Prezidentas Jacques`as Chiracas teigė esąs „sukrėstas“
kunigo mirties ir pridūrė, kad Prancūzija neteko „didžios asmenybės,
sąžinės, žmogaus, kuris įkūnijo gerumą“.
Velionio kunigo kampanija pirmą kartą nacionalinį dėmesį patraukė radijo pranešimu apie žvarbią 1954 metų naktį.
„Mano draugai - padėkite! Trečią valandą nakties mirtinai sušalo viena
moteris“, - teigė jis apie centrinėje Paryžiaus dalyje įvykusį incidentą.
„Moteris mirė Sebastopolio bulvare, rankoje gniauždama popierių,
kuriame dieną prieš tai jai buvo pranešta, kad ji iškraustoma iš namų“, -
tęsė kunigas.
„Iki vakaro, vėliausiai iki rytdienos, mums reikia surinkti 5 tūkst.
antklodžių, 300 didelių amerikietiškų palapinių ir 200 viryklių“, - teigė
jis.
Tėvas Pierre`as anksčiau šį mėnesį dėl bronchito buvo paguldytas į
karinę Paryžiaus ligoninę. Taip ir nepasveikęs nuo plaučių infekcijos, jis
mirė pirmadienį 5 val. 25 min. vietos (7 val. 25 min. Lietuvos) laiku.
Gležno sudėjimo dvasininkas, kuris didžiąją gyvenimo dalį gynė žmones,
atsidūrusius Vakarų visuomenės pakraščiuose, buvo mažai žinomas už
Prancūzijos ribų, bet savo šalyje buvo laikomas šių dienų šventuoju.
Tėvas Pierre`as, kurio pasaulietinis vardas buvo Henri-Antoine`as
Groues, gimė 1912 metais. Jis buvo penktasis vaikas
Liono šilko prekybininko šeimoje, bet atsisakė turtų, kad taptų vienuoliu.
Baigęs jėzuitų vienuolių mokyklą, jis tapo kapucinu, vieno kukliausiai
gyvenančių katalikų vienuolių ordino nariu. Vėliau jis kunigavo rytiniame
Grenoblio mieste.
Antrojo pasaulinio karo metais dalyvaudamas pogrindinėje
antifašistinėje veikloje, jis pasivadino Pierre`o vardu ir daugybei žmonių,
įskaitant daug žydų bei karo laikų lyderio Charles`io de Gaulle`io (Šarlio
de Golio) brolį, padėjo pabėgti iš šalies.
1944 metais pietvakarių Prancūzijoje jį buvo suėmę vokiečiai, tačiau
jis sugebėjo pabėgti į Alžyrą.
Po karo Pierre`as susipažino su buvusiu kaliniu, turėjusiu panašias
idėjas, ir jie kartu Paryžiaus priemiestyje atnaujino vieną pastatą, kuriame
įkūrė benamių prieglaudą.
1949 metais gimė pirmoji Emauso bendruomenė, pasivadinusi pagal
Šventosios Žemės kaimą, kuriame, kaip teigiama, savo mokiniams po
Nukryžiavimo pasirodęs Jėzus Kristus.
Ilgainiui ši bendruomenė tapo tarptautiniu judėjimu, turinčiu savo
centrus 50-yje šalių.
Dėl kovos už skurstančiuosius nacionaline ikona tapęs tėvas Pierre`as,
nuolat pasirodydavęs su apsiaustu, berete ir lazdele, apklausose dėl
populiarumo aplenkdavo pramogų pasaulio žvaigždes ir politikus.
„Tėvas Pierre`as atspindėjo maišto prieš vargą, kančias ir neteisybę
dvasią bei įkūnijo solidarumo jėgą“, - rašoma J.Chiraco pranešime.
1992 metais Pierre`as buvo apdovanotas Prancūzijos Garbės legiono
ordinu. Jis taip pat buvo nominuotas Nobelio taikos premijai.