Nelaimė statybose sugriovė vilniečių gyvenimą

Dirbdamas mūrininku vyras, jo teigimu, dėl darbdavių kaltės nukrito nuo pastolių, susilaužė stuburą ir visam gyvenimui tapo neįgalus. Vilniaus apygardos teisme birželio pabaigoje bus skelbiamas bylos sprendimas – ieškovas J.Ošukovas iš atsakovo UAB „Masyvas“ prašo 1 milijono 200 tūkst. litų, iš jų milijono litų – neturtinės kompensacijos už patirtą didžiulę moralinę žalą.

„Kad J.Ošukovas susižeidė, nejaučiu jokios kaltės. Kaltas jis pats“, – pareiškė „Masyvo“ direktorius ir vienintelis šios bendrovės akcininkas Aleksandras Makarovas. Jį kaip reikiant suerzino žurnalistų pasirodymas teismo posėdyje.

Statybų bendrovės vadovas pradėjo šaukti, kad žiniasklaidos atstovai čia nepageidaujami.

Tragedija įvyko 2003 metų gruodžio mėnesį Panerių gatvėje, objekte, kuriame buvo rekonstruojamas sandėlis ir statomas administracinis pastatas. J.Ošukovas nukrito ant nugaros iš beveik 5 metrų aukščio. Medikų išvada buvo negailestinga – stuburo lūžis ir stuburo smegenų pakenkimas. Sąmonės netekęs mūrininkas ne vieną mėnesį gulėjo ligoninėje. Pirmos grupės invalidu tapęs vyras iki juosmens nevaldo kūno, sutriko tuštinimasis, jis neteko lytinės funkcijos. Gydytojai teigė, jog beveik nėra šansų, kad J.Ošukovas pasveiks.

Valstybinė darbo inspekcija nustatė, kad įvykio metu statybvietėje nebuvo asmenų, atsakingų už darbų saugą. Be to, nelaimę lėmė netinkamas darbo vietos įrengimas ir nesaugių darbo priemonių naudojimas.

J.Ošukovas buvo apdraustas Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Bendrovė „Masyvas“ po to įvykio iš „Lietuvos draudimo“ gavo 100 tūkst. litų.

Tačiau nukentėjusysis šiuos pinigus matė kaip savo ausis. Negana to, pasak ieškovo advokato Ugniaus Pėdnyčios, atsakovas net dvejus metus delsė išmokėti dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinę kompensaciją – maždaug 1700 litų. J.Ošukovas taip pat prašo priteisti jam apie 70 tūkst. negautų pajamų. Šiuos pinigus jis būtų uždirbęs iki pensijos. Ši suma apskaičiuota pagal tuometį Jevgenijaus darbo užmokestį – 869 litus neatskaičius mokesčių. Dabar mūrininkas Vilniuje, anot advokato U.Pėdnyčios, uždirba apie dešimt kartų daugiau.

„Su A.Makarovu Vilniuje mokėmės tame pačiame internate. Jis – suktas ir nesąžiningas žmogus. Po nelaimės jis man daug kartų žadėjo, kad padės mūsų šeimai finansiškai, nepaliks Ženios bėdoje kaip rusas ruso. Tačiau iš A.Makarovo kol kas negavome beveik nieko. Klaupiausi, kad atiduotų mums priklausančius pinigus, bet jo mano maldavimai nesugraudino“, – su ašaromis akyse žurnalistui sakė nukentėjusiojo žmona Danutė Ošukovienė.

„Masyvo“ vadovas aiškino, kad jai geranoriškai ir iš savo kišenės davė pinigų, bet atsisakė patikslinti, kokią sumą. „Šlykštus melas“, – atkirto D.Ošukovienė.

Per teismo posėdį A.Makarovas, priremtas prie sienos, vis dėlto sutiko ieškovui atiduoti 100 tūkst. litų draudimo išmoką, tačiau, jo manymu, J.Ošukovo prašymas išmokėti milijoną litų yra nepagrįstas.

