Nepaisant pastarųjų skandalų, susijusių su karališkąja šeima, 53-ejų Haakonas savo šalyje labai mėgstamas. Remiantis kovo mėnesį atlikta apklausa, keturi iš penkių respondentų teigė esantys tikri, kad Haakonas bus „labai geras“ arba „pankamai geras“ karalius.
Tuo metu jau buvo žinoma tiek apie jo žmonos Mette Marit ryšius su 2019 m. mirusiu JAV seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey‘iu Epsteinu, tiek apie kaltinimus išprievartavimu Mariusui Borgui Høiby), Mette-Marit sūnui iš ankstesnių santykių. Birželio viduryje pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę metė šešėlį ir Norvegijos karališkajai šeimai.
Nors apklausose norvegai monarchijos institutą vertina kiek kritiškiau nei anksčiau, Haakonui jie priekaištų neturi: jis laikomas moderniu, energingu ir į ateitį orientuotu monarchu.
Susiję straipsniai
Naujasis karalius baigė Norvegijos Karinių jūrų pajėgų akademiją, be kita ko, studijavo politikos mokslus Kalifornijos universitete Berklyje ir vystymosi mokslus Londono ekonomikos mokykloje.
Jau nuo savo senelio Olavo V mirties 1991 m. Haakonas atsakingai vykdė sosto įpėdinio pareigas. Kadangi karalius Haraldas dėl garbaus amžiaus susidurdavo su rimtomis sveikatos problemomis, Haakonas vis pavaduodavo jį kaip regentą. Jis taip pat žinomas dėl aktyvaus savo vaidmens lyčių lygybės, klimatui palankių technologijų ir kovos su skurdu srityse.
Asmeniniame gyvenime Hakonas drąsiai laužo tradicijas. 2001 metais, nepaisydamas pasipriešinimo, jis vedė nekilmingą Metę Marit Tjessem Høiby . Tuo metu ji buvo vieniša motina, anksčiau šėliojusi Oslo vakarėliuose. 2004 ir 2005 metais porai gimė bendri vaikai – sosto įpėdinė princesė Ingrid Alexandra ir princas Sverrė Magnusas. Šeima dažnai buvo vertinama kaip modernesnės monarchijos išraiška.
Be to, norvegai suprato: Haakonas, nepaisant visų sunkumų, tvirtai remia Mette-Marit – kad ir kas benutiktų. Seniai žinoma, kad naujoji karalienė serga nepagydoma liga plaučių fibroze. Šią vasarą jai buvo atlikta plaučių transplantacija. Dėl to poros sidabrinių vestuvių šventė buvo atidėta, o Haakonas norėjo šiek tiek sulėtinti tempą, kol Mette-Marit sveiksta – tapęs karaliumi, jis to jau nebegalės.
Aukščiausi Lietuvos vadovai penktadienį pareiškė užuojautą dėl Norvegijos karaliaus Haraldo V mirties.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Lietuva visada prisimins karaliaus Haraldo V vaidmenį stiprinant Lietuvos ir Norvegijos draugystę, puoselėjant dvišalius ryšius ir remiant Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę.
„Savo ir Lietuvos Respublikos piliečių vardu reiškiu nuoširdžią užuojautą asmeniškai Princui Haakonui, karališkajai šeimai ir visiems Norvegijos žmonėms“, – rašoma prezidento užuojautoje.
„Lietuva visada prisimins Jo Didenybės indėlį stiprinant mūsų šalių draugystę ir jo paramą Lietuvos laisvei bei nepriklausomybei. Šiuo gilios netekties metu mūsų mintys yra su Norvegija“, – vėliau socialiniame tinkle „X“ penktadienį paskelbė prezidentas.
Užuojautą Norvegijos karališkajai šeimai ir visuomenei taip pat pareiškė ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
„Lietuvos Vyriausybės ir žmonių vardu reiškiu nuoširdžią užuojautą dėl Jo Didenybės Karaliaus Haraldo V netekties. Daugiau kaip tris dešimtmečius Karalius Haraldas V skyrė tarnystei Norvegijai ir jos žmonėms. Jo išmintis, orumas ir atsidavimas šaliai bus atsimenami su didžiausia pagarba“, – sakoma Lietuvos premjero užuojautoje.
ELTA primena, kad Norvegijos karalius Haraldas V mirė penktadienį, eidamas 90-uosius metus.
„Su dideliu liūdesiu pranešame, kad šiandien mirė Jo Didenybė karalius Haraldas. Karalius Haraldas ramiai mirė Oslo universitetinėje ligoninėje penktadienį, rugpjūčio 28 d., 6.35 val.“, – teigta rūmų pareiškime.
Vyriausias valdęs monarchas Europoje karalius Haraldas nuo rugpjūčio 17 d. buvo gydomas Oslo ligoninėje dėl hemolizinės anemijos. Šią ligą sukelia neįprastai greitas raudonųjų kraujo kūnelių irimas, dėl kurio pasireiškia nuovargis ir dusulys.