Pasirodo, šis elegantiškas vyriškis mėgsta nardyti, laipioti po kalnus, žvejoti ir medžioti. Kiekvieną vasarą apsilanko savo namelyje Norvegijos kalnuose, kur skrenda išsinuomotu lėktuvu. Albumo nuotraukose pažymėti tikslūs pagautų žuvų ir sumedžiotų laukinių žvėrių svoriai. „Norvegija – paslaptingų trolių šalis, apsupta milžiniškų kalnų ir gražiausių fiordų, matyt, todėl kiekvieną laisvą minutę praleidžiu gamtoje“, – šypsosi pašnekovas.
Erdvioje virtuvėje pasklinda gardus valgių kvapas. Skanaujame ir ilgai šnekučiuojamės.
Apie šeimos tradicijas, kurios sušildo namus…
Iš vaikystės atsimenu pasisėdėjimus kartu su visa šeima prie stalo, mėgavimąsi mamos pagamintais patiekalais, kai galima niekur neskubant pasikalbėti ir tiesiog pabūti kartu. Dažniausiai skanaudavome įvairių žuvies ar žvėrienos patiekalų, juk esu kilęs iš Lofoteno salos, esančios Norvegijoje, už poliarinio rato. Svarbiausia norvegų tradicija – susirinkę vyrai eina kartu žvejoti arba medžioti poliarinių elnių, briedžių, kalnų tetervinų… Tad nuo vaikystės dievinu žvejybą ir medžioklę.
Kadangi norvegai, kaip ir visi skandinavai, valgo daug sūdytos mėsos ir žuvies, tad daug išgeria ir alaus bei mėgsta savąją norvegišką degtinę (aquavit). Per pastaruosius dešimt metų daugelis pradėjo vertinti ir gerą vyną. Mano šeimoje pietums būdavo pateikiamas ir vynas. Tėvai visada jo skanaudavo, kartais duodavo ir man paragauti.
Ar mėgstate gaminti savo draugams?
Taip, tai mano šeimos tradicija – pasikviesti į namus draugų ir paruošti jiems pietus. Labai vertinu vadinamąją „lėtojo maisto“ (angl. Slow food) filosofiją – atsisėsti už stalo ir, užsigeriant puikiu vynu, skanauti kokybiško maisto. Kartu su draugais mėgautis maistu po dienos rūpesčių. Skirti laiko vienas kitam.
Pats labai mėgstu gaminti draugams. Paprastai vaišinu juos tradiciniais norvegiškais patiekalais, nes gyvendamas Lietuvoje jaučiuosi lyg Norvegijos ambasadorius. Fantastiško skonio yra banginio mėsa. Taip pat elnienos, briedienos valgiai. Bet mano pats mėgstamiausias – kalnų tetervino, poliarinio paukščiuko, kurį dažniausiai pats ir sumedžioju, patiekalas. (Šiuo patiekalu buvome pavaišinti ir mes. Tai ypatingas valgis, gaminamas net tris paras. Legendos sako, jog suvalgius šio paukščiuko širdį, išsipildo patys slapčiausi norai... – red. past.)
Taip pat labai vertinu ir jūrų šukutes, bet ne tas mažytes, kurių galime nusipirkti parduotuvėse, o didžiules, gyvenančias mano gimtinėje, Norvegijos jūroje. Smagiausia, žinoma, pačiam nerti po vandeniu ir jų sugauti. Kaip ir žuvų. Bet kai neturiu tokios galimybės, žinoma, perku. Mano virimo filosofijos esmė – mėgautis tikru pagrindinio produkto skoniu, o ne maišyti jį su įvairiais prieskoniais. Visada domiuosi maisto sandara, ar jis kokybiškai pagamintas. Šiais laikais ir Norvegijoje gali nusipirkti greito maisto produktų, kuriuos tiesiog patogu vartoti, bet tai nieko bendro neturi su ilgametėmis maisto gaminimo tradicijomis.
Ar žmona jums padeda virtuvėje?
Be abejonės, dabar ji dažniau gamina už mane ir nepaprastai skaniai. Bet kai mes susituokėme, prieš 12 metų, visada maistą ruošdavau aš. Kai apsilankydavo svečiai, sulaukdavau iš jų labai daug komplimentų dėl gardžiai pagamintų patiekalų, tad žmona irgi panoro išmokti. Kiekvieną kartą, kai aš gamindavau, ji stebėjo mane ir užsirašydavo, ką darau. Dabar turi storiausią receptų sąsiuvinį. Ir tapo nepamainoma virtuvėje. Seniau ji klausdavo manęs: „Juk praeitą kartą pylei tris stiklines vandens, kodėl dabar keturias? Aš juk viską užsirašiau.“ Atsakydavau, kad niekad negaminu pagal receptą, tai reikia pajusti. Ką reiškia pajusti – jai ilgą laiką buvo mįslė. Tačiau dabar tai puikiai žino.
Ir penkerių sūnus Christianas domisi valgiais. Jis labai entuziastingai bando naujus dalykus: nuo aštuonkojų iki žąsų kepenėlių.
Pusryčiaujate namuose ar restorane?
Paprastai pusryčiauju namuose – kava, šviežios sultys, duoniukai. O papietauti su šeima retkarčiais mėgstame „Astorijos“ restorane. Tai mano mėgstamiausias restoranas Lietuvoje.
Ir ne todėl, kad čia dirbu. Tai jauki vieta senamiestyje ir maisto kokybė čia puiki. Žinoma, mes lankomės ir kituose restoranuose, kuriuose taip pat jaučiamės maloniai. Apskritai Vilniuje matau didžiulių verslo perspektyvų tikrai geriems restoranams.
