Užsienio šalių jos nevadina išganingąja žeme, nes neabejoja, kad sėkmė jas lydėtų ir
gimtinėje. Bet taip susiklostė likimas, kad jos savo laimę kuria
svetur.
Iš Varėnos kilusi Laura DRUSKINYTĖ-McGUIRE emigrante tapo tik dėl
meilės. Modelių konkursų dalyvė vieną vasarą dirbdama Amerikoje
susipažino su niujorkiečiu, po kurio laiko už jo ištekėjo ir persikėlė
ten gyventi. Agentūrai „Next“ priklausanti lietuvė modelio darbo kol
kas nenori mainyti į jokį kitą.
Buvusios kaunietės Aistės MISEVIČIŪTĖS naujaisiais namais tapo Paryžius.
Į jį nuvykusi dirbti modeliu, daili mergina iškart sulaukė pasisekimo,
todėl ten pasiliko. Nusipirko butą, įgijo aukštąjį išsilavinimą,
pradėjo savo verslą ir taip pat sutiko gyvenimo meilę.
27 metų Laura, dabar savo namais vadinanti milžinišką Niujorką, užaugo
Varėnoje medikų šeimoje. Gyvenimas mažame miestelyje jos visiškai
neslėgė. „Dabar ten gal ir trūktų oro, - šyptelėjo trumpam grįžusi į
Lietuvą. - Bet vaikystėje viskas atrodė kitaip“.
Nuo mažens vadinta gražiu vaiku L.Druskinytė iš tėvų paveldėjo aukštą
ūgį ir lieknumą. „Paauglystėje dėl to labai sielojausi, - prisipažino
jauna moteris, kurios duomenys - 84-64-91 cm. - Vienu metu buvau
praaugusi visus klasės berniukus: juk mano ūgis - 1,81 metro! Turėjau
nemažai kompleksų - tai juokinga, nes dabar ūgį suvokiu kaip didelį
pranašumą ir grožį“.
Jai buvo keturiolika, kai sesuo kone už rankos nuvedė į modelių atranką.
Netrukus Laura jau dalyvavo konkurse „The look of the year“, paskui -
Rygoje surengtame „Baltic Topmodel '96“, kuriame tapo nugalėtoja.
Šešiolikmetė atsidūrė Paryžiuje. Su kitomis merginomis nuomojosi didelį
butą netoli Eliziejaus laukų, teko gyventi ir Milane bei Atėnuose.
Paauglei tai atrodė fantastika, nors karjeros pradžioje dideliais
pinigais nekvepėjo.
Baigusi mokyklą beveik vien dešimtukais, mergina nespjovė į tolesnius
mokslus - įstojo į Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių
institutą. Ji nebuvo tikra, ar nori sieti savo ateitį su modelio
darbu, o politikos mokslai atrodė įdomūs ir perspektyvūs.
„Žmogui būtina po kojomis turėti tvirtą pagrindą - tuomet ir
pasirinkimo laisvė kur kas didesnė, - įsitikinusi ji. - Studijuodama
gavau gerą išsilavinimą ir įsimintinų gyvenimo pamokų“.
Pirmą kartą į Jungtines Amerikos Valstijas L.Druskinytė išvyko su labai
paprastu ir studentišku tikslu: per vasaros atostogas užsidirbti
pinigų. Ji įsidarbino padavėja golfo klubo restorane. „Aš iš
prigimties linkusi į avantiūras, - juokėsi. - Anksčiau nebuvau
dirbusi nieko panašaus, todėl kurį laiką viską aplink išlaistydavau.
Amerika man patiko iš pirmo žvilgsnio, tačiau neturėjau nė menkiausios
minties, jog kada nors čia apsigyvensiu“.
Minčiai atsirasti padėjo septyneriais metais vyresnis tamsiaplaukis
amerikietis Robertas. Pora susipažino tradiciškai: vaikinas restorane
pamatė besidarbuojančią gražią merginą ir neiškentė jos neužkalbinęs.
Tiesą sakant, Laura pirmiausia susipažino su jo tėvu - būsimasis
uošvis, aistringas golfo žaidėjas, dažnai užsukdavo į klubo restoraną ir
šnekučiuodavosi su žavia padavėja. Vėliau jis į restoraną atsivedė ir
savo šeimą.
Abipusei jaunų žmonių simpatijai sutrukdė greitas išsiskyrimas. Vasara
ėjo į pabaigą, ji jau krovėsi daiktus grįžti atgal į Lietuvą, o jis irgi
ruošėsi į Europą - Austrijos sostinėje Vienoje studijavo verslą.