„Tada turbūt bankrutuotų mūsų bendrovė. Tai būtų tragedija keliems šimtams mūsų darbininkų, – teisėjai Ritai Kiselienei guodėsi A.Makarovas. – Draudimo išmokos nepervedėme nukentėjusiajam, nes laukėmė teismo sprendimo.“ Advokatas U.Pėdnyčia įsitikinęs, kad milijonas nebūtų didelė finansinė našta „Masyvui“. 2006 m. šios bendrovės pelnas sudarė 6,7 mln.

Iš gynybos į puolimą netikėtai perėjęs A.Makarovas pribloškė Ošukovus pareikšdamas, kad Jevgenijus pats kaltas dėl nelaimės. „Tądien jis atliko tai, kas jam buvo pavesta, ir griebėsi kitų darbų. Jis tai daryti neturėjo teisės. Negaliu prie kiekvieno darbininko pastatyti po prižiūrėtoją“, – aiškino atsakovas ir pripažino, kad tragedijos dieną statybų aikštelėje nebuvo už darbų saugą atsakingo asmens.

Neįgaliojo žmoną Danutę tokie argumentai apstulbino: „Mano vyras, būdamas kruopštus ir doras žmogus, toliau darbavosi, nes iki darbo dienos pabai-gos dar buvo likę apie pusantros valandos.“

Ošukovai baiminasi, kad neras teisybės teisme. Jiems atrodo, kad teisėja R.Kiselienė per posėdžius rodo palankumą atsakovui. Ieškovas nustebo, kad teisėja atsisakė liudininkų, tada dirbusių su J.Ošukovu, parodymų. Dauguma jų dabar paliko „Masyvą“. R.Kiselienė nemano, kad šių liudininkų parody-mai padėtų teismui išsiaiškinti tiesą.

Metus po nelaimingo įvykio statybų aikštelėje Ošukovų mėnesio pajamos siekė tik 302 litus. „Tai buvo košmaras, neturėjome už ką pavalgyti. Maniau, kad dėl skolų prarasime butą Grigiškėse. Negalėjau eiti dirbti, nes privalėjau slaugyti Ženią“, – verkdama prisiminė Danutė.

Dabar padėtis ne ką pagerėjo. Nebeturėdama kitos išeities moteris kas antrą naktį ėmė dirbti slaugytoja Greitosios pagalbos ligoninėje. Dieną nenuleidžia akių nuo vyro – prikaustytas invalido vežimėlyje pats negali nueiti į dušą, tualetą, išeiti į lauką. Ji į rankas gauna apie 700 litų. Jevgenijaus invalidumo pensija – 600 litų.

„Skaičiuojame kiekvieną centą. Užtenka tik būtiniausiems maisto produktams ir sumokėti už butą. Įsigyti nors ir nenaują kompiuterį, kad Ženiai nebūtų taip liūdna, taip pat neįgaliajam pritaikytą lovą atrodo nereali svajonė“, – kalbėjo moteris. Nelaimėlių šeimai už savo pinigus teko pirkti 6 tūkst. litų kainuojantį automobilį, nes, anot jų, pigesnio nebuvo galima pritaikyti invalidui. Jevgenijus anksčiau nevairavo, bet jis rado jėgų gauti vairuotojo pažymėjimą. Tačiau jo fizinės ir dvasinės jėgos senka.

„Geriu vaistus nuo depresijos, aukšto spaudimo, įvairių kitų. Atsirado cukrinis diabetas, atsisako inkstai. Dabar jau visąlaik nešiosiu sauskelnes. Tai ne gyvenimas“, – tyliai ištarė J.Ošukovas.

Jo žmona nuėjo kryžiaus kelius mindama invalidų, įvairių kitų organizacijų slenksčius ir prašydama vyrui kelialapių į sanatorijas, reabilitacijos centrus, maldaudama dovanoti kokį nors sutuoktiniui reikalingą daiktą. Rasti darbą vyras prarado viltį. „Aš jau per senas ir visiškas invalidas“, – atsiduso pašnekovas. Jis diena iš dienos sprendžia kryžiažodžius, skaito klasiką ir retai išeina iš namų.

Danutė pasiguodė, kad jos vyras labai jautriai reaguoja, kai į jį praeiviai bado pirštais, o tai atsitinka dažnai.

„Mes planavome turėti vaiką, gyventi laimingai ir gražiai, bet viskas žlugo“, – liūdnai kalbėjo D.Ošukovienė.

www.lt24.lt