Galima bandyti apgauti protą, suokiant apie meilę ir antrąkart aplankiusią jaunystę, bet gamtos neapgausi: ji kiekvienam atseikėja tiek, kiek priklauso, ir ne daugiau. Vyrai, kurie
nenori to suvokti, atsiduria mano kabinete.
Taip teigė Lietuvos seksualinės medicinos draugijos pirmininkas docentas urologas Henrikas
RAMONAS. „Įsigijai jauną žmoną - pirk ir grabą“, - kiek makabrišką
liaudies išmintį pacitavo medikas.
Visuomenė taip pat negaili epitetų poroms, kuriose vyras gerokai
vyresnis už moterį: ragus numetęs briedis ir grakšti stirna, vystantis
jurginas ir žydinti aguona, į tėvus tinkantis senukas ir dukra.
Aplinkiniai mano, kad jauna partnerė siekia būti dėmesio centre, trokšta
visur dalyvauti, o vyras nei nori, nei gali bėgioti po klubus, nes jam
paprasčiausiai skauda sąnarius ir norisi ramybės.
Tačiau kandžių strėlių taikiklyje atsidūrusios poros nuo apkalbų ginasi
puolimu: meilė neskaito gimimo liudijimų!
„Tai AŠ noriu daugiau negu Ugnė. Tai JI mane dažnai apšaukia
vaikigaliu. Tai JI saugo mane nuo nukrypimų į šoną“, - teigė 48 metų
aktorius Saulius SIPARIS, gyvenantis antroje santuokoje su 11 metų
jaunesne žmona UGNE.
50-etis Seimo narys, džiazo korifėjus Vytautas GRUBLIAUSKAS, kurio
antroji žmona INGA už jį jaunesnė 20 metų, taip pat neketina nutylėti:
„Seksualinės galios trūkumo tikrai nejaučiu, o ir Inga nepanaši į
lytiškai badaujančią. Žinome daug būdų, kaip vienas kitą patenkinti“.
75 metų Algimanto ČEKUOLIO žmona EDITA, jaunesnė už vyrą 23 metais, gali
skųstis tik dėl to, kad lovoje vyro dėmesiu jai tenka dalintis su
mažyčiu „Sony“ radijo aparatu, kurio sutuoktinis nuolat klausosi.
Daugiau nusiskundimų lovoje ji neturi.
Garsus fizikas Albertas Einsteinas mirė lovoje su moterimi. Tai sau į
galvą yra įsikalęs Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro dirigentas
ir meno vadovas Juozas DOMARKAS, praėjusią vasarą atšventęs 70-ąjį
jubiliejų ir gyvenantis su 22 metais jaunesne žmona LIUDVIKA. „Mirtis
lovoje ekstazės akimirką tikrai nėra pats blogiausias baigties
variantas“, - įsitikinęs dirigentas.
Saulius Siparis stereotipų kratosi lyg velnias kryžiaus: „Turėti jauną
žmoną yra gerai. Jeigu jūs neprimintumėte, aš nė neįtarčiau, kad ji už
mane jaunesnė. Pradiniame meilės kvaitulyje jos jaunystė, be abejo,
buvo didžiulis privalumas, bet laikui bėgant mudu tarsi susilyginome.
Dabar net baisu darosi: aš vis jaunėju, o ji, žiūrėk, dar ims senti.“
Santuoką vilnietis aktorius vadina „laisvų žmonių susitarimu gyventi
sekse“. Ar 11 metų skirtumas turi įtakos seksui? „Amžius tam įtakos
apskritai neturi, - dievagojasi aktorius. - Žavinga
septyniasdešimtmetė gali būti kur kas patrauklesnė už niūrią ir neįdomią
aštuoniolikmetę. O jei ir sakyčiau, kad amžiaus skirtumas lemtingas
mūsų šeimos seksualiniam gyvenimui - tai tik ne ta prasme, kurią visi
cinikai tikisi išgirsti.
Tai AŠ noriu daugiau negu Ugnė. Tai JI mane dažnai apšaukia vaikigaliu.