Tačiau pažintis nenutrūko. Iš vienos šalies į kitą keliavo laiškai ir
telefono skambučiai. Netrukus L.Druskinytė keletui mėnesių išvyko į
Prancūzijos miestą Monpeljė atlikti praktikos, o iš Austrijos į
Prancūziją - dar arčiau negu į Lietuvą. Taip jų santykiai įsibėgėjo.
Lietuvą Robertas pirmąsyk išvydo ankstyvą pavasarį per didelį speigą:
jo kurso draugai tuo metu traukė atostogauti į Karibų salas, bet
amerikietis nesudvejojo, ką pasirinkti.
Baigusi studijas, Laura taip pat suprato turinti tik vieną kelią:
susikrauti lagaminus ir vykti pas mylimąjį į Niujorką. Taip
2004-aisiais ji atsidūrė Niujorke. Miestą pamilo iškart. „Tai -
didžioji pasaulio scena. Be galo įvairialypis ir įvairiatautis miestas,
trykštantis nepaliaujama energija. Kiekviena čia praleista diena
suteikia galimybę rinktis iš begalybės“, - neslėpė susižavėjimo.
Po kelių mėnesių R.McGuire'as jai romantiškai pasipiršo. Sužadėtuves
iki šiol primena žiedas su didžiuliu deimantu. Lauros nuomone, tautybė
meilei neturi jokios įtakos. „Širdies draugų esu turėjusi ir Lietuvoje
- juk Vilniuje gyvenau penkerius metus. Amerikiečiai vaikinai skiriasi
nuo lietuvių: jie komunikabilesni, laisvesni, savo panelėms labai
dėmesingi ir mandagūs. Bet lietuviai irgi šaunūs, - tautiečių nepeikė
L.Druskinytė. - Tiesiog mano likimas susiklostė taip, kad pamilau
amerikietį“.
Ištekėti sulaukus 25-erių jai neatrodė per anksti. Juodu abu užaugo
darnioje aplinkoje, tad natūraliai kilo noras patiems sukurti gražią
šeimą.
Po sužadėtuvių Laura dalyvavo Niujorko mados savaitėje. Tarp jos
demonstruojamų drabužių buvo ir santūriai elegantiška dizainerės Danos
Buchman sukurta vestuvinė suknelė.
„Apsivilkusi supratau, kad noriu ją vilkėti ne tik ant podiumo, bet ir
per savo vestuves, - nedvejojo manekenė. - Susisiekiau su Danos
modelių namais ir išdėsčiau savo norą. Suknelę man pardavė už simbolinę
kainą, kurios net savikaina negalėčiau pavadinti. Tiesa, drabužį teko
šiek tiek pataisyti“.
2005 metų gegužę Vilniuje buvo karšta. Svečiai, iš visų pasaulio
kampelių suvažiavę į Lauros ir Roberto vestuves, Šv.Onos bažnyčios
pavėsyje vėdinosi nosinaitėmis ir stebėjosi pietietiška šiluma. O
gražuolė nuotaka džiūgavo: nors kartą jos išrinktasis nebesiskųs
stingdančiais Lietuvos šalčiais!
Tiesa, tuoktis Lietuvoje pasiūlė pats Robertas, taigi ne taip jau
baisiai jį gąsdino tie šalčiai. Laurą šis pasiūlymas labai pamalonino.
Atšventusi prašmatnias keturias dienas trukusias vestuves su duona,
druska ir septyniasdešimčia svečių, pora atsibučiavo su nuotakos
giminaičiais ir grįžo į Ameriką.
Lietuvaitė puikiai suvokė, kad imigrantas, norintis gerai jaustis
Niujorke, turi būti atviras viskam ir priimti šio miesto taisykles
tokias, kokios jos yra. Pajusti harmoningą ryšį su didmiesčiu padėjo ir
vyras: „Mes su Robertu stengiamės išnaudoti šį gyvenimo tarpsnį, kurį
leidžiame dviese beprotiškame mieste. Viso gyvenimo čia tikrai
nenorėčiau nugyventi - būtų pernelyg intensyvu. Bet dabar tai -
idealu“.
Kol kas modelio darbo Laura nemaino į jokį kitą: jai patinka įvairovė,
greita įvykių tėkmė, kelionių gausa. Agentūrai „Next“ priklausanti
lietuvė dirba įvairioms kompanijoms, turi ir nuolatinių užsakovų.
