Akivaizdu, kad šiais laikais santuoka ne visada turi ką nors bendra su šeima, o šeima – su santuoka, tačiau politikai nė neketina susitaikyti su visuomenėje vykstančiais pokyčiais. Anot jų, morali šeima tik ta, kuri santykius įteisina antspaudu pase.
„Mes niekada nepripažinome ir nepripažinsime partnerystės, nes tai tikrai nėra šeima“, – neseniai konservatorių nuomonę šiuo klausimu pareiškė Seimo narė Irena Degutienė.
Kūdikiai diskriminuojami
„Pagal apklausas beveik 70 proc. žmonių nesusituokusias poras su vaikais laiko šeima, o štai politikai – ne, – piktinasi Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė. – Santuoka pas mus iškeliama net aukščiau už tėvystę.“
Tokiais žodžiais ji kritikuoja įstatymo nuostatą, pagal kurią nesusituokęs tėvas negali eiti vaiko priežiūros atostogų ir gauti 100 proc. atlyginimo kompensacijos. Turintis antspaudą pase vyriškis gimus kūdikiui net gali pasiimti mėnesį tėvystės atostogų ir padėti šeimai apsiprasti prie naujo gyvenimo ritmo.
„Tiek kūdikiams, tiek jų tėvams sudaromos nevienodos sąlygos“, – tikina M.Jankauskaitė. Pernai nesusituokusios poros susilaukė per 28 proc., arba beveik 9 tūkst., kūdikių.
Santuoka neišgelbėjo
„Esu už šeimą, tačiau faktams ir tiesai reikia žiūrėti į akis. Visi garsiai kalbame apie tradicinę šeimą, kai pasaulyje šeima seniai yra netradicinė. Žodis „tradicinė“ nepavers šeimos instituto tokiu, kokio norime. Todėl būtina įteisinti ir partnerystę“, – konservatorei I.Degutienei prieštarauja Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos narė Ona Valiukevičiūtė.
Ji buvo pateikusi Seimui svarstyti projektą, kuriuo siūloma įteisinti vyro tėvystės atostogas, kai šis gyvena su vaiko motina nesusituokęs. Projektas grąžintas tobulinti.
„Man buvo prieštaraujama, kad toks tėvelis pašalpą gali pragerti, išnaudoti kitais tikslais. Tokių dalykų buvo ir bus. Tačiau žinau atvejį, kai santuokoje gyvendamas vyras pasiėmė tėvystės atostogas ir paliko žmoną su dviejų savaičių kūdikiu. Jis buvo normalus žmogus“, – pasakojo parlamentarė.
Žmonės neapsaugoti
Anot O.Valiukevičiūtės, žmonės dažnai nesituokia dėl ekonominių priežasčių – didesnių pašalpų, galimybės pasiimti didesnį kreditą. Tačiau jei jų keliai išsiskiria, tas, kuris daugiau prižiūrėjo namus ir vaikus, todėl neužgyveno turto, nukenčia.
„Gyvename nesusituokę jau 7 metus. Iki šiol glaudžiamės pas tėvus. Draugas turi sodą, tad nusprendėme ten statyti namą. Tuoktis ir apie vaikus galvoti norime turėdami stogą virš galvos. Juk nesinori susituokus grįžti į tą patį kambarėlį pas tėvus. Tačiau kartais susimąstau, kas būtų, jei susipyktume. Jis mane išmestų kaip musę iš barščių ir gaudyk vėją laukuose“, – parlamentarės žodžius patvirtino vieno internetinio forumo dalyvė. Šiuo atveju jai padėtų įteisinta partnerystė, nustatanti turtinius poros santykius.
Suteikia laisvės
Paradoksas: galimybė įteisinti partnerystę Lietuvos civiliniame kodekse numatyta, tačiau ją bus galima įregistruoti tik tada, kai Seimas priims Partnerystės registravimo įstatymą. O šis to daryti neskuba. Pagal partnerystės sutartį bendru poros turtu laikomas ne visas jų turtas, o tik namas ar butas, kuriame jie abu gyvena, bei jame naudojami daiktai. Vasarnamiai, pramogai įsigyti daiktai yra asmeninė žmogaus nuosavybė.
