Marijampolėje jau seniai ne paslaptis, kad vicemero Rimo Vitkaus žmona
Danguolė Vitkienė nuolat patiria vyro patyčias, psichologinį terorą ir
net kumščių smūgius.
Bendras jų gyvenimas buvo pragaras, pilnas vaidų ir smurto. O prieš
trejus metus šeimoje užvirė tikra pekla. Danguolė VITKIENĖ dažnai
pagalvoja, kad 23 metus ji su vyru ne gyveno, o tik buvo kartu. Augino
vaikus, tvarkė namų ūkį, važinėjo maršrutu „darbas - namai, namai -
darbas“. Vyras gyveno taip, kaip nori, o žmona jam buvo tik namų
šeimininkė, kurią galima engti, mušti.
Marijampolėje tai, kad vicemeras Rimas VITKUS muša savo žmoną - seniai
vieša paslaptis. Marijampolės teisme jam užregistruotos trys privataus
kaltinimo baudžiamosios bylos. Vicemerui gresia baudžiamoji atsakomybė
už smurtą šeimoje. Toje pačioje savivaldybėje vyresniąja archyvare
dirbančios Danguolės šį kartą nuo skyrybų pareiškimo nesustabdė niekas
- nei vyro maldavimai atleisti, nei aukštos jo pareigos.
Vitkų šeimoje vyras žmoną mušė jau pirmaisiais vedybinio gyvenimo
metais. Tada jis smurto griebdavosi neblaivus, o išsiblaivęs puldavo
prieš ją ant kelių, prašydavo atleisti, pirkdavo dovanas. Bėgant metams
žmoną jis ėmė mušti dažniau ir net būdamas blaivus. Palaipsniui Rimui
tai tapo įprasta. Danguolę ne kartą yra gelbėję kaimynai, anyta su
uošviu, jos motina, vaikai.
Daugybę metų Danguolė kentė vyro kumščių smūgius, patyčias, žeminimą,
psichologinį terorą, liguisto pavydo priepuolius, kol šį vasarį
nusprendė: „Gana“. Skyryboms moteris ryžosi neapsikentusi vyro smurto,
alkoholizmo ir neištikimybės.
„Smurtavimas - tai žmogaus menkumas, kurį Rimas demonstruoja, nes gali
sumušti moterį. O aš jam nepajėgiu nieko padaryti. Muštynių mano
gyvenime buvo sočiai. Į teismo medicinos ekspertus galėjau kreiptis
daugybę kartų“, - neslėpė D.Vitkienė.
Kartu su pareiškimu išskirti vicemero žmona pateikė ir tris teismo
medicinos ekspertizės išvadas dėl sumušimo. Pirmoji išduota 2003 metų
lapkritį, antroji - 2006 metų rugsėjį, trečioji - šių metų sausį.
Ekspertai sutuoktinio smurto išpuolius pripažino nesunkiais kūno
sužalojimais. Tačiau nukentėjusioji mėlynes gydydavosi mėnesį ir
ilgiau.
Vitkų šeima didžiuliame keturių kambarių bute pasidalijo į dvi
stovyklas: nuo praėjusio rugsėjo 46 metų R.Vitkus ir metais jaunesnė jo
žmona gyvena atskiruose kambariuose. Mokesčius už butą vieną mėnesį
moka vicemeras, kitą - jo žmona.
Studentę 22 metų dukterį Laurą išlaiko tėvas - matyt, dėl to ši stoja
už jį. Tačiau kai savo reikmėms pinigų paprašo 15 metų sūnus Rytis,
tėvas atkerta, jog kreiptųsi į motiną.
Vieną šių metų sausio vakarą D.Vitkienė sulaukė netikėto telefono
skambučio. Neprisistačiusi moteris pranešė - esą jeigu įdomu, su kuo
jos vyras leidžia laiką, galinti nuvykti į Vytauto gatvės 17-ąjį pastatą
ir tai pamatyti savo akimis. (Tame pastate įsikūrusiame savivaldybės
archyve D.Vitkienė dirba. - Red. past).
Danguolė suabejojo - važiuoti, nevažiuoti? Tačiau vis dėlto ten nuvyko
- norėjo įsitikinti, kokie yra tie renginiai, kurie nuolat sulaiko jos
vyrą. Antrame aukšte degė šviesos - ten tikrai vyko puota.
