G.Melly sirgo plaučiu vėžiu, bet atsisakė bet kokio gydymo. Jam taip
pat buvo išsivysčiusi demencija (įgyta silpnaprotystė).
Paskutinį kartą viešumoje jis pasirodė birželio mėnesį per vieną
vaidinimą Londono klube „100 Club“, skirtą vienai silpnaprotyste sergančių
žmonių labdaros organizacijai.
„60 metų jis buvo pripažintas, populiarus ir labai mylimas atlikėjas“,
- pranešime rašė jo žmona.
Sąmojingas ir puikus pasakotojas G.Melly yra išleidęs tris pripažinimą
pelniusius savo autobiografijos tomus, kuriuose nuoširdžiai aprašė savo
biseksualumą ir polinkį į alkoholizmą.
Naujausia dalis, kurią jis išleido artėjant 80-ajam gimtadieniui, buvo
pavadinta „Lėtėjimas“.
Neprilygstamas artistas G.Melly, puošdavęsis rėksmingais kostiumais ir
stilingomis skrybėlėmis, buvo daugelio profesijų žmogus, 7-ajame
dešimtmetyje netgi tapęs „The Observer“ kino ir televizijos kritiku.
Jis taip pat skaitė paskaitas apie meno istoriją, ypač siurrealizmą,
ir rašė scenarijus piešinių serijai Britanijos laikraštyje „Daily Mail“.
„Kaip siurrealistui, man gana patinka sirgti demencija“, - kadaise
sakė jis, neslėpdamas savo negalių.
G.Melly, kurio dainavimo stiliui didelę įtaką padarė jo dievaitė,
amerikiečių bliuzo dainininkė Bessie Smith, 8-ajame dešimtmetyje
grįžo prie džiazo ir koncertavo su Johno Chiltono grupe
„Feetwarmers“.