Pasaulinė santuokos krizė

Itin konservatyvioje Pietų Korėjos visuomenėje moterys paprastai ištekėdavo iškart baigusios koledžus. Jos likdavo namie auginti vaikų ir labai retais atvejais papildydavo darbo jėgos išteklius. Tačiau po 1997 ir 1998 metų Azijoje kilusių finansinių krizių vis daugiau jaunų moterų tekdavo ilgiau laukti, kol pavyks ištekėti.

Atkartodama Japonijoje prieš dešimtmetį pasireiškusią tendenciją, ši moterų dalis formuojasi kaip galinga vartotojų grupė. Gyvendamos su tėvais ir dirbdamos, jos gauna nemažai pajamų, – tai faktas, kuris nepraslydo pro Korėjos verslo, kuris pasiūlo vis daugiau vienišoms moterims skirtų prekių ir paslaugų, akis.

Populiarus amerikiečių televizijos serialas „Seksas ir miestas“ (angl. „Sex and the City“), paskleidė pasiturinčios, gebančios daryti karjerą bei socialiai ir seksualiai ekstravertės moters įvaizdį. Tačiau, pažymi analitikai, tikrovė daugeliu atvejų kitokia.

Besivystančiame pasaulyje vienišos moterys gyvena nepasiturimai, tačiau ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse sprendimas nesituokti sukuria labai sunkiai įveikiamų kliūčių. Psichologai pažymi, kad tokios moterys vis dažniau tampa pikčiausiais savo pačių priešais, jas persekioja nesaugumo jausmas ir nesėkmės baimė.

JAV buitinės elektronikos sektoriaus atstovai jau akivaizdžiai pastebi naujas vartojimo tendencijas, kurias lemia jų šalyje didėjantis vienišų moterų skaičius: tokios moterys turi visiškai kitokį skonį ir jų poreikiai kitokie negu vyrų, kai kalbama apie elektronikos prekes. Vyrus dažniausiai domina techniniai duomenys, o moterims labiau rūpi funkcijos ir mada.

Įdomių reiškinių pastebima ir nekilnojamojo turto sektoriuje: kylančios kainos verčia gyventojus migruoti: tai, ką gali sau leisti dirbanti šeima, negali sau leisti vienišas žmogus. Kai kuriose Europos vietose jau formuojasi savivaldybės, kuriose didžiąją rinkėjų dalį sudaro vienišos moterys. Tai verčia politikus koreguoti savo programas, be to, tokiose teritorijose moterims tenka dominuojantis vaidmuo miestų viešųjų paslaugų ir administracijos srityse.

Pastebimos analogiškos tendencijos ir tarp vyrų, kurie, pavyzdžiui, Italijoje ir Japonijoje, lieka gyventi pas tėvus iki pat savo ketvirtojo dešimtmečio. Šiose šalyse jie vadinami „vienišiais parazitais“.

JAV užfiksuotas tikriausiai pirmasis precedentas, kai didesnė moterų dalis gyvena be sutuoktinio, pažymi „The New York Times“. Tą patvirtina ir apibendrinta gyventojų surašymo rezultatų analizė. 2005 metais 51% moterų teigė gyvenančios be vyrų. 1950-aisiais tokių moterų buvo kiek daugiau nei 35%, o 2000 metais – 49%.

Turint omenyje faktą, kad 2005 metais susituokusios poros pirmą kartą tapo visų Amerikos namų ūkių mažuma, naujos tendencijos gali formuoti socialinę ir darbo vietos politiką, taip pat ir būdus, kuriais valdžia ir darbdaviai pasiskirsto naudą tarpusavyje.

Statistinius pokyčius JAV lėmė kelios aplinkybės. Žvelgiant iš amžiaus pozicijų, dabartinės amerikietės linkusios tekėti vėliau. Jos taip pat vis dažniau ir ilgiau gyvena nesusituokusios. Be to, moterys gyvena ilgiau kaip našlės. Po skyrybų moterys, priešingai nei vyrai, nėra linkusios sudaryti naują santuoką ir dažnai ima mėgautis naujai atrasta laisve.

Juodaodžių moterų santuokų skaičius dar mažesnis. Tik apie 30% juodaodžių JAV moterų gyvena su sutuoktiniu. Remiantis JAV Gyventojų surašymo biuro duomenimis, 49% Lotynų Amerikos kilmės moterų gyvena santuokoje, baltaodžių moterų – 55%, azijiečių kilmės – daugiau kaip 60%.