Atsirakinusi lauko duris, D.Vitkienė viename kabinete išvydo du vyrus ir
dvi moteris. Jos vyras vicemeras R.Vitkus sėdėjo drauge su 27 metų
žemės ūkio skyriaus specialiste ir vaišinosi. D.Vitkienės ir jos darbo
kabinetai yra tame pačiame pastato aukšte.
„Visi keturi buvo girti. Kaip sužinojau, mano ponaitis, nors dirba
J.Basanavičiaus aikštėje, tame skyriuje, Vytauto gatvėje, lankosi labai
dažnai ir senokai. Neaišku, kiek jie ten praleido vakarų. Daug kartų
yra buvę, kad jis ten „baliavoja“, o aš už kelių kabinetų dirbu, -
apmaudą liejo D.Vitkienė. - Tą vakarą vyras turėjo būti renginyje
dramos teatre. Tačiau įdomesnis „renginys“ - su moterimi, ir dar
tinkančia jam į dukras“.
Vicemeras, išvydęs ne vietoje ir ne laiku pasirodžiusią žmoną, pradėjo
ją plūsti. Ši apsisuko ir išėjo lauk. Grįžus namo Danguolei šmėstelėjo
mintis - ar nereikėtų ten nuvežti anytos? Išgertuvių vaizdą išvydusi
anyta labai susinervino. R.Vitkus pašoko nuo kėdės ir puolė plūsti savo
motiną, kibo jai į atlapus.
„Paskui jis puolė mane. Taip trenkė kelis kartus kumščiu į veidą, kad
tuoj pat ištino dešinė akis ir nosis. Ilgą laiką buvo aptirpusi lūpa.
Mušti moteris jis moka, bet su vyrais nesipeša. Anytos savijauta buvo
tragiška. Ji manė, jog subars, ir viskas baigsis. Tačiau sūnus ją
išgrūdo lauk. Ten virė tikra košė. Jie buvo labai girti“, - pasakojo
D.Vitkienė.
Ji atsirakino savo kabinetą ir iškviestė policiją. Atvažiavę du
pareigūnai išsikvietė dar du kolegas. Tačiau įstaigoje girtaujančio ir
smurtaujančio vicemero pareigūnai taip ir nesulaikė.
Policijos komisariatui tą patį vakarą D.Vitkienė parašė pareiškimą dėl
sumušimo. Įstaigoje baigęs puotą, namo grįžęs R.Vitkus puolė mušti
žmoną.
Ne kartą Danguolė savo vyrą yra užklupusi girtaujantį su moterimis. Šios
jį traukia kaip magnetas. Ypač jam patinka tokios, kurios pakelia daug,
gali iki ryto gerti, visur eina.
„Iš tokių puotų vyras grįžta ir antrą valandą nakties, ir ketvirtą ryto
arba po paros ir vis teisinasi renginiais, pradeda mane žeminti - kad
aš valkata, girtuoklė, paleistuvė, nežiūriu vaikų. Ir visiems tai
pasakoja. Visą savo purvą jis sukrečia ant manęs. Jo žodynas -
košmaras“, - baisėjosi D.Vitkienė.
Kitą dieną vyro sumušta D.Vitkienė kreipėsi į teismo medicinos ekspertą.
Šis nustatė nesunkų kūno sužalojimą. Po kelių dienų Danguolė pasijuto
dar blogiau - jai pradėjo svaigti galva, užpuolė nemiga. Tada ji
kreipėsi į nervų ligų, paskui - į ausų, nosies ir gerklės ligų
specialistus. Visą mėnesį vicemero žmona turėjo nedarbingumo pažymą ir
gydėsi mėlynes.
D.Vitkienė Marijampolės savivaldybės merui Vidmantui Braziui parašė
laišką, kuriame išdėstė apie vyro smurto proveržį. Paminėjo, kad tokie
išpuoliai vyksta seniai, pabrėžė, kad apie tai meras jau buvo
informuotas. Vyro mušama moteris iš rajono vadovo nors šį kartą
tikėjosi konkrečios pagalbos.
Oficialaus mero atsakymo D.Vitkienė nesulaukė. Bet šis ją išsikvietė
pokalbiui ir prašė susitaikyti.
Taikytis prašė ir uošvis: „Vaikeli, tu jam dovanok“.
„Kokia prasmė taikytis? Mano vyras kasdien geria ir kasdien mane
žemina. Šį kartą jam neatleidau. Tada jis griebėsi savo metodų -
agresijos, psichologinio spaudimo, smegenų „plovimo“. Baugino, jog
būsiu išmesta iš darbo.
