti šeimą.
Kai trečią kartą su Milla atvykau pas vyrą, nusprendžiau likti užsienyje.
Tuo metu Bogicas jau gyveno Amerikoje ir specialiai atvyko į Londoną pasimatyti su mumis.
Kitą dieną nuėjome į Amerikos ambasadą ir viso labo per penkiolika minučių gavome vizą. Atėjo net ambasadorius, paspaudė ranką.
Labai susijaudinau, be to, buvo keista prisiminus, kaip sunkiai gaudavau leidimą išvykti į užsienį iš Sovietų Sąjungos. Tai buvo 1981-ųjų sausis.
– Ar sunku buvo Millai įprasti prie gyvenimo Amerikoje?
– Pradėjusi lankyti vaikų darželį, ji jau po trijų mėnesių prakalbo angliškai. Vėliau persikėlėme gyventi į Los Andželą, o būdama dešimties ji pradėjo mokytis Beverli Hilso mokykloje.
Paaiškėjo, kad tai snobų mokykla, kurioje mokosi turtingų tėvų vaikai. Jie žinojo, kad Milla atvyko iš Sovietų Sąjungos, ir sugalvojo ją pravardžiuoti Komi (nuo žodžio „komunistė“).
Mergaitės, žinoma, jai pavydėjo – simpatiška, lanko įvairias atrankas, svajoja tapti aktore.
Milla labai krimtosi, stengėsi kuo mažiau kristi į akis ir būti kaip visos. Todėl mokykloje vadino save Melisa.
Prisimenu, kaip kartą atvažiavusi į mokyklą paklausiau: „Kur man rasti Melisą?“ Vaikai nusistebėjo: „O kokioje klasėje ji mokosi? Mes turime tik Millą!“
– O ką atvykusi į Ameriką dirbote?
– Kai atsidūriau Holivude, pamėginau aktorystę, bet greitai suvokiau, kad tai apgailėtinos pastangos, kurios nesuteiks kūrybinio pasitenkinimo.
Ir kuo tik vėliau nedirbau: virėja, namų šeimininke, padėjau tvarkyti amerikiečių režisieriaus Briano De Palmos namus.
– Daugelis tėvų aktorių nenori, kad vaikai sektų jų pėdomis, jūs – priešingai.
– Ne visi gali tapti aktoriais. Specialiai nerengiau dukters profesionalios aktorės karjerai.
Jos karjerai didžiulę reikšmę turėjo drausmė, išvaizda ir tai, kad išrinkdavau tinkamas agentūras.
– Kaip apibūdintumėte dukters charakterį?
– Sudėtingas. Ji – nuotaikos žmogus. Šiuo požiūriu panaši į savo tėvą.
– Pirmą kartą Milla ištekėjo būdama 17-os už aktoriaus Shawno Andrewso. Kaip reagavote į šią žinią?
– Vieną gražią dieną ji apsivilko mano baltą suknelę, apsiavė mano batelius, nusikabino nuo sienos dekoratyvinį vainikėlį ir išdūmė su Shawnu į Las Vegasą. Nežinojau, ką ji sugalvojo.
Suskambus telefonui ragelyje išgirdau Shawno balsą: „Galia, jei stovite, tuomet atsisėskite. Mes susituokėme.“
Šiaip taip atgavusi kvapą paprašiau prieiti prie telefono Millą.
Liepiau jai tučtuojau grįžti namo ir pasikalbėti. Aš juk supratau, kad šitas meilės romanas ilgai netruks.
Vargais negalais įtikinau Millą ir Shawną anuliuoti santuoką: „Nustatykite terminą, pavyzdžiui, pusę metų. Jei per tą laiką jausmai neatšals, atšvęsime tikras vestuves.“
O paskui Millą su agentu išsiunčiau į Londoną – kuo toliau nuo nuodėmės. Ten ji išbuvo dvejus metus. Kūrė muziką, rengė pasirodymus klubuose. Žinoma, apie vestuves su Shawnu daugiau neužsiminė nei ji, nei mes.
