V.Urbono baimę išgydė treniruotės

Drąsiais sumanymais gar­sė­jančiam sportininkui kartą teko gerokai nusvilti. 1999 metais, tyrinėdamas savo galimybių ribas bei norėdamas atkreipti visuomenės dėmesį į ekologines Nemuno problemas, jis perplaukė šią upę išilgai nuo Baltarusijos sienos iki Baltijos jūros. Po šio žygio sportininkui ne vieną savaitę teko praleisti ligoninėje. Medikai jam diagnozavo inkstų ligą.

Inkstų uždegimas tęsėsi vos pusantro mėnesio, tačiau galutinai po jo atsigauti V.Urbonui prireikė bene septynerių metų. „Tąkart ne juokais išsigandau. Malonumas menkas, kai guli ir nežinai, kuo visa tai baigsis. Tačiau, laimė, tai buvo laikinas uždegimas – tarsi koks gripas, kuris ateina ir praeina, o ne liga visam gyvenimui. Pernai medikai tris dienas tyrė visą mano organizmą. Paaiškėjo, kad visi organai sveiki“, – dienraščiui „L.T.“ pasakojo pašnekovas.

Vos atsigavęs, sportininkas ryžosi naujam išbandymui – užsimojo įveikti 33 km Lamanšo sąsiaurį, tačiau dėl pakilusių bangų žygį teko nutraukti.

Ar vyras, šiuo metu planuojantis pavojingą žygį per Baltijos jūrą, taip ir nepasimokė? „Baimė – jausmas, kuris praeina. Jos nejaučiu. Kai viską darai su protu, organizmas daug ką atlaiko, o kai pasiduodi emocijoms, baigiasi liūd­nai. Tąkart savo šeštojo pojūčio, kad laikas sustoti, nepaklausiau. Negalėčiau tvirtinti, kad dėl ligos buvo kaltas vien plaukimas Nemunu. Tai buvo tik paskutinis lašas. Organizmą išsekino ankstesnės treniruotės, varžybos. Jis nespėdavo atsigauti.

Kita vertus, ar tai vien sportininkų bėda? Juk bet kokiame darbe žmogus, prisiimantis visus jam kraunamus darbus, vieną dieną gali atsidurti ligoninėje“, – šmaikštavo plaukikas.

Sportininkas, neseniai muzikos mėgėjus žavėjęs puikiu dainavimu ir vaidybiniais sugebėjimais LNK muzikos projekte „Žvaigždžių duetai“, šiuo metu gyvena poilsio nuotaikomis.

„Žiemą organizmas buvo specialiai šiek tiek sekinamas, kad priprastų prie krūvių, įgautų ištvermės. Dabar savo dienotvarkę reguliuoju, skaičiuoju, kad miegočiau bent aštuonias valandas – kaip medikai rekomenduoja. Organizmas turi pailsėti. Laukia didelis krūvis – turiu būti pasiruošęs“, – pasakojo V.Urbonas.

Paklaustas, dėl ko plaukiant jūra teks baimintis labiausiai, sportininkas tikino, kad pavojinga viskas: šaltis, išsekimas, ilgas buvimas vandenyje. Kaip tik vakar jis pasitikrino sveikatą. Rezultatų dar nėra, tačiau V.Urbonas įsitikinęs, kad jie bus geri. Šiuo metu sportininkas dėl savo organizmo nesibaimina.

Anot medikų, fizinis krūvis yra vienas didžiausių dirgiklių žmogui, todėl jį reikia rinktis kruopščiai. Mat sportuojant pojūčiai kartais apgauna. Iš pradžių žmogus jaučiasi gerai – stipresnis, aktyvesnis, energingesnis. Laiku sustojus, kitaip tariant, tinkamai apskaičiavus organizmui naudingą krūvį, ši būsena išlieka.

Tačiau kai leistina riba peržengiama, kyla kraujospūdis, sutrinka širdies veikla, pakenkiama kitiems organams.

Nuo šių simptomų, kaip paaiškėjo, neapsaugoti ir sportininkai. Medikai gali papasakoti ne vieną atvejį, kaip per sporto varžybas esant ekstremalioms sąlygoms žmonės sugeba sutelkti visas fizines, psichines ir valios pastangas ir peržengia savo galimybių ribas, tačiau vėliau gydosi ne vieną mėnesį.

www.lt24.lt