Tai JI viską išmano, moko mane gyventi, saugo nuo nukrypimų į šoną,
gelbsti nuo galimų traumų šokių konkursuose ir traukia iš jaunų merginų
glėbio. Ugnė - labai stiprus žmogus, o aš - jai dėkingas ir į ją
besilygiuojantis vyras, tvirtai žinantis: nėra problemų dėl poros
amžiaus skirtumo, yra tik nemokšiškumas bendrauti ir mylėti“.
Klaipėdiečiui Seimo nariui Vytautui Grubliauskui, žinomam Kongo
slapyvardžiu, neseniai stuktelėjo 50 metų. Jo antrajai žmonai Ingai -
tik 30. Nuo garsiojo King Kongo pravardę gavęs vyras ir jaučiasi, kaip
stiprus žvėris: „Mano gyvenimas nepraėjo be audrų, bet stengiuosi
išlikti tvirtas. Per pusmetį atsikračiau daugiau nei 20 kilogramų
antsvorio. Jaučiuosi gerai. Ir seksualinės galios trūkumo tikrai
nejaučiu, o ir Inga nepanaši į lytiškai badaujančią. Žinome daug būdų,
kaip vienas kitą patenkinti. Dėl to problemų dar niekada nekilo -
drįstu teigti, kad abu esame laimingi“.
Porą suvedė džiazas. Prieš penkerius metus du vaikus auginanti
ištekėjusi jauna moteris, pakviesta draugės, užėjo į džiazo klubą
pasiklausyti geros muzikos. „Ji sėdėjo nugara į sceną, todėl iš pradžių
nemačiau jos veido. Kai uždainavau, Inga atsisuko, vėliau prisipažino,
kad ją sudomino mano balsas. Pamilo ausimis. O aš iškart pastebėjau du
dalykus: ji labai graži, bet jos akys labai liūdnos“, - prisimena
V.Grubliauskas.
Vedinas motyvo išsiaiškinti gražuolės liūdesio priežastį, Kongas per
koncerto pertrauką priėjo prie jos staliuko susipažinti: „Tuo metu abu
buvome vedę. Tačiau nė vienas nesijautėme patenkintas savo santuoka.
Matyt, likimas buvo teisus, suvesdamas du nepatenkintus į vieną krūvą“.
Abiem teko išsiskirti su savo sutuoktiniais. „Nė vienos skyrybos nebuvo
lyg netikėtai trenkęs žaibas. Sprendimai subrendo seniai, jiems
tereikėjo stumtelėjimo, spyrio, o juo ir tapo mudviejų su Inga
susitikimas, - pasakoja V.Grubliauskas. - Sykį nusvilę, mudu išmokome
į santykius žvelgti be apgaulių ir apsimetinėjimų“.
Vyras nesirengė meluoti: nemenką amžiaus skirtumą jis kartais pajunta.
„Ji - jaunatviškai entuziastinga, o mano gyvenimo ritmas jau kitoks.
Ji - avantiūristė, o aš linkęs mąstyti ir pasverti. Taigi kompromisų
reikia nuolat. Inga šiek tiek iš mergaitiško įkarščio pasiginčija, bet
vėliau pripažįsta, kad mano tiesa tvirtesnė. Karštos jaunystės ir
ramios patirties lydinys padeda įveikti visus slenksčius“.
Vadovėlinis pavyzdys, kai jauna žmona trokšta siausti klubuose, o vyras
- ramiai drybsoti namuose ant sofos, Grubliauskų šeimai netinka. „Pas
mus viskas atvirkščiai: Inga sėdi namie su trimis vaikais, nemažai jėgų
atiduoda mūsų mažiausiajai Elzei, o po klubus ir Seimą trankausi aš, -
juokėsi politikas ir džiazo muzikantas. - Netgi tenka paraginti ją kur
nors išeiti. Nujaučiu, kad buitis jai jau atsibodo: kai grįžtu namo,
ji kaip liūtė kaunasi dėl mano dėmesio, net grasina, kad užsirašys į
mano priėmimą, jei ir toliau taip retai jai rodysiuosi“.
Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro dirigentui ir meno vadovui
Juozui Domarkui kur kas svarbesnė atrodo ne žmonos gimimo data, o
žmogiškos savybės. „Niekur neradau parašyta, kiek metų turi būti
moteriai, kad su ja būčiau laimingas“, - nusišypsojo praėjusią vasarą
70-ąjį jubiliejų atšventęs dirigentas, kurio žmona Liudvika už jį
jaunesnė 22 metais.
