Eglė pastebi, kad lietuviai vis labiau domisi kalendoriais. Sieniniai, suvenyriniai, kišeniniai kalendoriai, anksčiau buvę solidžių įmonių vizitinėmis kortelėmis, spalvingais reklaminiais leidiniais, pamažu įgyja naują prasmę: vis dažniau juos užsisako pavieniai asmenys ir iliustruoja mylimųjų, vaikų ar augintinių nuotraukomis.
Net firmos, švenčiančios sukaktis, vis dažniau kalendoriams renkasi kolektyvo narių ar jų vaikų nuotraukas. Kalendorius tampa ne vien darbo priemone, bet ir meno kūriniu, puošiančiu biurą ar namus, suteikiančiu šilumos ir jaukumo, keliančiu gerus jausmus.
Pasak Eglės, moterys, kaip visada, išradingesnės ir kūrybingesnės. Kalendorius su pačių nuotraukomis jos dovanoja vyrams ir mylimiesiems. Kalendorių eksperte tapusi Eglė ne kartą tokį kalendorių matė ne tik privačiose valdose, bet ir biure.
„Matyt, moterys geidžia, kad vyrai jomis grožėtųsi ne tik namie, bet ir darbe, tuo pagrįsdamos posakį, kad vyrai myli akimis...“ - šypsosi daili moteris, puikiai pažįstanti stipriosios lyties silpnybes.
Eglė neslepia, kad savo mylimajam sunkiaatlečiui Ramūnui Vyšniauskui-Vyšniukui taip pat yra įteikusi subtilią dovaną - sieninį kalendorių su savo nuotrauka. Ar jame puikuojasi jos portretas?
„Ne, tai tikrai ne portretas. Portretas jam nebūtų įdomus. Tai visai kas kita...“ - intriguoja beveik metus kartu su garsiu vyru gyvenanti moteris.
Kalendorius, o ne kita miela smulkmena į jos mylimojo rankas pateko neatsitiktinai. Kalendoriais Eglė domisi nuo vaikystės - pirmąjį kišeninį kalendoriuką įsigijo būdama vos šešerių metų. „Kas vaikystėje rinko pašto ženklus, o aš - kalendoriukus“, - nesureikšmina savo pomėgio Eglė. Kiek yra sukaupusi kišeninių kalendorių, pasakyti negalėtų. Dailioje dėžutėje guli tikrai nemaža krūvelė. „Turiu labai senų, išsaugotų nuo sovietinių laikų, turiu vėlesnių metų ir pačių naujausių. Visi sudėlioti pagal temas: miestai, pasakos, gėlės... Kartais pavartau, iš naujo sudėlioju - prie jų užtrunku nemažai“, - prisipažįsta mielam pomėgiui laiko vis dėlto randanti verslininkė. Eglė tikisi, kad jos kolekcija ateityje gausės - kalendorių kolekcionavimu jau domisi dukra Gabija.
„Turiu dar vieną šeimos tradiciją, susijusią su kalendoriais, - kasmet dukrai pagaminu kalendoriuką su jos nuotrauka. Jų Gabija turi daugiau nei dešimt.“ Pagaminti pirmą kalendoriuką su anūkės nuotrauka Eglę paskatino tėvai. Moteriai ir pačiai pasirodė įdomu. Vėliau ne kartą įsitikino, kad tai prasmingas suvenyras, gera dovana. Juose Gabija užfiksuota žaidžianti, besimaudanti, iškylaujanti, pramogaujanti. Maždaug 1000 egzempliorių tiražu iš-spausdinti vardiniai dukros kalendoriukai tirpte ištirpsta - Gabija juos išdalija draugėms ir draugams, dovanoja seneliams. Visus kišeninius kalendorius, kuriuose puikuojasi Gabijos nuotrauka, Eglė nešiojasi užrašų knygelėje. „Man smagu žiūrėti, kaip dukra keičiasi, auga. Ir kitiems ją galiu parodyti“, - didžiuojasi išradinga mamytė.