„Dažnai fotografuojuosi katalogams „Talbots“, „Macy's“, „JC Penney“,„Kohls“. Toks darbas vadinamas „bread and butter“ (liet. duona su
sviestu), nes jis labai gerai mokamas“, - pasakojo.
L.Druskinytė dažnai reklamuoja papuošalus, kūno priežiūros priemones,
fotografuojasi žurnalams. Patekti ant žurnalo viršelio dar neteko:„Tai nėra lengvai gaunamas darbas. Tam reikia kantrybės: reikia
pažinti užsakovus, tobulinti savo albumą, gauti rekomendacijų.
Galiausiai reikia paties svarbiausio - sėkmės“.
Planuodama savo karjerą, ji nepamiršo planuoti ir mokslų. Norėtų baigti
magistrantūros studijas - rinktųsi tarptautinius santykius,
komunikaciją ar viešuosius ryšius. Nostalgija vadovėliams ir egzaminų
adrenalinui Laura gerokai skiriasi nuo kolegių, kurių dauguma pradėjo
dirbti labai anksti ir nebaigė net vidurinės mokyklos.
McGuire'ai gyvena bute su įspūdingu dangoraižių vaizdu pro langus.
Robertas čia buvo įsikūręs dar iki jiems susipažįstant. „Anksčiau tai
buvo tikras viengungio butas. Man įsikėlus, įvyko tam tikrų permainų,
- juokėsi žmona. - Svetainę ir miegamąjį teko pritaikyti dviem
žmonėms. Atsirado valgomojo stalas su kėdėmis ir kalnas mielų
smulkmenų. Moteriškos rankos prisilietimas visuomet labai matyti“.
Lauros vyras užsiima investicine bankininkyste. Jos žodžiais tariant,
dirba kaip normalus žmogus: rytą išvažiuoja į kontorą, vakare grįžta,
savaitgaliais ilsisi. Tuo tarpu žmonos grafikas neretai susiklosto
atvirkščiai, o savaitgalio koncepcija jai apskritai neegzistuoja.
Bet kitokių skundų, pavyzdžiui, dėl aršios konkurencijos ar kolegių
pavydo iš Lauros beveik neišgirsi: „Tai labiau asmenybių, o ne grožio
konkurencija. Dar niekada neteko savo batelyje rasti adatos, tik
kartais tenka atremti keistus moterų žvilgsnius“.
Būna, kad agentūrose ji susiduria su tautietėmis ir maloniai pabendrauja
lietuviškai. Draugystės gal ir taptų artimos, bet modelio darbas -
pernelyg permainingas: vieną mėnesį merginos būna Niujorke, kitą -
Paryžiuje, o trečią - jau Londone, todėl sunku išsaugoti bičiulystę.
Vaikus pora planuoja po kelerių metų, o dabar kiekvienas rūpinasi savo
karjera ir kartu mėgaujasi gyvenimu. Manekenė mielai šeimininkauja
virtuvėje: per vestuves mama padovanojo šeimos receptų knygą, o vyras
labai vertina jos gaminamą maistą.
„Gyvenime esu laikiusis dietų, bet netikiu nė viena iš jų. Vienas ar
du papildomi kilogramai - tikrai ne tragedija“, - šyptelėjo.
Laisvalaikiu pora lankosi Brodvėjaus ar kino teatruose, o dažnai tiesiog
vaikštinėja Niujorko gatvėmis, nes tai - didelė pramoga. „Vasaros
savaitgalius leidžiame pas Roberto tėvus, kurie man tapo antrąja šeima,
- prisipažino Laura. - Jie gyvena netoli Niujorko, vandenyno
pakrantėje, ten - paplūdimys ir nuostabi gamta. Praėjusią vasarą
pradėjau žaisti golfą: šiuo sportu užkrėtė uošvis“.
Kita lietuvių manekenė kaunietė Aistė Misevičiūtė iš gimtinės išvyko
būdama aštuoniolikos. Naujaisiais jos namais tapo jaukiausias pasaulyje
miestas - Paryžius. Modelio duona Aistei pasirodė saldi, daili mergina
iškart sulaukė pasisekimo, todėl ten ir pasiliko. Paryžiuje lietuvaitė
nusipirko butą, įgijo aukštąjį ekonominį išsilavinimą, pradėjo savo
verslą ir sutiko gyvenimo meilę.
