„Ar galite įsivaizduoti, koks pojūtis, kai esi pakabintas už kaklo? Vėliau net svorio ant kojų uždėjo, kad labiau išsitempčiau. Jaučiausi kvailai ir juokingai. Kaip koncentracijos stovykloje, kurioje pilna įvairių kankinimo įrankių. Bet žiūriu – ateina protingi žmonės ir taip pat kabo, – kvatojo energija trykštanti dienraščio „L.T.“ pašnekovė, kelias savaites Palangoje dariusi stuburo tempimo procedūras. – Ėjau į vertikalias vonias. Kadangi nieko apie jas nežinojau, tikėjausi, kad tai bus cirkuliaciniai dušai, nuo kurių aikčiosiu iš malonumo. Kai pasakė, jog mane kabins, iš pradžių net pamaniau, kad juokauja“.
Ant galvos – karūna
Pasinaudoti sveikatinimo paslaugomis V.Mičiulienė sumanė pajutusi, kad darosi sunkiau judėti, atsirado nemalonių pojūčių.
„Kai žmogus į amžiaus pabaigą virsta robokopu ir dairydamasis į šonus girdi savyje visokius keistus garsus – jau negerai. Todėl kai kūnas pradeda griūti, jam reikia padėti atsigauti. Kad ir kaip būtų keista, po procedūrų šie garsai iš tiesų nutilo“, – negalėjo patikėti aktorė. Kad poveikis būtų didesnis, medikai pratampė moteriai rankas ir kojas. Tiesa, ne aparatais, o savo rankomis.
Bene labiausiai Violeta džiaugiasi tapusi keliais centimetrais aukštesnė. „Tiesa, dviejų centimetrų iki visiškos laimės dar trūksta. Napoleono ūgis manęs netenkina. Koks jis – nesakysiu. Visą gyvenimą dėl jo meluoju. Tačiau kiek galima su aukštakulniais apgaudinėti pasaulį? – šmaikštavo aktorė. – Po procedūrų man patarė pajūriu vaikščioti kaip princesei su įsivaizduojama porcelianine karūna. Taip ir eidavau kasdien kokius keturis kilometrus. Jausmas – nerealus! Niekas tos karūnos nematė, bet man buvo gera“.
Pramušė idėjas
Procedūros, anot Violetos, išjudino ne tik jos kūną, bet ir sielą. „Kai ištempia, turi pasitempti ir vidumi. Todėl ne tik gavau didžiulį užtaisą pradėti sveikai gyventi, bet ir mintis mintį veja. Ko tik neprisigalvojau“, – pasakojo V.Mičiulienė.
Artimiausi Kupiškio rajono Subačiaus miestelyje gyvenančios moters planai – išvalyti gimtųjų apylinkių paežeres. „Vidmantas Urbonas, kad atkreiptų dėmesį į Baltijos jūros problemas, sumanė ją perplaukti, o aš nusprendžiau pasidarbuoti gimtųjų vietų labui. Įtraukiau ir tėvus, ir vaikus, ir giminaičius. Susidarė apie 50 žmonių. Rinksime šiukšles, po to kepsime šašlykus ir nakvosime palapinėse“, – entuziazmo nestokojo aktorė.
Anot Violetos, jau seniai visi norėjo pabūti kartu, tačiau vien sueiti pamiegoti būtų banalu. Prieš tai reikia padaryti ką nors gražaus. „Juk kai vaikai su tėvais drauge švarins aplinką, kurioje ilsisi, kitą kartą, kai čia atvažiuos, nenorės jos teršti. Gal ir kitą sulaikys“, – įsitikinusi V.Mičiulienė.
Nuo želmenų purtosi
Stuburą tempti aktorė ketina dar ne kartą. Juolab kad vasarą Palangoje Violeta su grupe koncertuoja, tad būna čia dažnai. „Tiesa, daryti procedūras teks tik priebėgomis, nors reikėtų atlikti visą jų kompleksą. Tačiau geriau šiek tiek nei nieko, – tikino pašnekovė. – Kai negalėsiu nulėkti pakabėti, griebsiuosi pagalio. Tampydama stuburą sužinojau nemažai pratimų su lazdomis. Normaliai juos atlikti dar nemoku, bet noriu burti bendraminčių grupę ir kitus jų pamokyti. Kai gerai jautiesi, norisi ir kitiems padėti.“
Paklausta, ar nepakeitė mitybos įpročių, Violeta dar smagiau nusikvatojo. „Valgyti noriu! Jei atvirai, dėl maisto ir taip retsykiais kvailioju. Vis į kraštutinumus puolu: arba taip sveikai valgau, kad visi mane beprote laiko, arba spjaunu į viską ir kemšu bet ką. Tai save alinu, tai vėl prikeliu iš pelenų. Negaliu gyventi be revoliucijos. Jeigu jos nėra, susigalvoju. Man smagu su kuo nors kovoti – su savimi ar su vėjo malūnais.
Pavyzdžiui, nusprendžiu gerti želmenų sultis. Purtausi po to kelias valandas! Tačiau visiems pasakoju, kaip jaučiu plūstančią energiją. Nieko man nebūna, tik siaubingai šlykštu gerti. Bet visi kalba, kad jos gerai, o aš ir tikiu. Ir dar 20 panašių kvailių įtikinu. Kaip ir aš, jie purtosi, bet geria.“
www.lt24.lt