Lenkijos žiniasklaida priekaištauja tarptautinio erotikos žurnalo „Maxim“ redaktoriams, jog šie į neseniai sudarytą garsiausių dabarties pasaulio meilužių dešimtuką neįtraukė varšuviečio aktoriaus Tadeuszo PLUCINSKIO. Šis 81 metų vyriškis, tėvynės teatro bei kino scenose dėl gundytojiškų savybių garsėjęs epizodiniais meilužių vaidmenimis, gyvenime irgi elgėsi panašiai - permiegojo net su trimis tūkstančiais moterų.
Sulaukęs solidaus amžiaus, aktorius nekeičia gyvenimo būdo - toliau aktyviai ieško naujų partnerių. T.Plucinskis prisipažino nebuvęs ištikimas nė vienai iš keturių savo žmonų, tačiau tvirtino niekada neišbandė perkamos meilės, ir į lovą moterį kviečiasi tik įsimylėjęs.
Pokalbio metu T.Plucinskio bute kelis kartus suskambo telefonas ir
aktorius tarėsi su savo gerbėjomis dėl pasimatymo. Grįžęs prie pokalbio
vyriškis nusivylusiu balsu teisindavosi, jog tai senos jo pažįstamos,
kurioms nebejaučiąs aistros, todėl visaip nukėlinėjąs susitikimus.
„Mano amžiuje su jauna ir gražia moterimi susipažinti nebėra lengva, -
teisinosi aktorius. - Tačiau širdies apgauti vis dar neįstengiu ir
žvalgausi tik į naujas." Prisiminus labiausiai patikusias moteris,
gundytojo akyse sužibėdavo gaivastingumas ir jis trumpam tarsi vėl
atvirsdavo į jaunuolį.
Jei tik kalba pasisukdavo kita linkme, aktorius, neslėpdamas nuobodulio,
pradėdavo glostyti savo šunį. Menininko šiuolaikiškai įrengtas butas
naujame name prestižiniame rajone neatrodė jaukus, ir ilgai negalėjau
suvokti, kodėl. Tik pokalbio pabaigoje susivokiau pasigedęs garbią
praeitį menančių nuotraukų, kuriomis savo butus paprastai papuošia buvę
aktoriai.
„Nuotraukų turiu mažai ir nenoriu jų kabinti, - teisinosi T.Plucinskis.
- Įdomesnes išsigabeno žmonos, o kitos sukeltų nereikalingus įtarimus
esą jose įamžintos mano meilės partnerės."
Dvi mėgiamas nuotraukas aktorius visgi nešiojasi piniginėje. Vienoje jų
- abu sūnūs ir trys anūkai, kitoje jis pats su mylimu šunimi Kuba.
- Teko girdėti, jog vyru tapote turėdamas vos trylika metų. Ar tiesa?
- Tiesa. Tas įvykis paliko neišdildomą įspūdį visam gyvenimui, o po to
gal kokius penkerius metus ieškojau panašios moters. Tada dar
psichologiškai nebuvau pasirengęs intymiems santykiams, apie tai net
nemąsčiau, nors fiziškai jau panašėjau į vyrą - buvau aukštas, plačių
pečių. Mane suviliojo klasės draugo motina, įspūdingo grožio moteris,
tuo metu išgyvenusi krizę dėl to savo vyro neištikimybės. Ji mane
staiga pradėjo lepinti saldumynais, ėmė klausinėti apie gyvenimą bei
svaiginančiai šypsotis.
Kartą, kai jos sūnaus nebuvo namie, tai ir įvyko. Tai buvo tarsi
perkūnas iš giedro dangaus, neapsakomas sukrėtimas, po kurio ilgai
nesugebėjau atsigauti, nes norėjosi malonumą pakartoti dar ir dar.
Tačiau klasės draugo mama staiga atšalo ir nebekalbino manęs. Įpuoliau į
savotišką depresiją, nes kito meilės objekto tokiame amžiuje nebuvo
įmanoma susirasti.