Atsakyti į elektroninius laiškus ji prisėda pirmą valandą nakties, o kai
užsimena apie artimiausius planus, ima šiauštis plaukai. „Rytoj trumpam
nulėksiu į Niujorką. Ką reiškia „trumpam“? Vienai dienai. Padirbėsiu
ir grįšiu. Nieko keista, aš dažnai taip darau, jau pripratau. Pasaulis
iš tiesų yra mažas“.
Aistei - 25-eri, bet panašu, kad iš gyvenimo ji jau pasiėmė viską, ką
tik galėjo gauti. O gal dar daugiau. Ir, tiesa, ji ne iš tų, kurios
rėkia, kad ko nors pasiekti galima tik didžiule kantrybe ir kruvinu
darbu.
„Svarbiausias dalykas - sėkmė, - patvirtino nevyniodama žodžių į vatą.
- Modelio sėkmė nepriklauso nuo pastangų. Nepriklauso netgi nuo
išvaizdos: yra daug įspūdingų gražuolių, sėdinčių be darbo, ir daug
keistų bruožų merginų (pavyzdžiui, rusė Saša Pivovarova), nuolat
atakuojamų pelningais pasiūlymais. Tiesa, keisti ir vaikiški veidai
šiuo metu pasaulyje patys madingiausi, o ypač jaučiama rusaičių
invazija“.
Prieš septynerius metus Kaune baigusi J.Jablonskio gimnaziją
A.Misevičiūtė modelių rinkoje nebuvo naujokė. Liekna aukštaūgė
nepraslydo pro gražuoles medžiojančių agentų akis: vartydama
mokyklinius vadovėlius, spėjo pabūti ir Milane, ir Paryžiuje.
Buvo įstojusi į Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti politikos
mokslų: „Politika domėjausi nuo paauglystės - viename interviu britų„Elle“ žurnalui net pareiškiau, kad norėčiau būti Lietuvos prezidentė.
Tačiau netrukus supratau, kad politika ne man, nes negalėčiau prarasti
visapusės laisvės“.
Studijos nutrūko, nes modelių agentūros pasiūlymas Aistę vėl išginė į
Paryžių. Šįkart - visam laikui: „Nesigailiu dėl savo pasirinkimo, nes
kelionės ir gyvenimas įvairiose šalyse labai praplėtė mano mąstymą ir
požiūrį į daugelį dalykų“.
Tapusi agentūros „Nathalie models“ modeliu, lietuvaitė nuo pat įsikūrimo
Paryžiuje mėgavosi sėkminga karjera, todėl kamuotis iš ilgesio gimtinei
nebuvo kada. Ji fotografavosi prestižinio prancūzų žurnalo „Numero“
viršeliui, tapo „Ghost“ kvepalų reklamos veidu.
Tvirtai jaunai merginai neteko ašaroti dėl patirtų apgavysčių: „Visada
mokėjau parodyti, kad situaciją suprantu ir kontroliuoju“. Nenorėdama
didžiuotis tik dailiu veideliu, ji įstojo ir sėkmingai baigė finansų
studijas Paryžiaus verslo institute (Institut Superieur de Gestion).
Buvo gera studentė: jos pavardė net kabėjo instituto garbės lentoje.
Su dainininkės Patricios Kaas vadybininku Olegu Tscheltzoffu Aistė
susipažino viename Milano vakarėlyje. „Likimas“, - šyptelėjo mergina,
apskritai vakarėlių nemėgstanti ir retai juose besilankanti.
Draugystė persikėlė į Paryžių ir trunka jau septynerius metus. 15 metų
vyresnis vyras lietuvę labiausiai žavi savo vidine kultūra ir intelektu:
jis yra „HEC Paris“, vienos geriausių Prancūzijos mokslo institucijų,
magistras ir Niujorko Sterno universiteto absolventas.
„Žinoma, man patinka ir jo išvaizda, - neslėpė Aistė. - Jį irgi iš
pradžių patraukė tik mano išvaizda. Tačiau vien tik grožio ir
materialinės gerovės ilgalaikiams santykiams tikrai nepakaktų“.
Prancūzijoje gimęs ir augęs draugas turi rusiškų šaknų: jo seneliai,
rusų aristokratai, pasitraukė iš Rusijos per revoliuciją. Be vadybos,
Olegas užsiima verslu - investicijomis biržoje bei įvairiuose interneto
projektuose, į kuriuos įtraukia ir draugę.
Pora matosi dažnai, daug keliauja, atostogauja Prancūzijoje, Sen
Tropeze, Taityje, Indonezijoje ar Peru, bet kartu negyvena.
