Išgirdusi, kad rajone tokių garbingų 100-mečių šiemet rajone bus ir daugiau, nurimsta: „Matai, dar yra“. Paklausta, kaip jaučiasi, sulaukusi tokio amžiaus, nusišypso: „Nei šiaip, nei taip. Kur dėsies?“
Šį pavasarį Zelma pati jau nieko darže nesodino. Viską padarė sūnėnas. Moteris, pasiremdama lazdele, tik apžiūrėjo, ar dirva jau sausa. O štai pernai pati ir daržus apsisodino, o rudenį pusę bulvių su kastuvu nusikasė.
Visą gyvenimą dirbti pratusi moteris mano, kad saikingas darbas žmogaus sveikatos negadina. 100 metų, anot Zelmos, sulaukia tik tie, kurių nervai tvirti. O jai taip ir buvo. Su vyru vaikų neturėjo, vyras Žanas irgi ne koks skandalistas buvo, didžiausias rūpestis – namai, gyvuliai, darbas. Prie fermos dirbti Zelma nenorėjo – „Tampykis su tais gyvuliais...“ Bet darbas laukuose – kaip tik.
Sveikata Zelma niekada nesiskundė. Per gyvenimą nė karto ligoninėje nėra gulėjusi. Pas daktarą skubėjo tik tada, kai reikėjo sugipsuoti lūžusią ranką. Ir dabar pas daktarą reikėtų – akys nebe tokios šviesios: “Bet lakstyk, prašyk, kad kas nuvežtų... Et... Kas gi bepadės? Ko dar norėt tokio amžiaus sulaukus?”
Samtis vis dar jos rankose. Jei būtų per gyvenimą mėsos nevalgiusi, tai šiandien kojų sako nepavilktų. Du didelius karus pergyvenusi moteris guodžiasi, kad gyvenime viena liko – vyras mirė prieš 20 metų. Nebėra nei brolio, nei sesers, nei draugių.
Dar guvi moteris, kad ir sulaukusi 100 metų, nuo pasaulio neatsiskyrusi. Laikraščių skaityti jau nebegali, bet klausosi žinių per radiją. Čia pat komentuoja: “ V.Landsbergis nabagėlis susirgęs, A.Brazauskas jau nukrapšytas. Prie A.Smetonos irgi nebuvo blogai. Duonos netrūkom, bado nemačiau. Tai ar blogai?”.
Šiais metais 100 metų jubiliejaus sulaukti tikisi net penki Joniškio rajono rajono ilgaamžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo Joniškio skyriaus direktoriaus pavaduotoja M.Kučinskienė sako, kad niekas neatsimena, kada paskutinį sykį joniškietis būtų sulaukęs tokio jubiliejaus.