Apie aplinkinių nuomonę: „Pasaulyje ne tiek jau daug žmonių, kurių nuomonė man rūpi. Ak, beje, man nusispjauti į vyrų nuomonę.“
Apie stresą: „Netikiu tokiu dalyku kaip stresas. Darbe ne vieta isterijai.“
Apie savo karjeros istoriją: „Nėra jokios istorijos. Net archyvų nėra, nes nieko nesaugau. Man patinka tai, ką darau šiandien, o ne tai, ką kadaise padariau. Kai žmonės ima galvoti apie tai, ką praeityje darė geriau, nei daro šiandien, tai signalas, kad laikas sustoti.“
Apie savo katę: „Tikiuosi, kad vieną dieną Choupette taps populiaresnė už mane ir tuomet galėsiu tiesiog pranykti jos šešėlyje.“
Apie įkvėpimą: „Nelaukiu, kol jis ateis. Prancūzai sako, kad geriausios idėjos atsiranda dirbant. Na, po mano stalu yra didžiulė šiukšlių dėžė. 95 procentai mano idėjų keliauja būtent ten.“
Apie kailių industrijos priešininkus: „Nesuprantu tų betikslių protestų esmės, juk žmonės kasdien kemša mėsą ir dėvi odines striukes. Man ir pačiam mintis apie gyvūnų žudymą pasišlykštėtina, tačiau manau, jog mėsos parduotuvė – kur kas blogesnė vieta nei kailių salonas.“
Apie asmenukes: „Nemėgstu asmenukių! Tačiau dabar tai išties madinga, tad kad ir kur eičiau, aplinkiniai nuolat terorizuoja mane prašymais nusifotografuoti kartu. Laimė, mano asistentas Sebastienas šiurkščiai elgiasi su tokiais gerbėjais. Aš taip negalėčiau – esu geras žmogus.“
Apie pensiją: „Trumpai ir aiškiai – niekuomet neišeisiu į pensiją, nes tuomet kaipmat užversčiau kojas. Coco Chanel paskutinį atodūsį išleido būdama 87-erių ir vis dar kurdama madą. Vadinasi, aš dar turiu šiek tiek laiko.“