– O santuokai su 17 metų vyresniu režisieriumi Lucu Bessonu nesipriešinote?
– Žinoma, ne. Talentingas, protingas, garbingas žmogus. Kodėl turėjau ją atkalbinėti?
Lucas beprotiškai mylėjo Millą ir dėl jos buvo pasirengęs mėnulį nuo dangaus nukabinti.
Jis nufilmavo ją tokiose puikiose kino juostose kaip „Penktasis elementas“, „Jeanne d’Arc“. Gaila, kad jų santuoka subyrėjo.
Apgailestauju, kad nesugebėjau paveikti dukters. Vėliau man Milla prisipažino, kad buvo pernelyg jauna tiems santykiams.
„Jei jis būtų palaukęs, kol suaugsiu“, – sakė ji. Atsakiau: „Milla, gyvenime niekas nieko nelaukia. Gyvenimas eina pirmyn!“
– Žinoma, kad Millos tėvas buvo patekęs į kalėjimą dėl verslo machinacijų, kai jai buvo 15 metų. Gal ji tikėjosi, kad L.Bessonas atstos tėvą?
– Manau, taip ir buvo. Millai, žinoma, trūko tėvo. Su Bogicu išsiskyriau praėjus trejiems metams po to, kai jis išėjo iš kalėjimo.
Mes iki šiol bendraujame, jis dažnai atvyksta per šeimos šventes.
– Millos santykiai su dabartiniu vyru Paulu W.S.Andersonu taip pat klostėsi ne be jūsų pagalbos.
– Milla ir Paulas buvo bendravę jau dvejus su puse metų, kai ji susipažino su 19-mečiu vaikinu – talentingu, subtilaus skonio poetu.
Pamenu, kaip Milla parvyko iš Italijos ir pareiškė: „Pas Paulą negrįšiu.“
Tą vakarą ji liko nakvoti pas mane, o rytą paskambinęs to vaikino tėvas pranešė, kad jo sūnus žuvo per automobilio avariją.
Milla labai sielojosi. Dvejus su puse metų verkė, jos širdyje visam gyvenimui liko randas. Aš neradau sau vietos, norėjau, kad ji grįžtų pas Paulą. Supratau, kad jis – tas vyras, kurio reikia mano dukrai. Patikimas, padorus, išauklėtas ir išvaizdus. Jų bendri interesai, bendra profesija.
Tuomet surezgiau planą – Paulą pakviečiau į savo gimtadienį. Sukviečiau šimtą svečių.
Kai Millai pasakiau, kad noriu pakviesti ir Paulą, ji pasipiktino: „Kam? Su juo tiek laiko nebendravome! Nedrįsk!“
Pamaniau: kodėl turiu klausyti dukters? Ką noriu, tą ir kviečiu į savo šventę.
Paulas atvyko. Milla, žinoma, priėjo prie jo, užsimezgė pokalbis.
Kadaise jie buvo įsigiję du mažus Maltos pudelius. Paului ir Millai išsiskyrus keturkojus dažniausiai prižiūrėdavau aš. Ir štai šuneliai, išgirdę pažįstamus balsus, ėmė ir suamsėjo.
„O, mūsų vaikai!“ – šūktelėjo Paulas ir kartu su Milla nuėjo pas savo globotinius. Apsidžiaugiau – ledai pajudėjo!
Kitą dieną man paskambino Paulas ir paklausė: „Kodėl mane paliko Milla?“ Daviau patarimą: „Paskambink jai ir pats paklausk. Būk vyras! Juk neturi ko prarasti.“
Įkvėpiau Paului drąsos ir jie vėl ėmė bendrauti. Jų dukrai Ever Gabo sukako šešeri. Ji, kaip ir aš, – Skorpionas.
O dabar Milla vėl nėščia. Sprendžiant iš tyrimų, gims dar viena dukra.
– Ar žvelgdama į savo praeitį dėl ko nors apgailestaujate?
– Gal tik dėl to, kad nepagimdžiau dar bent dviejų vaikų.
Parengė Ona Kacėnaitė