„Jis tikras džentelmenas, tad man nekyla minčių atostogaujant ar
lankantis restoranuose siūlytis apmokėti mudviejų sąskaitas, - pridūrė
Aistė. - Tačiau savo finansus tvarkome atskirai“.
Nepriklausomybė A.Misevičiūtei labai svarbi: tai buvo viena iš
priežasčių, dėl kurios prieš šešerius metus ji nusprendė Paryžiuje
įsigyti nuosavą butą.
Per visą pasaulį sklindantys gandai apie Paryžiaus nekilnojamojo turto
kainas tuomet devyniolika metų teturėjusios lietuvės negąsdino.
Pagyvenusi turistų mėgstamuose Mare bei San Žermeno rajonuose, nuosavą
būstą ji išsirinko prestižiškiausiame rezidenciniame 75116 rajone.
„Čia ramu ir gera, - džiaugėsi. - Su kaimynais sutariu puikiai,
dauguma jų yra šilti ir malonūs žmonės. Žinau, kad paryžiečius įprasta
vadinti snobais, bet pati jų snobizmo nejaučiu: tiesiog visuomenė čia
labai oficiali ir reikia išmokti su ja bendrauti“.
Nemenką dalį laiko kosmopolitė praleidžia ir Niujorke: „Jis
paviršutiniškesnis už Europos miestus, bet žavi savo energija“.
Amerikoje A.Misevičiūtė atstovauja modelių agentūrai „Trump models“.
Užsakymų ji sulaukia nemažai, todėl leidžia sau rinktis patraukliausius.
„Ilgokai kovojau įrodinėdama agentūroms, kad turiu savo gyvenimą ir
darau su juo tai, ką noriu. Jau senokai nevaikštau podiumu, nes nenoriu
konkuruoti su šešiolikmetėmis - ne dėl to, kad jausčiausi prastesnė,
tiesiog norisi intelektualesnės veiklos, - nusijuokė. - Niekada
nesifotografuoju apatinio trikotažo reklamai, juo labiau nepozuoju
nuoga. Dėl to esu praradusi labai pelningus „Calvin Klein“ ir„Wondebra“ užsakymus, bet pinigai juk ne viskas, tiesa?“
Dažniausiai ji dalyvauja kompanijų reklamose, fotografuojasi katalogams
ir madų žurnalams. Lietuvę galima pamatyti „Ghost“, „Christian
Lacroix“, „Givenchy“ kvepalų reklamose, jos veidas puikavosi ant rusiško„Vogue“, prancūziškų „Numero“ bei „Jalouse“ viršelių.
„Patekti ant viršelių nelengva - tai taip pat lemia tik sėkmė. Tiesiog
vienu metu labai patikau rusiškojo „Vogue“ vyriausiajai redaktorei, tad
šiam žurnalui dirbau bent tris kartus“, - pasakojo.
Dauguma Aistės draugų - intelektualūs ir įdomūs žmonės, turintys
ambicingų siekių. Ji bendrauja ir su keletu lietuvių manekenių.
Mėgstamiausias vos 52 kilogramus sveriančios aukštaūgės užsiėmimas -
lankymasis gurmaniškuose restoranuose. Internete manekenė yra įkūrusi
savo tinklalapį „Kas pasakė, kad modeliai nevalgo?“
Jame aprašo ir įvertina aplankytus restoranus. Tinklalapis populiarus
- įkūrėja per dieną sulaukia kelių šimtų lankytojų, kurie stebisi, kaip
gerą maistą mėgstanti ir jokių dietų nesilaikanti mergina išsaugoja
liekną figūrą. O ji už tai dėkoja smulkaus sudėjimo tėvams - ir net
neužsuka į sporto salę.
Tekėti Aistė nesiruošia: „Jei santuoka būtų raktas į laimę, nebūtų tiek
daug skyrybų“. Kol kas neplanuoja ir vaikų, nors žavisi tokiomis
kolegėmis kaip Heidi Klum ar Natalija Vodianova, kurios daro karjerą
augindamos vaikus.
„Dabar mano galva pramušta kitais dalykais, - prisipažino. - Modeliu
ketinu dirbti dar ilgai. Be to, kuriu internetinį projektą, susijusį su
mada, ir mėgaujuosi tuo, jog tvarkyti verslo reikalus galiu net gulėdama
Karibuose po palme“.
Ir patikino, kad apie jos verslo sėkmę dar išgirsime. Kažkodėl tai
nekelia abejonių.