Šis atminimo ženklas teikiamas žmonėms, kurie aktyviai dalyvavo, rėmė revoliuciją, taip pat
tiems, kurių gyvenimai buvo reikšmingai įtakoti šio istorinio įvykio.
T. Venclovai apdovanojimas paskirtas už „svarbų ir reikšmingą
intelektualinį indėlį į šiuolaikinį tikrosios Vengrijos antisovietinio
sukilimo svarbos supratimą“. Rašytojas aktyviai dalyvavo paramos vengrams
demonstracijoje 1956 metais Vilniuje, vėliau ne kartą savo darbuose minėjo
šį vengrų tautai svarbų įvykį, o Vengrijos revoliuciją įvardino kaip vieną
svarbiausių dienų savo gyvenime.
Pirmadienį vyksiančioje ceremonijoje T.Venclovai atminimo ženklą
įteikĖ Vengrijos ambasadorius Lietuvoje Sandoras Juhaszas. Kartu su apdovanojimu įteiktas Vengrijos prezidento Laszlo Solyomo, ministro pirmininko Ferenco Gyurcsany bei Nacionalinio atminimo komiteto vadovo Domokos Kosary pasirašytas padėkos raštas.
Vengrijos revoliucija prasidėjo 1956 metų spalio 23 dieną, kuomet
Budapešto Technikos universiteto studentai surengė demonstraciją,
solidarizuodamiesi su lenkų darbininkų sukilimu Poznanėje.
Prasidėjęs spontaniškas sukilimas prieš tuometinį komunistinį režimą
netrukus apėmė visą šalį, o lapkričio 1 dieną naujasis šalies premjeras Imre
Nagy įvedė daugiapartinę sistemą ir paskelbė, kad Vengrija
išeina iš komunistinės Varšuvos sutarties organizacijos.
Tačiau kilus trumpalaikėms viltims, kad komunizmas gali žlugti,
revoliucija, lapkričio 4 dieną sovietų armijai pradėjus Budapešto puolimą,
po dviejų savaičių buvo smurtu numalšinta.
Vis dėlto tai buvo pirmas ženklas po 1953 metų sukilimo Rytų
Vokietijoje, kad sovietinis monolitas, galutinai subyrėjęs po 33 metų, ėmė
aižėti.