Lrytas.lt videonaujienų rubrikoje žiūrėkite reportažą.
Nors kiekviename žingsnyje pagyvenusio vyriškio tyko mirtinas pavojus, Eduardas su malonumu vaikštinėja po bekraštę poligono teritoriją ieškodamas metalo.
„Štai! Jaučia didelį gabalą! Va, ir einu pagal garsą, kol reaguoja - metalą rodo. Šitas ieškiklis visokį metalą aptinka. O va šitas tik aliuminį suranda“, - demonstruodamas specialią įrangą entuziastingai kalba vyras.
Paklaustas, ar nebijo sprogimo bangos, Eduradas tikina nežaidžiantis su likimu ir radęs įtartiną sprogmenį nedelsiant informuoja specialiąsias tarnybas, išminuotojų duotomis įspėjamosiomis juostomis pažymi rastų bombų vietas.
„Na taip, truputį bijau, bet stengiuosi atsargiai, ramiai. Sudavus kastuvu gali nekaip baigtis. Tik radęs bombą pranešu pareigūnams“, - tikino poligono sanitaras.
Eduardas nuo pat vaikystės – poligono kaimynas, gyvena už 8 kilometrų nuo bombomis nusėtos teritorijos. Metalo ieškotojas puikiai prisimena bombonešių antskrydžius, kurtinantį naktinį bombardavimą.
„O, kai atskrisdavo lėktuvai – baisu būdavo, ausis tekdavo užsikimšti. Pagal garsą buvo įmanoma atskirti, kokios bombos krisdavo. Geras garsas... Parašiutininkai nušviesdavo dangų, o paskui prasidėdavo bombardavimas. Net virš namų praskriedavo“, - vaikystės potyrius prisiminė vyriškis.
Eduardas sako, kad poligone buvo ir lėktuvas nukritęs, tik anuomet viskas buvo slepiama nuo pašalinių akių.
Anksčiau vairuotoju dirbusio Eduardo prietaisai aptinka metalą, pasislėpusį iki pusės metro gylio. Įsigyta įranga nepigi, tačiau gerai pasidarbavus, anot Eduardo, per porą dienų kartais galima uždirbti apie tris šimtus litų. Maždaug tiek kainuoja tona metalo laužo.