„Tai tik dar vienas iš daugelio nenumaldomų ženklų, kad į pasaulį, kuriame galime manyti, jog santuoka yra pagrindinis institutas, organizuojantis žmonių gyvenimus, kelio atgal nebėra, – mano prof. Stephanie Coontz, JAV Šiuolaikinių šeimų tarybos, pelno nesiekiančios mokslinių tyrimų grupės, viešojo švietimo vadovė. Dauguma šių moterų dar susituoks arba buvo susituokusios. Tačiau apskritai suaugę amerikiečiai dabar pusę savo gyvenimo pragyvena nesusituokę.“

Profesorė Coontz teigia, kad tai tikriausiai precedento neturintis reiškinys, išskyrus nebent didesnes karo meto mobilizacijas ir vergovės laikmetį, kai juodaodžių poros buvo prievarta išskiriamos.

Williamas H. Frey, Vašingtono „Brookings“ mokslinių tyrimų grupės demografas, šiuos pokyčius apibūdino kaip „aiškų besikeičiantį dalyką, atspindintį po 1960 metų vykusių tendencijų kulminaciją, kurios buvo siejamos su didesne nepriklausomybe ir lankstesniu moterų gyvenimo būdu“.

„Nežinia, ar tai geriau, ar blogiau, tačiau moterys yra mažiau priklausomos nuo vyrų ir nuo santuokos instituto, – teigia daktaras Frey. – Jaunesnės moterys supranta tai geriau ir yra pasirengusios didesniąją savo gyvenimo dalį pragyventi vienos arba su nesantuokiniais partneriais. Daugumai vyresnių moterų santuokos institutas nepateisino tų lūkesčių, kurių jos galbūt tikėjosi.“

32 metų niujorkietė muzikantė ir modelis Emily Zuzik, teigia, kad tokios tendencijos jos nenustebino: „Dauguma mano draugų yra išsiskyrę, nesusituokę arba gyvena vieni. Pažįstu daug trisdešimtmečių, kurie gyvena nesusituokę“.

E.Zuzik du kartus gyveno su vyru. Vieną kartą ji su draugu gyveno Kalifornijoje, kur pora buvo užregistruota kaip namų partneriai tam, kad įgytų teisę į tam tikrą sveikatos draudimą. „Aš daugiau neplanuoju vėl su kuo nors gyventi, kol neištekėsiu“, – dienraščiui „New York Times“ teigė ji.

Linda Barth, 56 metų žurnalo redaktorė iš Hiustono, kuri niekada nebuvo ištekėjusi, teigia: „Savo drauges skirstydavau į tas, kurios yra netekėjusios, ir tas, kurios gyvena susituokusios. Dabar tai nebeatrodo svarbu“.

„Prisiminusi visas vestuves, kuriose aš dalyvavau devintajame dešimtmetyje ir kurios vėliau baigėsi labai nesėkmingai. Aš manau, kad esu tikrai laiminga, – teigė kita amerikietė. – Aš neišsižadėjau santuokos, tačiau jeigu kada ir ištekėsiu, mano gyvenimo partneris turės būti toks, su kuriuo aš senatvėje galėsiu keliauti ir žaisti stalo žaidimus.“

57 metų Carol Crenshaw, gyvenanti JAV Džordžijos valstijoje, išsiskyrė 2005 metais, po 33-ejų santuokos metų. Moteris, turintis du suaugusius sūnus, teigia, kad vėl ištekėti neskuba: „Mano gyvenimas man dabar patogus. Galiu daryti, ką noriu, kada noriu ir su kuo noriu. Aš buvau žmona ir motina. Nemanau, kad turiu tą daryti vėl“.

Panašiai mąsto ir santuokos išsižadėjusi Shelley Fidler, 59 metų viešosios politikos patarėja, dirbanti teisinių konsultacijų kompanijoje. Kai 30 metų trukusi santuoka baigėsi, ji išsikėlė į Vašingtono kaimynystėje esantį miestelį.

„Nauda buvo visiškai netikėta, – kalba Sh.Fidler. – Laisvalaikis, laikas, kai galiu būti su draugais, laikas, kurį galiu skirti sau ir kurį aš labai vertinu, lankstus darbo, kelionių ir kultūros renginių derinimas.“

Remiantis vedybų statistika, kurią pateikia JAV Gyventojų surašymo biuro naujausia Amerikos visuomenės apžvalga, tarp daugiau kaip 117 milijonų moterų, kurios yra vyresnės nei 15 metų, 63 milijonai ištekėjusios. Iš jų – 3,1 milijono yra teisėtai išsiskyrusios ir 2,4 milijono teigia, kad jų vyrai negyvena kartu dėl vienokių ar kitokių priežasčių.

