Seksas gąsdina prostitutės dukrą

***

Vilnietė Jolanta V. - prostitutės duktė. Merginai 16 metų ir ji mokosi pardavėjos profesijos. Tai smulkutė į akis niekam nekrintanti mergaitė, net per baugšti pardavėjos darbui. Kai Jolanta gimė, jos motinai Vidai irgi buvo tik šešiolika.

Jolantos gėda išaiškėjo, kai atėjo praktikos laikas. Prieš sėsdamos prie kasos aparatų, visos būsimosios kasininkės-pardavėjos privalėjo pasitikrinti sveikatą. Nė sykio nepraleidusi užsiėmimų, tą dieną Jolanta neatėjo į mokyklą. Kitą dieną ji buvo nusiųsta į polikliniką su dar dviem pavėlavusiomis merginomis.

Sąmyšis kilo ginekologės kabinete. Draugės už durų iš pradžių išgirdo gailų lemenimą, o paskui - riksmą. Suplukusi gydytoja raudona išėjo iš kabineto ir pasikvietė dar viena savo kolegą vyrą.

Smalsios merginos už durų pirmiausia pamanė, kad Jolanta nėščia arba serga sifiliu. „O gal jai AIDS? Antraip ko šitaip draskytųsi?“ - sprogino akis viena į kitą.

Jolanta išėjo iš kabineto po geros valandos, šlapia nuo ašarų, nuleidusi galvą ir nunėrusi akis žemyn. Baisiausias dalykas jai buvo už durų laukusios draugės, kurios galėjo viską girdėti. Mergina spruko iš poliklinikos užsidengusi galvą ir savaitę nesirodė mokykloje.

- Aš bijojau gultis ant ginekologinio krėslo. Man net vidinius šlaunų raumenis sutraukė ir ėmė pykinti.

- Kartą buvo supūliavusi ausis, gal antroje klasėje. Daugiau nebuvau. Kai stojau mokytis pardavėja, kaimynė slaugytoja surankiojo man medicinos pažymas.

- Tada aš buvau nekalta, todėl ginekologė manęs neapžiūrinėjo.

- Dabar dar blogiau! Visai blogai!

Jolanta užsikniaubė ant rankų ir pasikūkčiodama raudojo. Ji priminė mažą išgąsdintą paauglę, kuriai, atrodė, gyvenimas tuoj atims paskutinę galimybę išsikapstyti.

Liepkalnyje, landynėje, kur augo ir iki šiol gyvena Jolanta, už kartoninės sienos viskas buvo girdėti. Kad vyrai kažką daro su moterimis, ypač girti, mergaitei tapo aišku nuo kokių ketverių metų. Kai kurie būdavo linksmų plaučių ir, gerai nusiteikę, pakišdavo jai riebių spurgų su marmeladu arba chalvos.

Dosnesni būdavo vairuotojai: tuos Jolanta visada atskirdavo. Jų pilvai primindavo arbūzus, jie būdavo vyresni ir užmigę knarkdavo. Labiausiai Jolanta bijodavo spuoguotų jaunų bernų, kurie ateidavo po kelis ir kas antrą žodį keisdavo rusišku keiksmažodžiu. Tada motina rėkdavo ne savo balsu.

Kai sykį Jolanta šoko jos gelbėti - tada gal buvo aštuonerių metų - vienas skaudžiai trenkė jai per ausį ir nubloškė atgal už kartoninės sienos. Jolanta spėjo pamatyti sujauktą kruviną lovą ir nesuprantamai susivijusius kūnus. Netrukus iš ausies ėmė bėgti pūliai - tai ir buvo tas vienintelis kartas, kai motina ją nuvedė pas gydytoją.

- Ne, ji mane labai saugojo. Sykį, kai kažkoks idiotas norėjo įsirioglinti po antklode ant mano čiužinio, motina vožė jam su pliauska per galvą. Tada tas tipas ją labai sumušė. Mėnesį vaikščiojo persikreipusi, nes, matyt, kumščiu pataikė jai į šoną. Man buvo apie dvylika metų.

- Ką aš galėjau manyti? Pusė gatvės moterų taip gyvena. Pinigų juk nėra.

- Maniau, kad niekada neįsimylėsiu. Vyrai man atrodė arba galvijai, arba kvailiai, iš kurių pinigus kaip iš durnelių sugeba išvilioti nugeibusios bobelės su mėlynėmis paakiuose. Dauguma net žmoniškai nusiprausti neturi kur. Bet aš įsimylėjau.