Uošviams jis yra sūnus, o aš - tiktai marti. Uošviai man sveikatos
nepridės. Jiems pasakiau, kad, jeigu aš būčiau jų dukra, o jis -
žentas, jie seniai jį būtų sutvarkę. Tuo labiau kad po to sausio vakaro
„karnavalo“ jis smurto griebėsi dar ne kartą“, - atviravo Danguolė.
Kai žmona R.Vitkui neatleido pastarųjų smurto išpuolių, jis labai
nustebo - kas jai pasidarė, visą gyvenimą atleisdavo? Sutuoktinis
pradėjo įtarinėti, jog žmona turi meilužį.
Tokie įtarimai tik prajuokino D.Vitkienę.
Pirmą kartą į teismo medicinos ekspertą dėl vyro smurto D.Vitkienė
kreipėsi 2003 metų lapkritį. Tada jai buvo sumušta ir suspardyta galva,
veidas, visas kūnas. Moteris buvo nusėta mėlynėmis ilgiau nei mėnesį.
Kas išprovokavo tokį didžiulį vyro pyktį?
Į vieną Marijampolėje vykusį renginį neblaivus R.Vitkus atėjo kartu su
žmona. Po kiek laiko vyras pradėjo ieškoti priekabių. D.Vitkienė
nenorėjo aiškintis santykių viešumoje, todėl įpykęs vicemeras namo
išlėkė vienas.
Moteris pamanė, jog jis nurims, grius į lovą ir užmigs. Tačiau po kiek
laiko į namus įžengusią žmoną vyras pargriovė buto hole ir pradėjo
spardyti. Kaimynas iš penktojo aukšto atskubėjo jos gelbėti, iškvietė
policiją. Bet policininkai vicemero nesulaikė.
„Jo asmuo - esą neliečiamas, kaip ir visų politikų. Jie gali muštis,
vairuoti girti, o policija jų nesulaiko. Mano vyras naudojasi šia savo
tariama privilegija. Jis juokiasi man tiesiai į akis: „Na, kviesk man
policiją. Ko delsi?“ Policininkai atvažiuoja, bet nesulaiko jo. O jis
mane gali terorizuoti, mušti, žaloti mano sveikatą. Jeigu jo teises
gina politika, tada kas gina mano teises?“ - klausė D.Vitkienė.
Iš tikrųjų neliečiamumo statusą turi tik prezidentas ir Seimo nariai.
Konstitucijoje bei Vietos savivaldos įstatyme apie merų, merų
pavaduotojų neliečiamumą net neužsimenama.
Jei ne kaimynas, tąkart vyras ją, ko gero, būtų užmušęs. Apie šį žiaurų
išpuolį buvo pranešta merui V.Braziui. R.Vitkus buvo svarstytas
siaurame kolegų rate - jo išpuolį norėta užglaistyti be skandalo.
Danguolė tada pagailėjo vyro, vaikų ir jam atleido.
Moteris buvo įstojusi į Vytauto Didžiojo universitetą. Tačiau visi jos
mokslai žlugo, nes rūpėjo sveikata. Moteris ilgą laiką tiesiog
neatsigavo psichologiškai. Nei iš vyro, nei iš jo artimųjų ji nesulaukė
nei paguodos, nei materialinės pagalbos.
„Ne gyvenimas, o pekla. Eidavau su tuo vicemeru į renginius, nors
nenorėdavau. Bet jis prašydavo - esą visi ten eina su antrosiomis
pusėmis. „Man tai - teatras, o mes - aktoriai“, - sakiau jam ne
sykį. Pasirodo, į vienus renginius su žmona reikia eiti, į kitus galima
ir be žmonos“, - kalbėjo D.Vitkienė.
Moteris neslėpė, kad ji taip pat mėgsta pasivaišinti su draugais ir
giminaičiais. Jiedu su vyru ne vienose vestuvėse yra piršliavę,
svotavę, ne kartą buvę krikšto tėvai, lankęsi giminaičių jubiliejų
pokyliuose.
„Būdavo, į tuos pokylius išeini gražiuoju, o grįžti kaip pragare.
Kartais kartu, kartais - atskirai. Ten niekas manęs, net pusbroliai ar
šeimos draugai, negali kalbinti, šokdinti, ypač tada, kai vyras būna
padauginęs išgerti. Visi jau žino - nevalia lįsti prie Vitkienės, nes
Vitkui užeis pavydo priepuolis. Nuo pat jaunystės jį kankina liguistas
pavydas“, - guodėsi moteris.
