Savi pinigai - žmonos nepriklausomybės garantas

Ernesta Vinevičiūtė
Kai nėra bendro šeimos biudžeto, kyla mažiau problemų. Tuo neabejoja 33 metų žurnalistė Dainida Valsiūnaitė, prieš daugiau nei dvejus metus ištekėjusi už bendrovės „Centro kubas“ vadovo Arūno Strolio. Pirmojo kūdikio susilaukusi pora tiksliai nežino, kiek kuris turi pinigų ir savo pajamas tvarko atskirai.
Jie neturi kažkokios slaptos vietos, seifo ar dėžutės, į kurią būtų sumesti bendri šeimos pinigai. „Kiekvienas turime savo atskiras sąskaitas ir tikrai nesame pasiskirstę, kas padengia vienas išlaidas, kas kitas. Kas eina į parduotuvę, tas ir nuperka būtiniausių dalykų už savo pinigus. Čekių nerenkame ir paskui nesidaliname sumos“, - sakė D.Valsiūnaitė.
Tame, kad sutuoktiniai savo biudžetus tvarko atskirai, moteris mato tik privalumus. Tuomet nėra priežiūros, atsiskaitinėjimo. Juk jei mėnesio pradžioje abu į bendrą dėžutę įdės po vienodą pinigų sumą, o po to vienas savo poreikiams išleis kur kas daugiau nei kitas, gali kilti konfliktai.
Be to, santuoka nereiškia, kad vienas kuris sutuoktinių yra priklausomas nuo kito materialiai. „Tarp žmonių turi būti tam tikra paslaptis, nepriklausomybė. Nebūtina, kad vyras viską žinotų apie mano pinigus.
Ir aš nelabai noriu žinoti, kur ir kiek jis išleidžia“, - tikino D.Valsiūnaitė.
Pora yra pasirašiusi vedybų sutartį. Moteris tikino, kad tai jos nė kiek nevaržo, o suteikia ramų gyvenimą. Ji neatsakinga už didelius sutuoktinio pirkinius, skolas, jai nereikia vaikščioti pas notarus kas kartą vyrui perkant ar parduodant nekilnojamąjį turtą. „Visiškai nepretenduoju į Arūno pinigus. Pati uždirbu. Nesu vargšė“, - sakė žurnalistė, paklausta, ar nebūtų naudingiau mesti abiejų pajamas į vieną krūvą žinant, kad sutuoktinis uždirba daugiau.
Moteris neslepė, kad jei parduotuvėje lankosi abu kartu, tradiciškai piniginę traukia vyras. Už didžiuosius pirkinius taip pat sumoka daugiau uždirbantis sutuoktinis. Pavyzdžiui, pora neseniai įsigijo motorolerį. Tai - bendras šeimos daiktas. Juo naudosis abu. Tačiau už jį mokėjo Arūnas, nes tai buvo jo sumanymas.
A.Strolis padengia ir visas išlaidas, susijusias su namo, kuriame pora ketina apsigyventi, remontu. Beje, namas - kone vienintelis pirkinys, kurį pora pirko išlaidas dalindamasi per pusę. Smulkesnių išlaidų pora nesidalina.
Dainida nusispjovė per petį sakydama, kad skyrybų atveju turtą būtų galima lengvai padalinti. Jiedu puikiai atsimena, kas kurį daiktą pirko. Pavyzdžiui, visą filmų kolekciją supirkusi Dainida, nes filmai - jos pomėgis. Tuo tarpu Arūnas mėgsta klausytis muzikos. Muzikinė kompaktinių plokštelių kolekcija - jo pirkinys. Dainida juokėsi sakydama, kad niekuomet su Arūnu nesusipyksta, jei kuris naudoja ne savo pirktus daiktus.
Atskirai pora pirkosi ir automobilius. Kiekvienas jų apsimoka savo mobiliųjų telefonų sąskaitas, automobilių priežiūros išlaidas, perkasi drabužius, kosmetiką, asmeninio naudojimo daiktus. Pavyzdžiui, kompiuterį, su kuriuo ji dirba namuose, ar palydovinę anteną tam, kad sutuoktinio sodyboje Molėtų rajone galėtų žiūrėti BBC ir CNN televizijos programas, nusipirko Dainida.
