Aktorius A.Sakalauskas: „Aš įveiksiu alkoholizmą“

"L.T." ir lrytas.lt inf.
Jis vaidina geriausių režisierių statomuose spektakliuose, televizijos serialuose, veda populiarią laidą. Tačiau ekrane linksmas, pokštaujantis ir šiek tiek melancholiškas 45 metų aktorius A.Sakalauskas beveik niekada nepraskleidžia asmeninio gyvenimo uždangos.
Geriausiu atveju pasakoja apie savo mielą augintinį – Jorkšyro terjerą Marcelį Proustą, pavadintą vieno mėgstamiausių rašytojų garbei.
Tačiau dienraščiui „L.T.“ Arūnas drąsiai prakalbo apie problemą, kurią daugelis būtų linkę nutylėti. Apie alkoholizmą Lietuvoje prasitaria nebent tie, kurie jį įveikia. Nugalėti šį potraukį pasiryžęs ir A.Sakalauskas.
Pripažinti sunku
– Alkoholizmas – liga. Visi tai žino, tačiau tie, kurie su ja nesusiduria, šių žodžių nesuvokia, – pokalbį skaudžia tema su pradeda A.Sakalauskas. – Statistika byloja, kad pasaulyje yra 10 procentų homoseksualų, 10 procentų alkoholikų, kažkiek narkomanų ir t.t. Man atrodo, greitai alkoholizmą išbrauks iš ligų sąrašo ir jis bus vadinamas tiesiog yda. O taip nėra – tai tikrų tikriausia liga, kurios sunkumą suvokia tik patys alkoholikai ir jų artimieji.
– Atrodo, kad šia problema nemažai domėjotės.
– Žinoma. Skaičiau daug literatūros, žurnalų. Galėčiau daug apie tai papasakoti. Dažnai alkoholikais tampama ne iš gero gyvenimo, o dėl įtampos darbe.
Pasaulio statistika skelbia, jog dėl darbo specifikos žurnalistai priklauso pirmai rizikos grupei. Antroji – gydytojai. Ir tik trečioje potencialių alkoholikų eilės vietoje yra menininkai – aktoriai, dailininkai, šokėjai, muzikantai.
– Kaip viskas prasideda?
– Iš pradžių viskas atrodo nekalta – linksmas studentiškas gyvenimas, paskui vakarėliai, pasisėdėjimai su draugais. Viskas atrodo normalu, juk daugelis jaunas dienas taip leidžia. Niekas nežino, kada peržengiama riba.
Vis dėlto vieną dieną žmogus suvokia, kad gėrimas ėmė trukdyti darbui. Tačiau tuomet sustoti jau labai sunku.
– Kada pajutote, kad peržengėte tą ribą?
– Atvirai sakant, net dabar, kai jums prisipažinau, jog esu alkoholikas, galvoje kirba abejonės.
– Filmuose rodo, kad sunkiausia žmogui prisipažinti, jog jis yra alkoholikas. Ar jums tai irgi buvo labai sunku?
– Sunku...
Pilna dėžė įrankių

– Kaip su šia baisia liga bandėte kovoti?

– Tai labai asmeniška, nenorėčiau apie tai kalbėti. Galiu tik pasakyti, kad gerti metęs žmogus turi kelis pasirinkimus: visa galva nerti į tikėjimą, besaikį seksą ar be proto pradėti viską pirkti.
– Kuri iš šių galimybių jums atrodo geriausia?
– Manau, pirkti nėra baisiausias dalykas. Bent aplinką papuoši. Kaip manote, kodėl namuose turiu didžiulę dėžę įvairiausių įrankių, bet niekada nemeistrauju?
– Ką galėtumėte patarti kitiems?
– Negerti.
– O kodėl pats nepasinaudojate šiuo patarimu?
– Jūs to nesuprasite. Niekas nesupras. Tik alkoholikai. Arba tie, kurie metė gerti. Tokių pavyzdžių labai daug. Žmonės negeria penkiolika metų, o paskui... nutrūksta. Aš pats esu negėręs metus, aštuonis mėnesius, keturis...
– Visada norėjau suprasti, ką žmogus galvoja, kai po ilgo blaivybės laikotarpio kelia pirmąją taurelę.
– Žinote, žodžiais tai labai sunku pasakyti, bet yra vienas anekdotas. Eina tipas gatve, pamato barą. Staiga balsas jo viduje sako: „Užeinam, išgersim.“ Tačiau protas prieštarauja: „Ne, neisiu, nes užgersiu.“ Tada vidinis balsas atsainiai mesteli: „Na, gerai, tiek to – gali neiti, o aš užeisiu.“ Tuo metu nieko negalvoji, viskas vyksta savaime.
Alkoholiko patirtis – naudinga

– Kokio atlygio sulaukia tie, kurie meta gerti?

– Jie gauna laisvę. Ir sugebėjimą geriau įžvelgti žmones nei tie, kurie tokio gyvenimo niekada nepatyrė. Nustojusieji gerti daug daugiau supranta. Galite tai vadinti gyvenimiška patirtimi. Yra net alkoholikų literatūra, kitos meno rūšys. Pavyzdžiui, Ernestas Hemingway rašydavo girtas.
Yra daugybė kūrinių, kurie taip ir nebūtų gimę, jeigu jų kūrėjai nebūtų alkoholikai. Šią patirtį galiu atpažinti eilėse, romanuose, kine, aktorių darbuose.
– Jūsų klausantis galima pamanyti, kad alkoholizmas – menininko pliusas.
– Ne, tai didžiulis minusas. Žmogus naikina savo gyvenimą. Kita vertus, darbas tuomet puikiai sekasi.
– Ar jūsų vaidmenims taip pat turėjo įtakos ši patirtis?
– Taip, tikrai turėjo.
– Ar verta žaloti gyvenimą dėl darbo?
– Ne, neverta. Nė vienas darbas nėra toks svarbus, kad dėl jo aukotum savo ir artimųjų gyvenimus.
– Kokią įsivaizduojate ateitį?
– Šviesią, gražią. Pamatysite, po metų viskas bus jau kitaip. Bus gerai.
www.lt24.lt

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.