Dėl atstūmimo buvau ir pats kaltas, nes apie meilės nuotykį prasitariau
kitam draugui, tas nelabai patikėjo, tačiau gandas pasklido, ir moteris
turbūt išsigando apkalbų. Tai man tapo įsimintina pamoka, jog apie
lovos žaidimus išėjus iš miegamojo privaloma pamiršti. Todėl vėliau
mane partnerės gerbė, nes niekados nepridariau nemalonumų apkalbomis.
- Negi neturėjote nusistatęs jokių ribų, kad, pavyzdžiui, su brolio ar
draugo žmona neflirtuosite?
- Kadangi pirmąja moterimi tapo klasės draugo motina, tai ir vėliau su
viltimi žvalgydavausi į draugų paneles, giminaites. Lyg ir norėdavosi
nuo jų atsiriboti, tačiau neretai tos merginos pačios gundydavo. Be to,
aistra yra toks jausmas, kurį beveik neįmanoma kontroliuoti. Aš
neįsivaizduoju savo gyvenimo be nuolatinio įsimylėjimo, o jei dėl kokios
nors tragedijos žemėje staiga išmirtų moterys, tai nusižudyčiau ir aš,
nes be jų egzistuoti nenorėčiau.
- Ar dėl kėsinimosi į kitų vyrų moteris niekada nepatyrėte grąsinimų,
užpuolimų?
- Visuomet buvau labai sportiškas, tad tiesiogiai susikibti niekas
nedrįso, bet „raguočiais“ pasijutę vyrai skambindavo, ateidavo
pasikalbėti, maldaudavo negriauti šeimos. Bet aš niekada
neprisipažindavau, net užkluptas dviprasmiškoje situacijoje
tvirtindavau, jog tai meilės scenos repeticija. Ir žinote, meilužių
vyrai dažniausiai būdavo dėkingi, jog neprisipažįstu negriaunu žmonos
autoriteto.
Matydavau iš akių, kad dauguma vyrų myli savo žmoną, nenori skyrybų
nenori. O aš, jei pripažinčiau neištikimybę, sugriaučiau šią idilią.
Tiesa, vieną kartą buvau persigandęs. Pažįstamos daininkės vyras buvo
kariškis, ir kartą, kažką negero įtardamas, grįžo anksčiau namo. Mano
partnerė paskutiniu momentu spėjo užkabinti durų grandinę, kitaip jos
vyras būtų įsiveržęs ir greičiausiai nušovęs. Kariškis tada šaudė
aklai, įkišęs vieną ranką pro durų tarpą. Jo žmona ėmė klykti, o aš be
kelnių pro langą išokau iš antro aukšto.
- Negi gandai apie jūsų nerimtumą neatbaidydavo moterų. Kodėl aktorės,
mylinčios savo vyrus, ryždavosi neištikimybei?
- Moterys yra keistos būtybės, kurių iki galo niekam nepavyks
perprasti. Tie gandai savotiškai padėdavo, nes naujos bendradarbės
žinodavo, jog nesikėsinsiu į jų šeimą. O pasakojimai apie mano
pajėgumus jas intriguodavo.
Be to, nepamirškite, kad aktoriai yra kūrybiški, jautrūs žmonės, kuriems
būtinas įkvėpimas, jie gyvena savotiško laikinumo būsenoje. Nuo sėkmės
iki dvasinės krizės bei depresijos yra vienas žingsnis, o pergalės
šventimo ar skausmo ašarų nuraminimo palydovas neretai yra alkoholis ar
meilės nuotykis.
Flirtui dėkingą atmosferą sukuria tai, jog aktoriams nuolat tenka keisti
darbo vietą ir bendrauti vis su kitu kolektyvu. Režisierius neretai
aktorių kviečiasi iš kito teatro ir net kito miesto, o šis dažniausiai
atvyksta tik vienam sezonui. Todėl naujos pažintys yra neišvengiamos,
be to, vykstama į gastroles, kur visi ilgai gyvena ne šeimose, o
viešbutyje. Kuriant filmą, tokios išvykos gali užsitęsti net pusmetį.