Kai 1997-aisiais mirė J.Domarko žmona Eleonora, našlys, užauginęs sūnus
Tomą ir Martyną, kurį laiką gyveno vienas: „Žinoma, galėjau nugyventi
likusias dienas verkšlendamas ir melsdamasis tuščiuose namuose.
Pastangų susirasti naują draugę nedėjau. Bet sykį viename oficialiame
pobūvyje buvau supažindintas su Liudvika: žodis po žodžio netrukus
išsirutuliojo į abipusę simpatiją, o ši atvedė prie jungtuvių“.
Pora susituokė prieš septynerius metus. Iš pradžių atrėmę daugybę
smalsių žvilgsnių ir spėlionių: „Kada gi toji jauna moteris nuo jo
pabėgs?“ Tačiau jie sutaria puikiai. „Nė vieno blogo žodžio vienas
kitam nesame ištarę. Tpfu tpfu, kur čia pabelsti? - šelmiškai
apsidairė J.Domarkas. - Aš neprileidžiu minties, kad Liudvika pabėgs,
o ji tikina, kad tai mane, 70-metį vaikėzą, reikia saugoti nuo
besigviešiančių moterų“.
Anot J.Domarko, kiekvienas turi savo motyvų. Jų turi ir jo žmona. „Man
visų neatskleidžia, bet aš patyręs, moku skaityti ir tarp eilučių: jei
būčiau ne tas, kas esu, gal viskas būtų kitaip. Jai imponuoja mano
užimama padėtis, gal ne paskutinėje vietoje lieka ir finansinė
situacija, nes atsikraustydama ji didelių turtų neatsinešė. Bet juk
moterys kelia reikalavimų ir bendraamžiams partneriams, ar ne? Jos to
vertos“.
Jaunystė visada imponuoja. Ji traukia ir vilioja, kad ir kiek metų
žmogui bebūtų. „Dėl jos vyrai purena šukuosenas, dažo plaukus,
maukšlinasi perukus, darosi plastines operacijas. Kai vyresnis vyras
turi jaunesnę moterį, jis turi ir stimulą: moteris jį suaktyvina
visomis prasmėmis, neragindama priverčia pasitempti, - patirtimi
dalijosi J.Domarkas. - Ką veikčiau su bendraamže? Greičiausiai dienų
dienas snausčiau prie televizoriaus. Nenoriu nieko idealizuoti, bet
sąjunga su jaunesne vyrą iš tiesų paverčia kitu žmogumi“.
O kaipgi seksas? Ar svetima jaunystė suteikia ir didesnį pajėgumą?
„Čia jau reikia nepamesti galvos ir jausti saiką, - šyptelėjo
dirigentas. - Žinote, kaip mirė garsusis fizikas Albertas Einsteinas?
Lovoje su moterimi. Nieko nepadarysi, kiekvienas žmogus yra
sukonstruotas iš senstančios mėsos ir vandens, ir nė vienas nežino, kada
per galvą trenks lemtingas kuolas. Betgi - turbūt sutiksite su manimi
- mirtis lovoje ekstazės akimirką tikrai nėra pats blogiausias baigties
variantas“.
Žurnalistas ir keliautojas Algimantas Čekuolis namuose kartais nugirsta
savo žmoną Editą plepant telefonu su draugėmis - apie jį. „Tokiais
atvejais nesąžiningai ištempiu ausis, - prisipažino jis. - Neminėsiu
detalių, bet tai, ką išgirstu, man labai patinka“.
Ši santuoka 75-erių A.Čekuoliui - taip pat antroji. Su 23 metais
jaunesne psichologe Edita jis susipažino, kai sykį pačiam prireikė
specialisto patarimo. Šiek tiek pažinojau Editą: „Kreipiausi į ją ir,
didžiulei savo nuostabai, gavau išsamų atsakymą. Paprastai aš visiems
padedu, o šis žmogus padėjo man. Pasidarė įdomu. Taip įdomu, kad po
metų mudu susituokėme“.
Per praėjusias Kūčias santuokos dešimtmetį atšventęs žurnalistas žino:
„Labai lengva rasti moterį, su kuria galima pavakarieniauti. Kur kas
sunkiau rasti tą, su kuria norėtųsi pusryčiauti“.
