L.Noreika gimė 1926 m. lapkričio 27 d. Joniškėlyje. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, bet nebaigė, nes 1944 m. režisierius Borisas Dauguvietis pakvietė į Vilniaus valstybinį dramos teatrą.
1948 m. aktorius baigė LTSR dramos studiją, 1952 m. – Lunačarskio teatro meno institutą Maskvoje, 1952-59 m. dirbo Kauno muzikiniame dramos teatre, 1959-1963 m. – Kauno dramos teatre, 1963 m. – Vilniaus akademiname dramos teatre. Nuo 1984 m. dėstė Valstybinėje konservatorijoje.
L.Noreikos karjeroje gausybė garsių vaidmenų: Rebcovas (M.Gorkio ”Priešai”), Ragūnas (J.Grušo “Herkus Mantas”), Prozorovas, Gajevas (A.Čechovo “Trys seserys”), Dausprungas, Masalskis, Mažvydas, Piladas (Just. Marcinkevičiaus “Mindaugas”, “Katedra”, “Mažvydas”, “Prometėjas, Ikaras”, Viktoras (A.Milerio “Kaina”), Lyras (V.Šekspyro “Karalius Lyras”) ir kt.
L.Noreika buvo žinomas ne tik teatro, bet ir kino pasaulyje - vaidino poroje dešimčių filmų.
Aktorius buvo gerai žinomas kaip skaitovas. L.Noreika parengė V.Mykolaičio Putino, Just. Marcinkevičiaus, P.Širvio, Adomo Mickevičiaus, V.Mačernio, S.Daukanto , M.Martinačio poezijos programos, išvažinėta visa Lietuva, su didele meile tariant taisyklingą lietuvišką žodį. L.Noreika kolegų buvo vadinamas lietuviško žodžio vaidila.
Neseniai L.Noreika išleido ese knygą “Aktoriaus dienoraščiai”.
Apdovanojimai: 1976 m. – nusipelnęs meno veikėjas, 1986 m. – liaudies artistas.
Lrytas.lt skaitytojams pateikia 2006 metais lapkričio 27 dieną "Lietuvos ryto" darytą interviu su aktoriumi. L.Noreika šį interviu davė savo 80-ojo jubiliejaus proga.
***
„Kažkokia nesąmonė. Negi man - aštuoniasdešimt? Dėl to labai nustebęs esu. Atrodo, 80-metis - tai jau aklas senis. Bet aš visai nesijaučiu senis", - linksmai kalbėjo žinomas teatro ir kino aktorius Laimonas Noreika, šiandien sulaukęs 80 metų jubiliejaus.
Nacionalinė M.Mažvydo biblioteka šiandien atidaro parodą „Reikalingas ir laukiamas", kur eksponuojamos L.Noreikos parašytos knygos ir jo dovanoti bibliotekai leidiniai su žinomų Lietuvos kultūros asmenybių autografais.
Tokių, aktoriaus teigimu, yra apie porą tūkstančių. Sigučio Jačėno Vieno aktoriaus teatras šiandien aktoriui įteiks jubiliejinę dovaną - ką tik šios įstaigos išleistą kompaktinę plokštelę „Poeta", kur įamžinta, kaip L.Noreika skaito lietuvių poeziją.
* * *
- Tai - nacionalinis navahų genties indėnų darbo žiedas. Jungtinėse Valstijose man jį padovanojo viena moteris. Net 20 metų žiedas pragulėjo mano spintoje.
Kai ruošiausi Piemens vaidmeniui, spektaklio dailininkė Jūratė Paulėkaitė pareiškė, kad prie to kostiumo būtų neblogai didelis žiedas. Tada ir suradau tą žiedą namuose, ir jis man prilipo, - pasakojo L.Noreika.
- Kas gyvenime svarbu, kad būtum laimingas?
-
Gera nuotaika. Reikia nepasiduoti stenėjimui - ai, tas blogai, anas blogai, niekam aš nereikalingas ir taip toliau.-Ar O.Koršunovo teatre jums patinka vaidinti?
-
Be galo patinka. „Oidipą karalių" rodėme Olandijoje, Vokietijoje, Slovakijoje, Graikijoje.Mudu su Oskaru puikiai sutariame ir randame bendrą kalbą. Esu labai dėkingas, kad aš jam dar reikalingas su savo lazdele. Visas Oskaro teatras mane globoja gastrolėse, panėšėja mano lagaminėlį.
- Taikliai pasirinkote profesiją, ar ne?
-
Ramių ramiausiai galiu sakyti - aš esu palaimintas, nors ant altoriaus statyk. Aš teatre - nuo 16 metų, ir visą laiką turėjau darbo, visą laiką buvau scenoje.O jei nuo repeticijų likdavo laiko, ruošdavau literatūrines programas, turiu jų 20. Jas perskaičiau 3100 kartų - Lietuvoje, taip pat Australijoje, Amerikoje, Kanadoje - ten, kur yra lietuvių kolonijos.
Kai išėjau į pensiją, mane pakvietė Eimuntas Nekrošius į „Tris seseris". Su šiuo spektakliu apvažiavau pasaulį.Pusę metų pragulėjau ligoninėje, o iš ten - vėl į sceną su lazda. Todėl ir sakau, kad esu palaimintas. Iki šiol.
- Kuris vaidmuo jums arčiausiai širdies?
-
Privalo būti brangus kiekvienas vaidmuo. Jei kankiniesi ir nekenti vaidmens - išeik iš teatro. Taip negalima dirbti.-Negi per visą gyvenimą taip ir neturėjote mėgstamiausio vaidmens?
-
Na, buvo, buvo - Justino Marcinkevičiaus trilogijoje „Mindaugas", „Mažvydas", „Katedra". Dieve mano, aš net karalių Lyrą esu vaidinęs.- Ką veikiate per dienų dienas?
-
Įrašiau 80 minučių trukmės lietuvių poezijos kompaktinę plokštelę. Neseniai Šiauliuose visą tą poeziją skaičiau scenoje pusantros valandos ir turėjau didelį malonumą.Taip pat paguliu lovoje - kairė mano pusė paralyžiuota. Vienas paskui kitą buvo ištikę infarktas, insultas. Bet atsistojau ant kojų.
Po mano lova miega šuo Meškis. Bet jis dažnai naktį negrįžta namo. Na, tada tai jį išbaru, apvanoju rankšluosčiu.
- Kaip švęsite jubiliejų?
-
Suvaidinsiu savo Piemenį, ir viskas.