A.Buchwaldas, kuris sirgo inkstų nepakankamumu, praėjusių metų
pradžioje atsisakė dializės procedūrų ir atsigulė į slaugos ligoninę,
tikėdamasis per kelias savaites numirti. Tačiau jo palata tapo šeimos narių
ir draugų susibūrimo vieta. A.Buchwaldas dar gyveno tiek, kad šią patirtį
spėjo aprašyti knygoje „Per anksti sakyti „Sudie“ („Too Soon to Say
Goodbye“), kuri pasirodė lapkričio mėnesį.
„Patinka jiems tai, ar ne, kiekvienas turės išeiti, - rašė jis 2006
metų kovą. - Svarbiausias klausimas, kurį vis tiek turime kelti, yra ne tas,
kur mes nueisime, bet, visų pirma, ką mes čia veikėme?“.
A.Buchwaldas mirė vėlų trečiadienio vakarą savo namuose Vašingtone,
pranešė jo sūnus Joelis Buchwaldas, kartu su savo tėvu
gyvenęs pastaruosius aštuonerius metus.
„Artas buvo mūsų laikų Markas Twainas, - teigė
senatorius Edwardas Kennedy. - Dešimtmečiais nebūdavo
geresnio būdo pradėti dieną negu atsiversti ryto laikraštį, perskaityti Arto
skiltį, garsiai nusijuokti ir vėl mokytis rimtai vertinti įvykius pasaulio
politikoje, bet nežiūrėti į save pernelyg rimtai“.
A.Buchwaldas praėjusių metų kovą savo skiltyje rašė, kad slaugos
ligoninėje yra vadinamas „Žmogumi, kuris nemirs“.
Pulitzerio premija jam buvo įteikta 1982 metais. Jis taip pat išleido
daugiau kaip 30 knygų.