Aš niekada nesinaudojau meilę parduodančių moterų paslaugomis, buvau
abejingas teatro gerbėjų siūlymams, o dažniausiai įsimylėdavau aktores,
dainininkes, šokėjas. Kai bendravau su kitų profesijų atstovėmis,
greitai apimdavo nuobodulys, nes su gydytoja, mokytoja ar inžiniere
mažai rasdavau bendrų temų.
- Keturis kartus vedėte ir tiek pat kartų skyrėtės. Kaip kiekviena
žmona sužinodavo ir kaip reaguodavo į jūsų neištikimybę?
- Nė nuo vienos žmonos neslėpiau savo pomėgio flirtuoti ir tai, kad man
patinka vis įsimylėti. Visos mano žmonos buvo menininkės: pirma -
šokėja, antra - daininkė, trečia ir ketvirta - aktorės. Su visomis
suvedė didžiulė aistra. Kai beprotiškai įsimylėdavau kitą, neslėpdamas
pasakydavau esamai žmonai. Išsiskirdavome be barnių, nes aš kiekvienai
palikdavau absoliučiai viską, o pas naują draugę išeidavau tuščiomis
rankomis.
Pastebėjau, kad daugumos vyrų santykiai su buvusia žmona dažniausiai
pašlyja dėl turto dalybų, o aš su visomis buvusiomis žmonomis ir dabar
bendrauju, nes joms viską palikau.
- Kaip jūs tiksliai suskaičiavote visas savo pamylėtas moteris, negi
pildėte detalų dienoraštį?
- Ne, jokio dienoraščio nerašiau ir nežinau tikslaus savo draugių
kiekio. Tai, kad esu mylėjęsis su 3000 moterų, išsprūdo vieno interviu
tiesioginiame radijo eteryje metu. Žurnalistė pasakė, kad anot gandų,
esu dižiausias širdžių ėdikas meno pasaulyje, bet turbūt vis tiek
neprilygsiu ispanų dainininkui Julio Iglesiui, kuris giriasi turėjęs
3200 meilužių. O aš pasakiau, kad su minėtu dainininku žengiame koja
kojon.
Grįžęs namo mintyse paskaičiavau, jog iš tiesų esu turėjęs per 2000
draugių, bet galėjo jų būti ir tūkstančiu daugiau. Visada pasiduodavau
meilės šauksmui.
- Daugelis žmonių tvirtina, jog gyvenime mylėjo tik kartą ar kelis. O
jūs tikinate į lovą kviesdavęsis tik tas, kurias įsimylėdavote, nors
vienu metu bendraudavote iš karto su keliomis?
- Tai buvo savotiška nelaimė, jog aš lengvai įsimylėdavau. Mane gali
sužavėti bet kas - vienų moterų nuostabios akys, lūpos ar kojos, kitos
išsiskiria gundančiu balsu, kvapu, eisena, elgesiu, manieromis,
apsirengimu arba turi kažką tai, ko net nusakyti neįmanoma. Kūnas
netikėtai pajausdavo, jog ta moteris ima skleisti savo trauką kaip
magnetas, ir prarasdavau kontrolę.
- Ar tiesa, jog negražios moterys įdomesnės lovoje?
- Tikrai negražių, kaip ir išskirtinai gražių, yra labai nedaug, o
daugumos patrauklumas priklauso nuo subjektyvių dalykų. Tos
populiariosios arba gražiosios tikrai dažnai lovoje būna nuobodžios, nes
jos reikalauja vien dėmesio sau, yra savotiškos narcizės, ir aistrų
olimpo su jomis dažniausiai išgyventi nepavyksta. O vidutiniškai
simpatiškos neretai nustebina savo išmone, atsidavimu ir siautuliu
lovoje.
- Ar jums svarbus moters amžius?
- Iki pirmųjų vedybų žavėjausi išimtinai vyresnėmis už save moterimis.
Pirmoji žmona buvo trejais metais už mane vyresnė. Antroji žmona jau
buvo penkeriais metais jaunesnė, trečioji - jaunesnė dešimčia metų, o
ketvirtoji - jaunesnė net 18 metų. Tik su ja susilaukiau vaikų. Kuo
labiau senstu, tuo jaunesnės patinka.