Tačiau Rimas visą gyvenimą mokėjo pulti prieš žmoną ant kelių ir prašyti
atleidimo, įteikti dovaną, manydamas, jog taip išperka savo kaltę. Po
vieno išpuolio jis žmonai padovanojo mobilųjį telefoną. Tačiau prieš du
mėnesius jį atėmė - esą telefoną ji iš jo pavogusi. Prašydamas
taikytis, praėjusį lapkritį vyras jai nupirko kelialapį į Egiptą.
Danguolė labai nenorėjo ten vykti. Tada vyras pradėjo aiškinti esą ne
tik jis, bet ir vaikai už visus vargus gimimo dienos proga jai dovanoja
tą kelionę. Nuėjusi į kelionių agentūrą, D.Vitkienė to malonumo norėjo
atsisakyti. Tačiau ten moterį perkalbėjo. Jai grįžus iš Egipto,
R.Vitkus visiems pradėjo girtis, koks jis geras, kaip myli žmoną -
tokią kelionę jai padovanojo!
Danguolė su Rimu susipažino Vilniuje vienos jos draugės gimtadienyje.
Ji jau buvo baigusi tuometį Kauno maisto pramonės technikumą ir pagal
paskyrimą dirbo Vilniuje, o Rimas dar studijavo Kauno kūno kultūros
institute. R.Vitkus yra įgijęs kūno kultūros mokytojo bei krepšinio
trenerio, o D.Vitkienė - maisto pramonės įmonių mašinų ir įrengimų
techniko-mechaniko išsilavinimą.
Pora draugavo dvejus metus, susitikinėdavo savaitgaliais. Jau tada
Danguolė pastebėjo, kad Rimas daug geria, bet jaunystėje merginai tai
neatrodė baisu. Draugystės metais jis prieš ją nekėlė rankos.
Po vestuvių pora kelis mėnesius gyveno R.Vitkaus tėvų namuose
Marijampolėje. Išėjęs gerti Rimas kartais namo iš viso negrįždavo. Kai
neilgai trukus jiedu įsikūrė bendrabutyje, vyras išeidavo gerti parai,
dviem. Danguolė su pedagoge anyta jo ieškodavo po visą Marijampolę.
Gal kas atsitiko? Tokį gyvenimą R.Vitkus gyveno ir vėliau, kai
Sasnavoje pradėjo dirbti mokytoju.
O žmona jam atleisdavo: „Gal tada buvau per daug nuolaidi, gal - geros
„dūšios“? Turbūt jį labai mylėjau“.
Santuokoje Vitkai išgyveno daugiau nei 23 metus. Kodėl moteris taip
ilgai kentė sutuoktinio smurtą ir neieškojo pagalbos?
Taip susiklostė aplinkybės. Jaunystėje nebuvo kur gyventi, teko
glaustis pas uošvius, bendrabučiuose, paskui - dviejų kambarių bute.
Ir ji gyveno dėl vaikų. Prakentėdavo išpuolius - ir vėl tempdavo. Jų
gyvenime buvo ir džiugių akimirkų, pavyzdžiui, kai visa šeima
išvažiuodavo į gamtą ar Palangą. Abu sutuoktiniai kartą keliavo po
Europą. Tada Rimas ir Danguolė aplankė Paryžių, Briuselį, Prahą.
Po kelių santuokos metų R.Vitkus savo elgesiui surado pasiteisinimą -
esą jis geria ir žmoną muša todėl, kadangi ši jam antro vaiko negimdo.
Danguolė pasiryžo lauktis. Antrasis vaikas, sūnus, gimė labai sunkiai,
beveik komos būsenos. Motina su naujagimiu mėnesį laiko gydėsi Kauno
klinikose. Danguolė mano, jog vaiko sveikatai turėjo įtakos vyro
smūgiai. R.Vitkus ją mušė ir nėščią. Bene ketvirtą mėnesį sūnaus
besilaukiančią žmoną jis taip suspardė, jog ši pabėgo pas savo tėvus į
Kauną ir kurį laiką ten gyveno.
D.Vitkienė džiaugiasi, kad sūnus Rytis gerai mokosi, sportuoja, palaiko
ją dvasiškai, tik yra labai jautrus. Kitoks.