Visuomet pasitempęs Algimantas nesigina viešumoje vis dėlto sulaukiantis
nustebusių žvilgsnių. „Jie galvoja, ką aš veikiu su ta jauna moterimi.
Užsikrėtęs jų skeptiškumu, kartais ir pats imu graužtis: o kas bus, kai
visai suzmeksiu? O kas, kai manęs nebebus?“
Tačiau tai išgirdusi Edita užsiplieskia: „Taip nebus! Ką jūs šnekate!
Moterys sensta greičiau!“
Čekuoliai iki šiol vienas kitą vadina „jūs“. Kodėl? „Nes tokiu būdu
neįmanoma nei susipykti, nei įžeisti, - atšovė vyras. - Pamėginkite
ištarti: „Ak, jūs, prakeikta kiaule...“ Neskamba, tiesa? Štai jums ir
gerų santykių receptas“.
Tokių receptų A.Čekuolis žino daug. Ilgai lepinęs jauną žmoną
gurmaniškais patiekalais, vietą prie viryklės užleido tik įsitikinęs,
kad nepasitikėjimas ją žeidžia. Kai kelionių agentūros pakviečia jį
vadovauti grupėms, patyręs keliauninkas perka bilietą ir žmonai.
„Su ja man ramu. Kol kas manęs nereikia laikyti už alkūnės, bet jei
kada prireiktų, žinau, kad šalia bus ji. Ar neiškeis manęs į jaunesnį?
Ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti: tokios baimės niekada
nejaučiau. Netgi žinau, kad yra atvirkščiai“.
Bėda tik lovoje: ten E.Čekuolienei vyro dėmesiu tenka dalintis su
mažyčiu „Sony“ radijo aparatu. „Jis nustatytas 32 bangomis - tai
daugiausia nelabai populiarios, bet man įdomios pasaulio stotys, kurios
geriausiai girdisi būtent naktį, - aiškino žurnalistas. - Klausausi
jų per ausines, bet Edita vis tiek irzta. Guodžiamės tuo, kad daugiau
nusiskundimų lovoje ji neturi. Vitaminas M, maitinęs mus santuokos
pradžioje, laikui bėgant senka, tačiau jį pakeičia supratimas, įgūdžiai
ir žinojimas, kad su niekuo kitu nebūtų taip gera“.
Gydytojo komentaras - Lenktynės su jaunyste
Jaunesnes žmonas turintys vyrai tikina, kad gyvenimas su jauna moterimi
pratęsia ir jų jaunystę. Medikai tvirtina atvirkščiai - kad didesni
jaunos moters seksualiniai poreikiai trumpina vyrų gyvenimą.
Pakomentuoti, ar tokios poros gali būti laimingos, paprašėme klinikos
„Homo sanus“ dermatovenerologo-seksopatologo Mindaugo BURAGO.
- Kai tarp vyro ir žmonos nemenkas amžiaus skirtumas, vyras lygiuojasi
į moterį ir stengiasi prisitaikyti prie greitesnių gyvenimo apsukų. Jis
meta svorį, netikėtai susirūpina savo grožiu ir garderobu, ima lankytis
baruose ir klubuose. Neretai tai daro balansuodamas ties organizmo
išsekimo riba - kitaip tariant, iš paskutiniųjų. Jis pereikvoja savo
vidinius rezervus, kurį laiką gyvena „skolon“, o paskui staiga krenta,
nes to, ką užprogramuoja gamta, niekas neperprogramuos.
- O jei jis saugo ir tausoja save, puoselėjamas rūpestingos žmonos?
- Problemų vis tiek neišvengs. Netgi dešimties metų skirtumas,
daugelio laikomas normaliu, tampa problematiškas, kai moteriai sukanka
50, o vyrui 60. Sveika penkiasdešimtmetė moteris, prižiūrinti savo
kūną, yra graži, pasitikinti savimi ir pakankamai aktyvi. Jai reikia
intensyvaus lytinio bendravimo. Jei šešiasdešimtmetis vyras absoliučiai
sveikas, jis dar pajėgs tai suteikti. Bet apsižvalgykime aplink: ar
daug matome absoliučiai sveikų šešiasdešimtmečių? Idealiausia -
bendraamžių sąjunga: jie panašiu metu mokosi, siekia karjeros, kartu
bręsta, auga ir sensta. Jų interesai panašūs.