- Turbūt tik ypatingais sugebėjimais pasižymintis vyras gali sugyventi
su gerokai jaunesne žmona?
- Iš savo partnerių neretai girdėdavau, kad lovoje esu išskirtinai
ištvermingas ir turiu gerus fizinius duomenis. Pasitaikydavo, jog
meilužė prasitardavo draugei apie mano sugebėjimus, ir ši taip pat
imdavo man meilintis arba įsiprašydavo linksmintis lovoje kartu trise.
Kartą teko vienu metu lova dalintis net su trimis merginomis, ir
neapsikiaulinau. Aš su moterimi nepavargdavau, iki savo
septyniasdešimtmečio įstengdavau naktį daug kartų lovoje ją džiuginti, o
dabar taip pat dar nepiktnaudžiauju miegu.
Galbūt tai - įgimtos savybės, nes mano senelė buvo žvali iki 105 metų.
Be to, aš sąmoningai stiprindavau fizinę būseną - nuolat lankiau
baseiną, kilnojau svarmenis, žaidžiau futbolą, tinklinį, nerūkiau,
nepiktnaudžiavau alkoholiu, sveikai maitinausi.
Partnerės kartais sakydavo, ka spinduliuoju gašlumu ir vyriškumu. Gal
tai ir tiesa, nes susipažinti su manimi verždavosi net visai
nepažįstamos moterys. Labiausiai nustebino kartą mane sugundyti
nusprendusi vienuolė. Aš - netikintis, tad jokio sąžinės graužimo
nepatyriau, o vienuolė pareiškė vėl ketinanti gyventi be sutanos.
- Turbūt teko bendrauti su įvairių tautybių moterimis, gal kažkuri
paliko ypatingą įspūdį?
- Miegojau su keliolikos tautybių atstovėmis, nes apkeliavau visą
pasaulį. Kai supratau, jog geresnių už lenkes nebus, likau čia gyventi
visam laikui.
Mano mama, gimusi Austrijoje, po karo 1949-aisiais su mano seserimi
emigravo į Vokietiją. Aš atsisakiau, nes tuo metu Lenkijoje pradėjau
studijuoti aktorystę ir iki ausų buvau įsimylėjęs vieną merginą. Vėliau
nuolat lankydavau Miunchene gyvenusią mamą ir netrukdomai važinėjau po
visą Europą, ką kitiems lenkams sovietinė valdžia draudė.
Lenkės yra religingos, tačiau tuo pačiu ir emocingos, mėgstančios
linksmintis ir juokauti. Į jas panašios italės ir ispanės. Jokių
suvaržymų nejaučia Lotynų Amerikos atstovės, afrikietės, azijietės.
Malonius prisiminimus paliko ir slavės - rusės, ukrainietės. Mes juk
važiuodavome koncertuoti į komjaunuoliškas statybas buvusioje sovietų
sąjungoje, ir tokių pažinčių netrūko.
Pakankamai linksmos ir išmoningos švedės, nors gyvena šiaurėje. Blogą
įspūdį paliko anglės, vokietės, austrės, šveicarės, kanadietės, nes joms
trūksta gaivališkumo.
- Kaip tapote aktoriumi?
- Per moterį, visiškai atsitiktinai. Įsimilėjau šokėją, kuri vėliau
tapo mano pirmąja žmona. Ji ruošėsi stojamiesiems egzaminams, o jos
šokio partneris man irgi pasiūlė stoti, suteikė keletą pamokų. Per
stojamuosius įtaigiai suvaidinau meilužį, tad vėliau beveik per visą
karjerą teatro ir kino režisieriai siūlė gundytojo vaidmenis. Tik
dabar, būdamas 81-erių, sulaukiu kitokių pasiūlymų.
- Ar man tik pasirodė, ar tikrai nepaprastai mylite savo šunį Kubą?
- Sunku net žodžiais nusakyti, kaip myliu. Kiti sako, jog rotveileriai
yra pikti, neklusnūs, tačiau visi penki mano užauginti šios veislės
šunys buvo nepaprastai švelnūs ir paslaugūs. Dabar Kuba paskui mane
sekioja kaip mažas vaikas ir be leidimo net neamtels.