Merūno šlovės spinduliuose nori pasišildyti apsišaukėliai giminaičiai

Tačiau žvaigždės (nors Merūnas šį žodį atkakliai neigia) gyvenimas turi ir nemažai minusų, keliančių nerimą dainininko artimiesiems.

Vaikinas L.T. prisipažino, kad vienas skambutis pasėjo nerimą jo ir giminaičių širdyse.

„Vieną dieną paskambino isteriškai raudanti moteris, sakė gyvenanti Zarasuose, o Merūnėlis labai panašus į jos brolį Petrą. Moteriai išaiškinome, kad tas Petras negali būti anūko tėvas, ir pokalbis tuo baigėsi. Vėliau buvo ir daugiau tokių skambučių. Susirūpinome, juk tokie dalykai nemalonūs“, – sakė Merūno močiutė Vanda Vitulskienė.

Vaikino mama prieš aštuonerius metus mirė, o tėvo jis neprisimena. Merūną po mamos Aurelijos mirties užaugino močiutė Vanda ir teta Almonė Vitulskytė.

Moteris nenoriai prisiminė pirmą dukters Aurelijos santuoką. Jos vyras buvo išvaizdus, žavus inžinierius, kaip magnetas traukiantis moterų dėmesį. Merūno tėvų santuoka buvo trumpa, mat vieną dieną kūdikio besilaukianti Aurelija vyrą užtiko lovoje su drauge.

Moteris su neištikimu sutuoktiniu iškart išsiskyrė ir susigrąžino mergautinę pavardę, ją gimęs paveldėjo ir Merūnas. Tiesa, vyriškis bandė susigrąžinti šeimą, taikytis, tačiau Aurelija buvusio vyro nenorėjo nei matyti, nei girdėti.

„Nežinome, kur jis išdundėjo, bet su sūnumi susisiekti nebandė. Tik duk­ra pasakojo, kad vienoje Kauno fotoateljė, į kurią nuolat vesdavosi įamžinti sūnaus vaikystę, dirbo vyro pažįstamas fotografas, darydavęs nuotraukas ir Broniui (toks Merūno tėvo vardas – aut. past.). Vėliau girdėjome, kad jis pradėjo per daug linksmintis. Iki šiol su sūnumi nesusisiekė, tikriausiai kažkas negero atsitiko“, – įsitikinusi ponia Vanda.

Merūnas istorijos su tėvu giliai į širdį neima.

„Jeigu neieško, vadinasi, aš jam nereikalingas. Gal ir būtų įdomu susitikti, tačiau jo neieškau ir neketinu to daryti, – vaikinas nejaučia nuoskaudos ir nesmerkia biologinio tėvo, nes, anot jo, tai buvo tik tėvų reikalas. – Taip jau atsitiko. Neturiu dėl ko graužtis – išaugau doras žmogus, už tai esu dėkingas ne tik mamai, bet ir močiutei su teta.“

Berniuko mama daug dirbdavo. Vėliau moteris ištekėjo antrą kartą, susilaukė dukters Viktorijos. Šeima gyveno gražiai ir laimingai, tačiau nedovanotina gydytojų klaida tapo lemtinga: prieš aštuonerius metus medikai vietoj lėtinio plaučių uždegimo Aureliją gydė nuo bronchito, nepastebėjo ir vėžio simptomų.

Kai galų gale nustatė tikrąsias negalavimų priežastis, buvo per vėlu. Skaudžią netektį Merūnui išgyventi padėjo artimiausi žmonės – močiutė, teta ir tuo metu dar nedidelė sesutė. O tėvo sunkiausiu vaikinui metu šalia nebuvo. Tad ar reikia, kad jis atsirastų dabar? Vargu, juk daugybę metų nematytu sūnumi, sūnėnu ar anūku galima žavėtis ir per televizoriaus ekraną. O tikėtis šiltų jausmų būtų mažų mažiausiai neprotinga.

Pastaruoju metu Merūno močiutė Vanda ir teta Almonė ypač susirūpinusios vaikino sveikata.

„Vaikas jau net interviu sako, kad neturi laiko pavalgyti, tai įsivaizduokite, kiek jis dirba. Merūnas net neturi laiko atsakyti į laišką auklėtojos, kurios mama prieš mirdama prašė pagloboti sūnų. Taip nėra gerai. Jis vaikšto be šilto šaliko, kepurės, su perpučiama striuke, taip nesunku ir ligą pasigauti, – dėl anūko išgyveno V.Vitulskienė. – Vytautas Juozapaitis (Merūno mokytojas realybės šou – aut. past.) sakė, kad tokiais balsais kaip Merūno nesimėtoma, tačiau nesisaugant, neišsimiegant balsą lengva prarasti. O kas bus tuomet, tikriausiai sakyti nereikia.“

Merūnas, išgirdęs ponios Vandos nuogąstavimus, tik nusišypso. Vaikinas žino: kad ir kiek metų sulaukęs, jį išauginusioms močiutei ir tetai visuomet liks vaikas.

„Iš tikrųjų esu ir pavalgęs, ir išsimiegojęs. Nesiskundžiu savo dalia – man patinka daug dirbti, koncertuoti. Juolab kad puikiai suprantu: be pastangų nieko nepasieksiu“, – Merūnas džiaugiasi ir koncertais, ir naujais vaidmenimis bei iššūkiais – juk Kavaradoso arijos iš Giacomo Puccini operos „Toska“, kurią spektaklyje „Meistriškumo pamoka“ atliks vaikinas, prisibijo ne vienas tenoras.

Deja, populiarumas turi ne tik pliusų, bet ir minusų. Merūnas džiaugiasi gerbėjų dėmesiu, palaikymu, kantriai išklauso pastabas ir nė trupučio nesupyksta išgirdęs net absurdiškiausią frazę.

Pavyzdžiui, ne­seniai jis gavo laišką iš merginos, kuri prisipažįsta negalinti pakęsti, kai scenoje šalia atlikėjo staiposi ir glaustosi šokėjos – esą toks vaizdas jai kelia pavydą.

„Aš tokius žmo­nes suprantu, juk kiekvienas jaunystėje turėjome idealą, dievuką. Tik vieni elgiasi santūriau ir apsiriboja dainų klausymu, o kiti susižavėjimą išreiškia drastiškiau“, – Merūno neerzina net gerbėjų skambučiai į mobilųjį telefoną.

Tiesa, jo numerį atlikėjas pakeitė jau trečią kartą, tačiau keistų skambučių vis tiek sulaukia. „Jei pašnekovas neprisistato ir iškart klausia „Čia Merūnas?“, visada atsakau, jog ne čia pataikė, ir padedu ragelį“, – išsisukinėjimo taktiką atskleidė dainininkas.

Tačiau jo artimiesiems taip leng­vai išsisukti nepavyksta. Į Kauno centre gyvenančių močiutės ir tetos buto stacionarų telefoną nuolat skambina jaunutės mergaitės, kikena į ragelį.

Dažniausiai skambina ne itin mandagios gerbėjos, mat neišgirdusios Merūno balso nė neatsisveikinusios numeta ragelį. Kai kurios skambintojos ne tik nemandagios, bet ir įžūlios, nes tikisi, jog pokalbį apmokės atsiliepusysis.

„Laidinio telefono numerį ne taip lengva įslaptinti, juk jis daugelį metų buvo spausdinamas telefonų knygoje. Tačiau taip tęstis nebegali – giminės dėl mano veiklos kentėti neturi, tad reikės ką nors daryti“, – artimuosius nuo ramybės drumstėjų ketina apsaugoti dainininkas.

www.lt24.lt