Ką manote apie šiuolaikinę Norvegijos restoranų virtuvę? Kur labiausiai mėgstate užsukti?
Paskutinius penkiolika metų Norvegijos virtuvei būdingas ypatingas profesionalumas. Vyksta daugybė virėjų konkursų, restoranai pelno „Michelin“ žvaigždutes. Geras virėjas visuomenės labai vertinamas, žmonės eina pasimėgauti maistu į restoranus, žinodami ten gaminančio virėjo vardą. Lietuvoje to pasigendu.
Tradicinė norvegiška virtuvė šiek tiek panaši į lietuviškąją, kur vartojama daug bulvių, košių, sūdytos mėsos. Šiuolaikiniuose restoranuose juntama prancūzų stiliaus įtaka, bet virimo būdai, technologijos – vietinės. Norvegų virtuvė didžiausią dėmesį skiria saviems ekologiškiems produktams, geram skoniui.
Žmonės šiais laikais puikiai išsilavinę, todėl ne tik restoranuose, bet ir parduotuvėse kreipia didžiulį dėmesį į tai, kokį produktą perka. Tokie nuovokūs pirkėjai renkasi kokybišką maistą. Norvegijos parduotuvėse didžiulis ekologiškų produktų pasirinkimas, ko dar nėra Lietuvoje.
Norvegijos restorane penkių patiekalų vakarienė su vynu vienam žmogui kainuotų apie 500–600 Lt. Bet juk ir alaus bokalas Norvegijoje kainuoja 40 Lt, o Lietuvoje tik 5 Lt. Ypač vasarą populiaru lankytis restoranuose. Pati mėgstamiausia pramoga – įsitaisius jūros pakrantėje skanauti šviežių jūros gėrybių. Jos perkamos tiesiai iš parplaukusių laivų, kuriuose paruošiamos ką tik pagautos. Ragaujamos su majonezu, citrina, alyvų aliejumi. Kilogramas jūros gėrybių kainuoja maždaug 25 Lt.
Žmonės sėdėdami ant jūros kranto klausosi bangų teliuškavimo ir mėgaujasi maistu. Tai nuostabu.
Mėgstu lankytis Norvegijos žuvies restoranuose. Puikių, vadinamųjų gourmet, restoranų ypač gausu Osle. Vienas geriausių – „Bagatelle“. Labai graži ir jauki vieta. Jauki atmosfera tvyro ir „Statholdergaardene“. Tai ir yra mano patys mėgstamiausi restoranai.
Ką būtina paragauti Norvegijoje?
Būtinai banginio mėsos, poliarinio elnio, įvairios žuvies, karamelinio sūrio, ir, žinoma Linje Aquavit. Šis gėrimas – tarsi mūsų vizitinė kortelė. Linje Aquavit laikoma ąžuolo statinėse, kurios pakraunamos į laivus ir plukdomos į Tolimuosius Rytus. Taip plukdomos statinės du kartus kerta ekvatorių. Keičiasi aplinkos temperatūra, gėrimas maišosi tarsi kartu su laivu šokdamas bangomis. Tad kiekvienos partijos skonis šiek tiek kitoks. Tai pats brangiausias norvegų gėrimas. Žinoma, mes turime labai specifinių valgių, kurių ne kiekvienas išdrįsta paragauti, pavyzdžiui, pūdyta silkė, sūdyta vytinta menkė, džiovinta mėsa arba avies galva.
Pietūs, kurie labiausiai įsiminė...
Labai mėgstu laiką leisti kalnuose ir gaminti valgį gamtoje. Tad ir įsimintiniausi pietūs vyko Norvegijoje, kalnuose, patį viduržiemį. Buvo dešimt laipsnių šalčio, snyguriavo ir temo. Mes dažnai kartu su draugu vasarį išsiruošiame medžioti kalnų tetervinų. Taigi buvo prašmatni mūsų medžioklės vakarienė. Atsivežiau riebiųjų ančių kepenėlių ir gamtoje kepiau poliarinio elnio filė.
Turėjome ir sumedžiotą poliarinį teterviną, kurį pasigaminome, taip pat norvegiško karamelinio sūrio bei laukinių oranžinių uogų (Cloudberry) desertui. Į keptuvę supylėme uogas, apskrudinome cukruje ir, užpylę konjaku, padegėme, tada supylėme sultis. Buvo labai skanu. Smagiausia ieškoti lėkščių – juk nesinešame jų su savimi. Lėkštėmis tada tapo seno medžio šakos, tošies gabalai... Be to, galima valgyti rankomis – tai nepaprasta. Su draugu mėgavomės penkių patiekalų vakariene, užsigerdami puikiu vynu ir šildydamiesi prie laužo. Argi ne fantastiška?
Vieną kartą su šeima bandėme vakarieniauti ir Lietuvos miške netoli Trakų. Praeitą žiemą gaminome valgį ant laužo ir mėgavomės gamta. Net tokią lietingą žiemą kaip ši smagu sėdėti prie laužo, gardžiuotis maistu ir įkvėpti gaivaus oro.
Gyvenimo akcentai...
Vienas svarbiausių dalykų – teigiamas požiūris. Niekas nežinome, ar gyvensime rytoj, todėl džiaugtis šia diena labai svarbu. Ir kiekvieną dieną išmokti ko nors naujo. Manau, gyvenimas per trumpas, kad gertume prastą vyną ir ragautume prastą maistą. Taip puiku susėsti su šeima prie stalo ir gurkšnojant vyną niekur neskubant mėgautis puikiu maistu. Maistas kūnui yra kaip degalai automobilio varikliui. Su kokybiškais degalais jautiesi geriau...