- Ką tuomet kalbėti apie dvidešimties metų skirtumą?
- Tai pavadinčiau nesusipratimu. Kai turtingiems vyrams nusibosta
gražios mašinos ir kiti žaisliukai, jie susiranda jaunas moteris.
Tačiau kiekvienas, imdamas į žmonas savo dukters bendraamžę, turėtų sau
atsakyti į klausimą: o kas bus toliau? Ar nebus sunku susikalbėti su
savo vaikais? Ar bus įdomu bendrauti su žmona? Ar neteks kompensuoti
sekso trūkumo briliantais, mašinytėmis ir kitomis dovanomis, kurios
laikui bėgant vis tiek nusibos?
- Teigiate, kad sekso trūkumas - neišvengiamas?
- Dažniausiai - taip. Vyrai ir moterys seksualiai bręsta nevienodai.
Moters seksualiniai norai pradeda augti nuo 25-30 metų: jos lytinė
galia aktyvėja iki 40 metų, ir kartais būna, jog 40-ties ji yra pati
aktyviausia. O vyras hormonų audrą išgyvena apie 19 metus: ji kurį
laiką pasiautėja, ir jis seksualiai aktyviausias tampa apie 25 metus.
Iki 40 metų jo pajėgumas išlieka daugmaž toks pat. Penkiasdešimtmečio
erekcijos kampas jau nebe toks smailus, bet jeigu jis sveikas -
ejakuliacija dar nesiskundžia. Tačiau seksualinio piko lygmuo skiriasi,
o jei moteris jaunesnė - tas skirtumas dar labiau išauga.
Paradoksalu, bet biologiškai būtų teisingiausia, jei 40-metės tekėtų už
30-mečių - tuomet jų seksualiniai norai daugmaž sutaptų. Tačiau taip
nutinka retai, nes moterys greičiau fiziškai sensta, be to, jų yra
daugiau negu vyrų, ir šie turi iš ko rinktis. Tad realybėje kur kas
dažniau nutinka atvirkščiai.
- Tačiau vyresnius vyrus moterys vertina kaip supratingus ir seksualiai
patyrusius.
- Be abejo, pagyvenusio vyro nebūtina iškart „nurašyti“, nes kiekybę
pakeičia kokybė. Lytiškai jis jau ne toks pajėgus, kaip jaunystėje,
tačiau tai gali kompensuoti jo patirtis. Jis išradingas, moka įvairių
žaidimų, nestokoja išmonės. Partnerei tereikia priminti, kad vyras turi
ne tik tą vieną stebuklingą organą - varpą, bet ir lūpas, rankas,
liežuvį. Kodėl gi jų nepanaudojus?
Mylėdamasis vyresnis vyras labiau rūpinasi, kad jo moteris pasiektų
orgazmą. Jaunikliams tai rūpi mažiau, nes jie - didesni egoistai. Turi
reikšmės ir neišauklėjimas, bukumas, nesupratimas. Juk niekas mokykloje
nemoko mylėtis, o tėvai apie tai nedrįsta kalbėti. Bet jaunesni savo
egoizmą kompensuoja galimybe daugiau kartų suartėti, o vyresniems tai
gali ir visai nepavykti. Tuomet kyla nesutarimų, moterys irzta,
skundžiasi nekokybišku seksu, netgi ieško bendraamžių, su kuriais galėtų
kompensuoti tą stygių. Taigi skirtingo amžiaus pora gali būti laiminga
tik su sąlyga, kad moteriai lytinio bendravimo reikia tiek, kiek gali
jos vyras.
- Bet juk moterys - jausmingos būtybės. Santykius jos grindžia ne tik
seksu.
- Žinoma, išlieka svarbūs ir dvasiniai aspektai. Moteriai kelrode
žvaigžde gali tapti dvasinga meilė, požiūris į vyrą kaip į tėvą, ypač
jei ji vaikystėje buvo labai prisirišusi prie tėvo, anksti jo neteko
arba augo išvis be jo. Tuomet pasirinktas partneris jai atstoja ir
tėvą, ir vyrą, moteris jį myli, ir jie laimingai gyvena iki pat vyro
mirties.