- Į mūsų mokyklą atėjo naujas vaikinukas iš rajono. Nedrąsus, kaip ir aš. Pradėjo prie manęs gretintis ir visko klausinėti. Prašė parodyti miestą. Niekas dar nebuvo spėjęs jam papasakoti apie mūsų šeimą. Be to, nebūtų ir patikėjęs. Atvažiavo su tėvais iš mažo miestelio. Visur su juo vaikščiojau ir buvau labai laiminga. Įsivaizdavau, kad dabar turiu apsaugą nuo visko, nuo visų savo nelaimių. Kvietė mane į kiną. Net į savo namus.

- Iš pradžių jo labai drovėjausi, nes esu prastai apsirengusi. Neturiu nei gražių apatinių, nei kvepalų. Bet kartą kine taip natūraliai mane pabučiavo, kad prisiglaudžiau ir užmiršau visas savo bėdas. Jis vyresnis už mane metais. Aišku, kad bučiniai ir glamonės dažnėjo. Per savo gimimo dieną jis pasikvietė mane į namus. Paaiškėjo, kad esu vienintelė viešnia.

- Kai jis mane nurengė ir ėmė glamonėti, buvo gera, nors ir bijojau. Bet kai jo ranka ėmė artėti prie mano šlaunų, kojas ėmė traukti mėšlungis. Aš persigandau ir ėmiau rėkti, kad liautųsi.

- Pasitikėjau, bet negalėjau suvaldyti spazmų. Jaučiausi taip, tarsi už kartoninės sienos rėktų mano motina, kuriai vienas galvijas laiko rankas, o kitas bukagalvis jėga skečia kojas.

- Mes bandėme kelis kartus, bet kiekvienąkart paskutinę akimirką aš nežmoniškai išsigąsdavau. Mėšlungis tiesiog plėšė raumenis. Niekaip neįstengiau atsipalaiduoti.

- Ne, tik buvo labai susierzinęs. Kartą jam ištrūko, kad esu nenormali. Aš tikrai noriu jam atsiduoti, bet valios pastangomis to neišeina padaryti. Kažkas užsikerta fiziškai. Iš baimės aš pavirstu akmeniu.

- Kai ji paėmė į rankas ginekologinį šaukštą, aš atsiminiau, kaip mamos draugė pasakojo, jog trys jos klientai žagino ją buteliu.

Kiekvieno mūsų pasaulio vaizdas, didžia dalimi priklauso nuo to, ką esame patyrę. Ar prostitutės dukrai visą gyvenimą bus sunku intymiai bendrauti su vyrais, priklausys nuo jos gebėjimo „suvirškinti“ savo patirtį. Taip mano Vilniaus psichikos sveikatos centro psichologas psichoterapeutas Robertas PETRONIS.

- Nebūtinai. Tačiau psichoterapeuto pagalba jai būtina. Kiekvienam, turinčiam tokią ilgalaikę traumuojančią patirtį, savarankiškai su tuo susitvarkyti būtų sunku. Už tos patirties slypi daug jausmų, kurių mergina neturėjo progos išsakyti. Bet kokia tik būtų traumuojanti patirtis, ją įmanoma „suvirškinti“. Tik tam, kad tai pavyktų, svarbu išgyventi jausmus, lydinčius traumą. Tam gali prireikti daug laiko ir pastangų.

Vargu ar iš Jolantos artimųjų kas nors gali jai padėti. Jolanta augo asocialioje aplinkoje, kurioje buvo labai nesaugu. O norint kalbėti apie tai, kas su ja dedasi, kaip ji mato vienus ar kitus dalykus, kokius jausmus ir baimes išgyvena, kokius turi įsivaizdavimus, tam reikalinga ypatingai saugi atmosfera.

- Be abejonės, suderinti artumą ir seksualumą, kuris Jolantai siejasi tik su agresija, neįmanoma. Bet kokia ankstyva patirtis, ne tik seksualinė, bet ir susijusi su agresija, alkoholiu, gali turėti neigiamos įtakos. Pavyzdžiui, mergina gali greitai nuspręsti, kad santykiai tarp vyro ir moters yra būtent tokie. Šių išvadų prieinama pagal tai, kas matoma aplinkui.

