Santuoka - klaida
„Pirmoji mano santuoka buvo klaida. Su Audra susipažinome Kuršėnuose viename vakarėlyje. Kai tuokėmės, buvome devyniolikmečiai. Vėliau viską apsvarstęs supratau, kad šiam žingsniui ryžausi dėl trijų priežasčių: ji buvo pirmoji meilė ir pirmoji moteris. Be to, norėjau pabėgti iš tėvų namų, kur jaučiausi labai griežtai kontroliuojamas.
Tuomet nebuvo nė vieno giminaičio ar draugo, kuris būtų pritaręs mano vedyboms. Motina buvo taip prieš, kad net nenorėjo dalyvauti vestuvėse. Tik likus vienai dienai iki sutuoktuvių giminės ją įkalbėjo pakeisti nusistatymą“, – sunkiai rinkdamas žodžius skaudžią patirtį prisiminė A.Stonys. Vyras neslepia, jog iš pat pradžių jaunoje šeimoje buvo nors ir nedidelių, bet nesutarimų. „Kažkaip nesupratome vienas kito, – paaiškino iliuzionistas. – Manėme, kad mus gali sutaikyti vaikas. Tuomet pasaulį ir išvydo Gediminas.“
Ankstyvos skyrybos
Tačiau sūnaus gimimas padėtį tik dar pablogino. Audra dirbo buhaltere. Arvydas suprato, kad rengiant mėnesio ataskaitas žmonai reikėdavo dirbti viršvalandžius. Iš pradžių – dieną per mėnesį, po to – dvi. Ilgainiui – vos ne kas antrą dieną. „Po tų darbų ji grįždavo išgėrusi, tad natūraliai kilo abejonių dėl linksmo žmonos gyvenimo būdo, – nemalonius išgyvenimus prisiminė A.Stonys. – Kai išsiskyrėme, Gediminui nebuvo nė metų. Paskui dar bandėme susitikinėti, aš atvažiuodavau jų aplankyti į Šiaulius.
Ko gero, buvo gaila vaiko. Bet ilgainiui supratau, kad su gailesčiu negyvensi, o sūnui nuo to tik blogiau. Tuomet su Audra pasukome skirtingais keliais. Ji susirado kitą gyvenimo draugą ir išsikėlė gyventi į kaimą, kur mirusi močiutė jai paliko namą“.
Reikėjo atsisakyti?
Tuo metu Arvydas jau gyveno Vilniuje, bet retkarčiais atvažiuodavo aplankyti sūnaus, o mažylis tėčio labai laukdavo. Tačiau buvusiai žmonai šie apsilankymai nepatikdavo – po jų Gediminas negalėdavo nurimti, prašydavo nuvežti jį pas tėtį. Vėliau Audra pareikalavo, kad iliuzionistas sūnaus išvis atsisakytų, mat jos vyras norėjo Gediminą įsisūnyti.
„Tada padariau, ko gero, didžiąją savo klaidą. Pasakiau „Ne!“ – netikėtai pokalbį pasuko Arvydas. – Tuomet mąsčiau, koks aš tėvas, jeigu atsisakyčiau savo vaiko. Tik vėliau sužinojau, kad dėl šio mano sprendimo Gediminui mokykloje teko patirti nemažai karčių akimirkų. Jie gyveno mažame kaime, o tėvų ir sūnaus pavardės – skirtingos. Tada daugiau galvojau apie save, o ne apie vaiką. Bet... proto įgyjame tik metams bėgant.“
Paskutinis taškas
Po to Arvydas vis rečiau susitikdavo su sūnumi. Kartą berniukas gimtadienio proga paprašė padovanoti žaidimų kompiuterį. Tuo metu jų parduotuvėse nebūdavo, o įsigyti buvo galima tik turguje arba kioskuose. „Deja, kompiuteris greitai sugedo. Dovanojau iš visos širdies, o likau kaltas“, – sakė A.Stonys. Paskutinį tašką tėvo ir sūnaus bendravime padėjo itin nemaloni istorija.
„Duodamas interviu vienam leidiniui pasakiau, kad su sūnumi matomės labai retai – geriausiu atveju kartą metuose, o kartais ir to nebūna. Tačiau žurnalistė viską išvertė atvirkščiai, neva susitinkame dažnai. Po kelių mėnesių tame pačiame žurnale išėjo straipsnis, kuriame Gediminas apipylė mane pamazgomis. Skaitydamas supratau, kieno žodžiais jis kalba, juk pasakojo dalykus, kurių niekaip negalėjo atsiminti. Tuomet prisiminiau buvusios žmonos žodžius: „Kenksiu tau, kiek tik galėsiu – sugadinsiu gyvenimą“, – pasakojo vyras.
Iliuzionistas neslepia, jog tada labai supyko. Jis banke buvo atidaręs sąskaitą, kurioje kaupė pinigus – pilnametystės sulaukusiam Gediminui norėjo padovanoti 20 000 litų. Tačiau po to straipsnio sąskaitą uždarė. „Pasakiau: jeigu savo galva nesinaudoji – tavo reikalas“, – veiksmus motyvavo įskaudintas A.Stonys. Daugiau su sūnumi jis nebebendravo.
Į susitikimą ateitų
Neseniai artistas pastebėjo, kad Gediminas prisiregistravo jo virtualioje fokusų parduotuvėje, buvo du kartus joje apsilankęs. „Nežinau, gal tai žingsnis link manęs, bet jis per daug mažas. Buvo kilusi pagunda paimti telefoną ir paskambinti, bet pagalvojau – ne. Jeigu reikės, pats susisieks. Laikas gydo ir didžiausias žaizdas. Tada man buvo pikta, skaudu. Dabar jau atleidau visus išsakytus negražius žodžius. Jeigu Gediminas norėtų susitikti, aš būtinai ateičiau. Bet pirmas šio žingsnio nežengsiu“, – pokalbį baigė A.Stonys.
www.lt24.lt