- Koks jūsų požiūris į seksualinę potenciją skatinančius vaistus,
vibratorius, kitas pagalbines priemones?
- Aš už. Nepritariu tik plastinėms varpos operacijoms, suardančioms
organo akytkūnį - manau, to daryti neverta. O šiaip normalu viskas,
kas priimtina abiems: dirbtiniai falai, svetimkūnio įsiuvimas į
apyvarpę, potenciją skatinantys vaistai. Vaistų trūkumas tik tas, kad
jie brangoki, be to, netinka sergantiems kai kuriomis ligomis. Juos
vartojant, gali pasitaikyti pašalinių reiškinių: parausta veidas,
pakyla kraujospūdis. Jei vyras ne erekcija džiaugsis, o svarstys, kodėl
jo galvoje ūžia ir karštis muša - irgi bus negerai. Bet toks poveikis
nėra dažnas.
- Ar kas nors keičiasi, kai skirtingo amžiaus pora susilaukia
vaikų?
- Vyras tokiu atveju paprastai nenutraukia savo darbo reikalų, tad
vaikus augina jauna ir viskuo aprūpinta žmona. Atžalų auklėjimo kokybė
nenukenčia. Svarbiausia, kad vaikai matytų, jog tėvai gerai sutaria:
tai jiems kur kas svarbiau už tėvų amžiaus skirtumą, kurio jie gali
apskritai nepastebėti. Bet problema slypi tame, kad vaikai anksčiau
netenka tėvo. Jeigu jie pastatyti ant kojų, yra jau suaugę, tą netektį
išgyvena lengviau. Bet jei maži - tai trauma visam gyvenimui.
- Vis užsimenate apie vyrui gresiančias bėdas. Kokios jos gali būti?
- Jaunesnė žmona, pati to nenorėdama, gali turėti įtakos vyro sveikatos
pablogėjimui. Jį gali ištikti baliono dalia: pučiasi, pučiasi, pūkšt
- ir subliūkšta. Nebelieka jėgų bėgti paskui jauną partnerę, iki
paryčių siausti klubuose, lėkti į pobūvius su draugais, kurie jauniems
žmonėms atrodo tokie įprasti.
Pasiturintiems vyrams šiuo atveju netgi sunkiau: turėdami daugiau
pinigų, jie turi daugiau netikrų draugų ir viliojančių galimybių.
Skatinami jaunų moterų, jie nardo, skraido ir kitaip verčiasi per galvą,
o tai atneša dar didesnį nuovargį. Išsisėmę jie tenori ramybės, kuri
jaunoms moterims visai neaktuali. Todėl, pasibaigus idilei, nutinka ir
taip, kad pagyvenęs ir „išgręžtas“ vyras sugrįžta pas savo buvusią
žmoną.
Jei jis toliau tęsia lenktyniavimą su jaunyste, užpuola ligos.
Lenktynės kerta per silpniausią vietą. Vienam tai - širdies kraujotaka:
jam gresia infarktas. Kitam - smegenų kraujotaka: jį gali ištikti
insultas. Kai blogėja viso kūno sveikata, tai veikia ir lytinę
sveikatą. Žmonės tarsi patenka į užburtą ratą.
- Vadinasi, poetizuotos kalbos apie antrąją jaunystę - netiesa?
- Įsimylėję jaunas moteris, kurį laiką vyrai išties gali jaustis
atjaunėję. Bet dažniausiai tai laikina. Būna, kad po kelerių metų
vyrai nusivilia ir pačia meile: juk giliai širdyje jie suvokia, kad nė
viena jauna ir graži moteris už dvidešimčia metų vyresnio ir neturtingo
kažkodėl neišteka. Beje, turtingas - tai nebūtinai milijonierius:
pakanka, kad jis turi butą, sodybą ir sąskaitą banke. Patyrusi moteris,
galbūt sykį jau išgyvenusi nesėkmingą santuoką, puikiai viską įvertina.
Nesakau, kad ją motyvuoja vien tik pinigai, bet jie turi reikšmės.
Galbūt pasitaiko išimčių, bet aš jų nežinau.