O tada su naujagimiu grįžus į Marijampolę moters pečius užgriuvo vaikų
priežiūra, namų rūpesčiai. R.Vitkus krepšinio pergales, maratonus
„laistydavo“ po kelias paras.
„Jis visada taip gyveno. Išvažiuoja teisėjauti varžyboms - grįžta
šeštą ryto arba po paros. Žmogus esą dirba. Vieni jį matė Vilniuje,
kiti - Kaune, „dirbantį“ baruose su merginomis. Jis mėgsta dvilypį
gyvenimą. Tarp žmonių jis vienoks, o namuose - kitoks“, - pasakojo
D.Vitkienė.
Namuose vyras užsidaro savo kiaute - pasiima krūvą laikraščių,
pasistato alaus, ir jo negalima trukdyti. Jis sėdi vienumoje - savo
pasaulyje. Jį nervina ir tas, ir anas. Žmona, būdavo, klausia, kodėl
jis amžinai surūgęs, sudirgęs, gal kas atsitiko. Rimas prašydavo dingti
iš akių ir jo nenervinti.
Vitkų namuose prieš metus pradėjo dingti daiktai. Praėjusį pavasarį
vicemeras pasigedo savo pasų. Rudenį, kai žmona pradėjo tvarkyti
skyrybų dokumentus, jis apšaukė, jog ši pavogusi jo pasus. Tada dingo
Danguolės tėvų buto Kaune, paskui - bendro jų buto dokumentai. Po kiek
laiko moteris pasigedo savo vairuotojo pažymėjimo.
„Joks čia stebuklas, - konstatavo vyras. - Juk mūsų namuose viskas
dingsta, - čia gyvena namų vagis“.
Dar po kelių savaičių Danguolė pasigedo savo mašinos techninio paso,
darbo ir buto raktų. Po kiek laiko dingo R.Vitkaus banko bei asmens
kortelės.
„Viename psichologijos žurnale skaičiau, jog smurtaujantys vyrai namuose
slepia daiktus, paskui kaltina žmoną, jog ši - nestabilios psichikos,
neatsimena, kur ką pasidėjo. Pas mus panašiai ir vyksta. Atlėkęs į
darbą, vyras kolegių akivaizdoje mane išvadino kvaile, puolė įrodinėti,
jog man reikia gydytis. Grasino, jog pakvies STT (Specialiųjų tyrimų
tarnybą. - Red. past.), kad mano kabinete, kolegių, pusseserės bei
draugių namuos padarytų kratą. Esą ten aš laikau pavogtus dokumentus“,
- pasakojo D.Vitkienė.
Moteriai kainavo nemažai nervų, pinigų ir laiko, kol įsigijo naujus
dokumentus. Tačiau tada vienas po kito pradėjo atsirasti dingusieji.
Prieš kelionę į Egiptą Danguolė atsidarė lagaminą, norėdama krautis
daiktus, ogi žiūri - jame „dingę“ tėvų buto dokumentai. Vyras puolė
įrodinėti, jog popierius ten paslėpė ji pati. Žmonos mašinos techninį
pasą jis surado sieninėje holo spintoje ir net vaikus kvietė pažiūrėti,
kur motina jį buvo paslėpusi - tarp skalbinių!
„Jis vaikšto po butą, iš visur traukia dingusius daiktus ir vaikams
aiškina, kokia aš kvaila - nieko neatsimenu, kur ką buvau pasidėjusi.
Juk tai - psichologinis spaudimas, - įsitikinusi D.Vitkienė. -
Manau, jog mano vyras galbūt nuo alkoholio turi didelių psichologinių ar
psichikos problemų, bet jų nepripažįsta. Juk jo smegenys ištisai
neišsipagirioja“, - pasakojo D.Vitkienė.
Marijampolės vicemerą R.Vitkų aplankėme jo darbo kabinete. Į
Marijampolės savivaldybės tarybą R.Vitkus buvo išrinktas 2003 metų
pavasarį Krikščionių demokratų sąjungos sąraše.
Apie jo šeimą ištikusią krizę politikas kalbėjo nenoriai.
„Nieko aš nekomentuosiu be advokato ir savo vaikų labui. Du susipykę
žmonės turi normaliai išsiskirti, kad vaikai toliau nekentėtų. Visos
mūsų šeimos problemos bus sprendžiamos teisme“, - sakė vicemeras.
Kalbėdamas R.Vitkus taip susijaudino, kad iš akių net ištryško ašaros.