Tokia sutartis galioja tik daugiau nei vienus metus kartu išgyvenusioms poroms, turinčioms tikslą sukurti šeiminius santykius.
Daugumoje užsienio šalių panaši partnerystė įteisinta ir garantuoja beveik visas santuokos teises, išskyrus dirbtinį apvaisinimą ir įsivaikinimą.
Mat pirmiausia partnerystė atsirado norint įteisinti homoseksualų sąjungas. Tačiau kai kuriose šalyse leidžiama ir tai.
Ramunė Piekautaitė: „Apie vedybas negalvoju“
Drabužių dizainerė R.Piekautaitė su verslininku Kęstučiu Verslovu nesusituokusi gyvena keliolika metų ir augina dukterį Ulą. Paklausta, ar tokia padėtis jos netrikdo, moteris L.T. sakė, kad jaučiasi saugi ir apie vedybas ar partnerystę negalvoja. „Skirtis neketiname“, – tikino pašnekovė. Anksčiau dizainerė yra užsiminusi, kad toks poros gyvenimo būdas stebina jų atžalą. Esą kaipgi jie turi vaiką ir yra nesusituokę.
Rosita Čivilytė: „Reikalauti garantijų negalėčiau“
Dainininkės šeiminis gyvenimas spalvingas. Jaunystėje ji pagimdė nesantuokinę dukrą, vėliau ištekėjo, išsiskyrė, vėl ištekėjo, susilaukė antros dukters ir vėl išsiskyrė. Dabar ji įsitikinusi, kad įstatymai neišmokys žmogaus jausti atsakomybę.
„Ką reiškia tas štampas ir žiedas ant piršto? Tai simbolika. Tačiau nėra įstatymų, kurie galėtų pakeisti žmogaus vertybes“, – tikino Rosita. Tiesa, nė per vienas skyrybas turtų dalytis jai neteko. Taigi nudegusi ar pasimokiusi nesijaučia, todėl iš mylimo žmogaus reikalauti raštiškų garantijų dėl ateities negalėtų. „Žinai, dabar mes vienas kitą mylime, bet jeigu išsiskirsime, grąžinsi mano sekciją ir du fotelius“, – parodijavo dainininkė.
Leonardas Pobedonoscevas: „Dėl dukros paaukočiau viską“
LNK laidos „Myli, nemyli“ vedėjas įsitikinęs, kad nuo skyrybų niekas nėra apsaugotas, todėl apsidrausti sutartimi verta. Ši procedūra gali būti nemaloni, bet vėliau ją galima pamiršti. Jis pats su drauge, pagimdžiusia jam dukrą, sutarčių nesudaręs. „Tai tarsi savaime suprantami dalykai, apie kuriuos net šnekėti nereikia. Mano moterį ramina žinojimas, kad dėl dukters laimės viską paaukočiau. Ji žino, kad niekada neliks nuskriaustos“, – tikino Leo.
Apklausos rodo, kad gyvenimą nesusituokus rinktųsi beveik 60 proc. 18–24 metų jaunuolių, 53 proc. 25–29 metų ir 45 proc. 30–34 metų žmonių. 51 proc. linkę rinktis gyvenimą kartu ketinant tuoktis, 8 proc. – neplanuojant tuoktis.
Už santuoką pasisakė ketvirtadalis 18–24 metų ir 38 proc. 25–34 metų vyrų.
Pirmenybę gyvenimui nesusituokus teikia tik moterys iki 24 metų. Tarp jų už partnerystę pasisako 47 proc. Trečdalis iš jų sutiktų gyventi poroje ketinant tuoktis, 18 proc. – neketinant tuoktis.
www.lt24.lt