Jolanta nieko kito nematė tik brutalų seksą. Koks gali būti jos požiūris į vyrus, jei ji mato tik tai? Neretai nutinka taip, kad kai panašiais atvejais mergina susiduria su „kitokiais“ vyrais, jai tereikia priartėti prie tos patirties, kuri asocijuojasi su sava, ir ji vėl prieis prie išvados, kad „visi vyrai tokie“. Toks pasaulio vaizdas, kurį esame susikūrę, didžiąja dalimi priklauso nuo to, ką patyrėme.

Pavyzdžiui, jeigu iš savos patirties būsiu pasidaręs išvadą, kad ištikimybė neegzistuoja, vedybiniame gyvenime įtariai žiūrėsiu į savo sutuoktinę. Tai iššauks reakciją - dėl mano nuolatinių įtarinėjimų žmona nuo manęs pradės bėgti ir slėptis. Tai sukels dar didesnius mano įtarinėjimus. Taip ratas ir užsisuka. Ir visa tai susiję su neįsisavinta patirtimi.

- Iškreiptas požiūris į seksą Jolantos atveju pagrįstas. Pasižiūrėkime, kokią vietą seksas užima šio žmogaus gyvenime nuo pat mažumės. Juk nesvarbu, kas rašoma, kalbama apie seksą, visų pirma, vadovaujamės sava patirtimi, tuo, su kuo esame susidūrę. Jolanta susidūrusi su brutaliu seksu, su prievarta. Galima tik bandyti įsivaizduoti, kas dedasi vaiko galvoje matant sekso scenas, kurių vaikas sau negali niekaip paaiškinti. Be abejo, Jolanta gali pradėti „normalius“ santykius ir būti ištikima, mylinti žmona. Tačiau kiek laiko, kantrybės ir pastangų tai kainuos ir jai, ir jam?

- Tikėtina, kad vaikas, neturėdamas supratimo, kas yra seksualinis gyvenimas, tai gali priimti kaip agresyvų aktą - tėtis skriaudžia mamą. Tai negali neturėti įtakos. Vaikas gali bijoti apie tai kalbėti, baimindamasis gauti pylos iš tėčio, lygiai taip pat, kaip, jo akimis, gauna mama. Tokiu atveju tėvai su vaiku turi pasikalbėti, viską jam paaiškinti, kad jis neprisikurtų savų vaizdinių. Apsimesti, kad nieko nebuvo ir lyg stručiams slėpti galvas į smėlį, tikrai negalima.

- Vaikystę galime išskirti tik kaip jautresnį periodą. Tačiau visa mūsų patirtis turi įtakos. Pavyzdžiui, jei aš labai išsigandau šuns, pradėsiu bijoti visų šunų. Ir net racionalūs savęs įtikinėjimai, kad taksų veislės šuo nekelia jokios grėsmės, mano baimės nesumažins.

Jolanta grėsmėje gyveno ilgą laiką ir neturėjo jokios progos nuo to apsiginti, niekur nuo to pabėgti. Dabartinė jos reakcija norint suartėti su jai patinkančiu jaunuoliu - ilga nesuvoktos, bet labai stipriai jaučiamos patirties rezultatas.

- Tai gali būti ne tik baimė. Sunku atskleisti visą jausmų spektrą. Tai gali būti baimė, pasišlykštėjimas, pyktis. Ypatingai stiprus konfliktas kyla tuomet, kai yra ir trauka, ir negatyvūs jausmai. Tuomet nepavyksta nei atsitraukti, nei žengti toliau.

- Partneris ar partnerė (panašią patirtį gali turėti vyrai) turėtų būti labai supratingi, kantrūs ir jokiu būdu nevertinantys. Tokis pasakymas, kaip „tu nenormali“ ar apskritai susierzinimas gali būti pakartotinė trauma. Patyręs traumą žmogus gali dar labiau užslopinti jausmus. Būtent dėl užslopintų reakcijų, jausmų, dažnai ir pasireiškia tokios fizinės reakcijos, kaip spazmai, mėšlungis.

- Tai nepriklauso nuo amžiaus. Brandi moteris, patyrusi išprievartavimą, taip pat gali bijoti suartėti net ir su mylimu vyru.

- Aš čia - nepatarėjas. Tačiau versti save mylėtis nereikia. Prievarta tiek savo, tiek kito atžvilgiu vis tiek yra prievarta. Ji traumuoja. Reikia bandyti perlipti per savo baimę, bet atsargiai ir neskubiai.