Pripažinimą M.Kononovui pelnė Nestoro Petrovičiaus personažas filme „Ilgoji pertrauka“. Nors sveikata nuolat prastėjo, tačiau aktorius iš visų jėgų kabinosi į gyvenimą. Anot jo palatos draugo, Michailas rengėsi pagyventi dar mažiausiai trejus metus ir daug kalbėjo apie autobiografinę knygą, kurioje atskleidė „visą tiesą apie savo gyvenimą“, - rašo Rusijos spauda.
Prieš mirtį aktorius apgailestavo, kad nė vienas leidėjas nesutinka nemokamai išleisti jo knygos, o trijų tūkstančių rublių pensijos tam neužtenka.
Savo knygoje M.Kononovas papasakojo apie režisierius ir aktorius, su kuriais dirbo teatre ir kine, rašė apie priešus ir draugus, išdavystę ir meilę. Aktorius save apibūdino kaip tragikomišką personažą, nors jam pavyko įsikūnyti į daugybę skirtingų veikėjų. Pirmą kartą į filmavimo aikštelę aktorius pakliuvo dar būdamas studentas. Vėliau filmavosi juostose „Kare, kaip kare“, „Čiukotkos viršininkas“, „Andrejus Rubliovas“ ir kitose. Septintame dešimtmetyje M.Kononovas jau buvo užkariavęs publikos simpatijas.
Tačiau didžiausią šlovę aktoriui pelnė serialas „Ilgoji pertrauka“ ir jame suvaidintas Nestoro Petrovičiaus personažas.
Lietuvos žiūrovams aktorius įsiminė kaip pionierę Alisą, „Viešnią iš ateities“, gaudantis ir automobilių stogais šuoliuojantis niekšas.
Paties aktoriaus teigimu, didžiausią sėkmę jam lėmė darbas su legendiniu režisieriumi Andrejumi Tarkovskiu. Nedidelis Fomos vaidmuo filme „Andrejus Rubliovas“ (1966 m.) buvo pakankamai ryškus - aktorius neliko nepastebėtas. M.Kononovas suvaidino daugiau negu pusšimtyje filmų.
Aktoriaus karjerą nutraukė prasta sveikata - per pastaruosius metus vyrą ištiko infarktas, kamavo įvairios ligos. Vengdamas sostinės triukšmo ir šurmulio paskutinius savo gyvenimo metus garsusis aktorius leido nuošaliame Butirkų kaime.
Apie savo asmeninį gyvenimą Maskvoje gimęs aktorius kalbėdavo nedaug: „Na, gatve ėjo mergina. Man patiko. Paklausiau vardo. Ji pasakė: Nataša. Ji buvo labai graži ir patraukli maskvietė. Susituokėme per mano gimtadienį - balandžio 25-ąją“.
Apmaudą M.Kononovas liejo tik dėl to, kad dėl įtempto darbo, nuolatinių kelionių ir gastrolių su žmona nepavyko susilaukti vaikų. „Menininkų žmonoms visada būna labai sunku. Aktorystė - bastūno profesija. Aš išvažinėjau visą šalį. Nuolat buvau ne namuose. Taip be vaikų ir likome. Viską reikia atlikti laiku“, - yra sakęs M.Kononovas.