V.Tereškova spaudos konferencijoje, skirtoje jos būsimam jubiliejui,
sakė paskyrusi Marso tyrimui kelerius savo gyvenimo metus ir pasiryžusi
skristi ten „ir net nesugrįžti“.
Be to, pirmoji moteris kosmonautė pavadino Žemę „didžiausiu gamtos
stebuklu, kur atsirado protinga gyvybė“. Jos manymu, kosmonautų nuopelnas
yra tas, jog jie „privertė žmoniją suvokti, kad Žemė labai maža, ir ją
reikia saugoti“.
V.Tereškova priminė, jog 2007-ieji paskelbti Rusijoje Vaiko metais, ir
sakė esanti „labai susirūpinusi ir nuliūdusi dėl požiūrio į vaikus Rusijoje,
kur dabar daug likimo valiai paliktų vaikų“.
Ji pranešė, kad globoja dvejus vaikų namus savo tėvynėje -
Jaroslavlyje ir Jaroslavlio srityje, taip pat jos iniciatyva Kosmonautų
rengimo centras globoja moterų vienuolyną Kolomnoje, kur rado prieglaudą
keliasdešimt benamių vaikų.
Pasak jos, dabar dešimt buvusių šio vienuolyno auklėtinių „atlieka
tarnybą Kosmonautų rengimo centre“.
V.Tereškovai kitą antradienį, kovo 6 dieną, sukanka 70 metų. Jos
vardas buvo įrašytas į istoriją 1963 metų birželį, kai bendrame skrydyje su
Valerijumi Bykovskiu V.Tereškovos pilotuojamas kosminis laivas „Vostok-6“ 48
kartus apskriejo aplink Žemę.
Žinoma, kad kosmonautės paminėtas rusų kosminės technikos
konstruktorius S.Koroliovas pats svajojo pabuvoti įvairiose planetose.
Garsus kosmonautas Aleksejus Leonovas, pirmasis išėjęs į atvirą
kosmosą, papasakojo, kad Jurijus Gagarinas norėjo palaidoti S.Koroliovo
palaikus Mėnulyje. Todėl J.Gagarinas pagrobė iš krematoriumo legendinio
vyriausiojo konstruktoriaus palaikus, bet po pirmojo kosmonauto žūties
kapsulės su palaikais nepavyko surasti.