Šie duomenys atskleidžia tikrąjį Amerikos moterų, kurios iš tiesų gyvena su savo vyrais, skaičių – 57,5 milijono. 59,9 milijonai buvo netekėjusios arba negyveno kartu su savo vyru tuo metu, kai buvo daroma apklausa – 2005 metais.

Kai kurie iš šių atvejų, kuriuos statistika įvardija kaip „sutuoktinio nebuvimas“ arba „kita“ yra laikini ir, be abejonės, kai kurie žmonės, nurodantys, kad yra išsiskyrę, ilgainiui vėl ima gyventi su savo antrosiomis pusėmis. Apskritai didelė dalis vyrų yra vedę ir gyvena su savo sutuoktine. Tokių vyrų JAV yra apie 53%, o moterų – 49%.

„Kadangi moterys gyvena ilgiau už vyrus, jos pasiekė nesantuokinės viršūnės tašką – daugiau moterų yra netekėjusių negu gyvenančių santuokoje, – kalba dr. Frey. – Tai reiškia, kad dauguma merginų, augančių šiandien, jau gali planuoti didžiąją savo gyvenimo dalį nugyventi už tradicinės santuokos ribų.“

Pamela J. Smock, Mičigano universiteto Populiacijos studijų centro tyrinėtoja, sutinka, kad šiuo atveju lemiantys veiksniai yra besikeičiantys piršimosi būdai, santuokos tradicijos ir tai, kad mūsų gyvenimo trukmė ilgėja.

„Po skyrybų vyrai linkę greičiau sudaryti naujas santuokas nei moterys, – priduria Smock. – Tiek vieni, tiek kiti po skyrybų vis labiau linksta į bendrą gyvenimą kartu nesudarius naujos santuokos.“

Susituokusių amerikiečių dalis, ypač tarp jaunesnių amžiaus grupių, mažėja ištisus dešimtmečius. 1950–2000 metais susituokusių 15–24 metų amžiaus moterų dalis nuo 42% nukrito iki 16%, o tarp 25–34 metų moterų ši dalis sumažėjo nuo 82 iki 58%.

„Net jeigu mes ir galėtume padėti žmonėms sudaryti geresnes santuokas, tai paprasčiausiai liktų iliuzija, kad socialinė politika gali būti konstruojama arba asmeninio gyvenimo sprendimai priimami remiantis tuo, kad mes galime pasitikėti žmonėmis, didžiąją savo gyvenimo dalį nugyvenančiais santuokoje“, – sako profesorė Coontz, knygos „Santuoka, istorija: kaip meilė įveikė santuoką“ (angl. „Marriage, A History: How Love Conquered Marriage“) autorė.

24 metų Besse Gardner pasakoja, kad ji ir jos draugas susitiko koledže būdami dar pirmakursiai ir pradėjo kartu gyventi praėjusį balandį „dėl įvairiausių klaidingų priežasčių“ – jie rado puikius apartamentus Los Andželo pajūryje.

„Mes netraktuojame gyvenimo kartu kaip kažkokios pabaigos arba kaip kažko, kas turi trukti visą likusį gyvenimą – mums tiesiog dabar smagu, – kalba B.Gardner. – Mano kambario draugas yra toks, už kurio vieną dieną su malonumu ištekėčiau, tačiau dabar man tai nesvarbu.“

Šeimos reikalų ekspertai pažymi, kad kai kurios išsiskyrusios moterys, kurios kreipiasi pagalbos, yra labai nelaimingos, tačiau juos stebina tai, kad randasi vis daugiau nepaprastai laimingų vienišių.

59 metų Elissa B. Terris išsiskyrė 2005 metais po 34 bendro gyvenimo metų. Ji augino dukterį, kuri dabar jau suaugusi.

„Vienas džentelmenas paprašė manęs už jo tekėti, bet aš atsisakiau, – kalba ji. – Aš jam pasakiau, kad tik pradedu vėl skristi, tik pradedu vėl būti savimi. Neatimk to iš manęs. Santuokos kokybė mane sendino, kadangi nebuvo jokių alternatyvų. Tai buvo vienintelis kelias, kuriuo galėjau eiti. Dabar aš turiu pasirinkimo laisvę. Vieną naktį aš miegojau kitoje lovos pusėje ir pamaniau, kad ši pusė man patinka.“

Moteris pasakojo, kad tuomet ji grįžo į koledžą įgyti magistro laipsnio (jos buvęs vyras nenorėjo, kad ji tą darytų, kadangi ji buvo labiau išsilavinusi nei jis), pradėjo lankyti fotografijos pamokas ir tikrino savo gabumus vaidindama spektakliuose.

„Kartą, kai pabandai kažką, kas manei galėtų tave nužudyti, tačiau nenužudė, kiekviena diena tampa dovana“, – sakė E.Terris.