Labiausiai sukrėtusi istorija – dar prieš vestuves pradėję griūti santykiai su princu Charlesu. Kaip paaiškėjo, romanas su dabartine žmona Camilla užsimezgė iki santuokos su Diana, o ji, būdama dar visai jauna ir naivi, negalėjo suvokti to, kas vyksta aplink ją.
Netrukus Camilla švęs savo 70-metį. Pristatyta istorija atskleidė kitą visų pasakojimų pusę: Camilla pati papasakojo apie skandalingai pagarsėjusį romaną.
Karališkųjų istorijų autorius Penny Junoras, kalbėjęs su pačia Camilla ir jos bičiuliais, šeima, atskleidė, kad dar vestuvių išvakarėse princas Charlesas visą naktį praverkė. Netikėčiausias Camillos pareiškimas, esą Charlesas pasibaisėjo santuoka ir jis išgyveno asmenybės lūžio akimirkas.
Vis dėlto jos aplinkos žmonės nupiešė kitokį princesės Dianos paveikslą. Skelbiama, kad iškart buvo matyti, kad ši santuoka grius nė neprasidėjusi. Vienas Charleso draugų Nicholas Soamesas tvirtino, kad Diana ir Charlesas neturėjo nieko bendro: jos mąstymo akiratis buvo labai siauras, tad bendraujant nuolat jautėsi patirties stoka. Bičiulė Penny Romsey tvirtino, kad Diana labiau buvo įsimylėjusi santuokos sąvoką nei vyrą. „Kartą nugirdau ją sakančią, kad jai užtenka būti tiesiog Velso princese. Ji mėgo fotografuotis, mėgo būti laikraščių ir žurnalų puslapiuose, ji tikrai nesuprato savo pareigų“, - tvirtino ji.
Princas Charlesas į Dianą žiūrėjo kitomis akimis, kuriose nebuvo jaučiama meilės. Dianą jis mėgo, tačiau jie vienas kitą pažinojo per menkai. Kita vertus, ji visiems atrodė tobula: žavinga, jauna, komunikabili, tad princas negalėjo rizikuoti ir prarasti jos. Jis visuomet tikėjo, kad meilė gali atsirasti su laiku, kad pirmiausia jie gali tapti draugais. Vis dėlto svarbiausia jam buvo, kad jo nuotaka žinotų, kokias pareigas ir atsakomybę ji prisiima.
Kai tik princas pasipiršo Dianai, ši sulaukė malonaus kvietimo iš Camillos kartu papietauti. Camilla prisiminė, kokia Diana buvo laiminga, rodė sužadėtuvių žiedą, kalbėjo apie meilę, ateitį. Tačiau nė viena neužsiminė apie glaudų Camillos ir princo ryšį. Pati Camilla manė, kad romaną reikia baigti, kadangi ji pati žinojo, ką reiškia turėti neištikimą vyrą, ir nenorėjo, kad Diana tai patirtų būdama tokia jauna. Sakoma, kad princas Dianai pats prisipažino, jog Camilla – artimiausia jo bičiulė ne tik draugiškuose santykiuose, tačiau nuo šiol vienintelė moteris jo gyvenime bus Diana.
Visgi netrukus Diana susirgo depresija. Ją nuolatos persekiojo paranojiškos mintys, kad vyras leidžia laiką su kita, kad Camillos paslaugumas ir meilikavimai – dirbtiniai.
Netrukus Camilla pastebėjo, kaip kardinaliai pasikeitė ne tik Dianos požiūris, bet ir nuotaikos: ji tapo uždara, pavydi, nepasitikinti. Esą Dianą užklupdavo isteriškas verkimas dėl nieko, taip ji nuolat siekė dėmesio sau. Ji nesuprato, kodėl Charlesas tiek daug dirba ir neskiria jai laiko, kodėl ji turi jį leisti viena. Pasak Camillos, Diana pavydėdavo net karalienei, su kuria princas praleisdavo nemažai laiko.
Princas visa tai „nurašė“ stresui dėl vestuvių, jis negalėjo suprasti, kad tokius simptomus sukelia bulimija ir kad tai – rimtos ligos požymiai. Jam tai atrodė lyg vaikiškas paauglės spyriojimasis. Vis dėlto patyliukais buvo kalbama, kad princesę dauguma ligų užklupo dėl depresijos, kad princas jos niekuomet nemylės taip, kaip mylėjo ir brangino Camillą.
Camilla, supratusi, kas vyksta, visomis įmanomomis priemonėmis stengėsi atsiriboti nuo Charleso, tačiau jis nuolat jai skambino telefonu. Kai Camilla susirgo meningitu, princas savo pasiuntinių dėka užpildė jos namus gėlėmis.
Penny Junoras istoriją baigė pasakojimu, kad Charlesas visuomet mylėjo Camillą: ji – pirmoji ir didžiausia jo gyvenimo meilė, tačiau santuokos įžadų jis laikėsi.
