L.T. pakalbintas R.Javtokas nustebo, jog žinios iš Vilniaus pasiekia jį Atėnuose, tačiau pasidomėjus būsimu laikrodžių verslu, kategoriškas nebuvo.
„Nieko negaliu komentuoti. Kai pasitvirtins, kokį verslą noriu daryti, tuomet ir pasakysiu, o kol kas nenoriu nieko sakyti – nei paneigti, nei patvirtinti. Kol nieko nėra tikslaus ar aiškaus, negaliu kalbėti.“ Žinote, kaip būna – prisišneki, o atsitinka visai kitaip“, – sakė Robertas.
Pasiteiravus, kodėl jis apsistojo ties laikrodžių verslu, o ne grožio salonu arba sena svajone – atidaryti savo restoraną, pašnekovas atskleidė turintis ne vieną planą.
„Aš daug ko noriu – ir to, ir ano, daug minčių turiu. Juk ir brolis verslą turi. O kol kas esu užsienyje – kai grįšiu į Lietuvą, žiūrėsime“, – R.Javtokas neslėpė, jog savo ateitį planuoja Lietuvoje.
„Stengiuosi nesikišti“
Roberto tėtis Remigijus Javtokas apie būsimą sūnaus verslą atvirauti nesiryžo: „Padovanojo ar nepadovanojo, nežinau, bet kažkokį verslą jis ruošiasi kurti. Jis galvoja apie ateitį, juk krepšinio nepakanka“, – sūnaus pasiryžimą palaikė tėtis, tačiau verslo įkurtuvių datos tikino nežinąs.
Paklaustas, ar Robertas prieš ką nors pradėdamas tariasi su tėvais, purtė galvą: „Jis – žmogus savarankiškas, nesikišu daug. Na, bent jau stengiuosi nesikišti.“
Svarbiausia - kad laikrodžiai negestų
Galima drąsiai teigti, kad jaunuosius Javtokus laikrodžių aistra užkrėtė Roberto uošvis, Vilmos tėtis laikrodininkas Gediminas Barauskas. Mat metų pradžioje Javtokai, kai dalyvavo vienos laikrodžių bendrovės reklaminėje kampanijoje ir gavo prabangius 17 tūkst. ir 24 tūkst. litų kainuojančius laikrodžius, Vilma tvirtino, jog apie naujienas laikrodžių rinkoje informuoja tėtis.
G.Barauskas L.T. vakar sakė apie dukros verslą papasakosiąs, kai ką nors žinos, tačiau paklaustas, ar jam patiktų, jei Vilmą dirbtų darbą, susijusį su jo profesija, nesiginčijo.
„Žinoma, būtų malonu, bet mano darbas visiškai kitoks – su prekyba tai nieko bendra neturi, nebent su jų taisymu, priežiūra“, – tikino G.Barauskas. „Tai svarbiausia, kad tie laikrodžiai, kuriais jie prekiaus, negestų?“ – paklausė L.T. V.Javtokienės tėčio.
„Būtent!“ – tvirtai atsakė G.Barauskas.
www.lt24.lt