„Man to reikėjo, aš ir perku už man prieinamą kainą. Sodyba yra Arūno. Bet kadangi man reikia tos antenos, visas išlaidas, abonentinius mokesčius moku aš. Jei neturėčiau pinigų, atsisakyčiau antenos ir nežiūrėčiau BBC ir CNN arba galbūt paklausčiau, ar Arūnas galėtų padengti tas išlaidas. Visgi manau, kad kiekvieno poreikiai turi būti pagal uždirbamus pinigus“, - įsitikinusi moteris.
Ji taip ketina auklėti ir savo atžalą. D.Valsiūnaitė galvoja, kad vaikui per savaitę skirs tam tikrą sumą pinigų, kurią išleidus anksčiau, naujų niekas neduos. Taip ji tikisi vaiką išmokyti savarankiškumo ir kaip apsieiti su tiek pinigų, kiek jų turi. Nesvarbu, ar tai būtų didelė, ar maža pinigų suma.
D.Valsiūnaitė su vyru detaliai neaptarė, kaip keisis šeimos biudžeto principas gimus kūdikiui. Tai turėtų išsispręsti taip pat lengvai, kaip ir išlaidų, susijusių su vaiko gimimu, paskirstymu.
A.Strolis pats pasisiūlė žmonai kas mėnesį pervesti tam tikrą pinigų sumą, skirtą sumokėti už gydytojų konsultacijas, pirkinius, skirtus kūdikiui, auklę. Taip turėtų būti ir gimus vaikui. Pinigus, skirtus vaiko poreikiams, vyras perves į žmonos sąskaitą.
Tačiau Dainida tikrai neverkšlens, jei kartais teks pridėti ir savo pinigų. „Taip nesismulkiname. Jei vaikui staiga prireiks nupirkti šlepetes ar papildomų sauskelnių ir iš savo kišenės reikės ištraukti 30 litų, nesakysiu Arūnui, kad išleidau tiek ir tiek litų daugiau nei tu man pervedi už vaiko rūpestį. Mums pasisekė, kad nėra poreikio skaičiuoti centą į centą. Nejaučiame pinigų trūkumo. Todėl mums ir lengviau“, - pasakojo moteris.
Žurnalistės vyrui patinka tai, kad jo žmona - veikli, nepriklausoma ir pinigų nekaulijanti moteris. Todėl A.Srolis neprieštaravo žmonai, kai ši važinėjo po pasaulį dirbdama Europos Sąjungos misijose. Tik kartą, kai ji ruošėsi dviems mėnesiams išvažiuoti į Afganistaną stebėti demokratiškų rinkimų, A.Strolis pasiūlė žmonai likti Lietuvoje su sąlyga, kad jis duos daugiau pinigų, nei ji gautų dirbdama Afganistane.
Tačiau Dainida atsisakė šio pasiūlymo. „Įdomu, kokia būtų buvusi jo reakcija, jei būčiau sutikusi“, - juokėsi moteris tvirtindama, kad daugiau tokių bandymų „papirkti“ nėra buvę.
Dainida niekuomet nesutiktų būti priklausoma nuo vyro ir jo pinigų. Žurnalistė visuomet norėjo būti savarankiška. Kai ji, būdama studentė, pradėjo draugauti su 10 metų vyresniu turtingu verslininku, ambicingai bandė įrodyti ir sau, ir kitiems, kad jos niekas nepapirks. Pakviesta į restoraną ji stengdavosi užsimokėti tą dalį, kurią pravalgė.
„Tuo metu dar studijavau, nedaug dirbau. Pajamos buvo tikrai mažesnės nei jo. Tačiau visuomet turėdavau kišenėje tiek pinigų, kad galėčiau už save susimokėti. Nesvarbu, kad gal ir paskutinius centus išleisdavau ir kitą dieną reikėdavo eiti pas draugę skolintis“, - pasakojo D.Valsiūnaitė.
Ji puikiai pamena, kai draugystės su Arūnu pradžioje skolinosi iš draugių pinigų tam, kad kelionėje į Islandiją jaustųsi patogiai ir laisvai, galėtų nupirkti lauktuvių ir pakviesti draugą vakarienės į restoraną. Ir dabar moteris blogai jaustųsi, jei į keliones, kurias apmoka vyras, nepasiimtų savų pinigų.
Skolintis pinigų iš vyro? Pora vienas iš kito pinigų skolinasi labai retai. Ir tokiais atvejais visuomet skolą vienas kitam grąžina.
Savarankiša moteris savęs neįsivaizduoja kas kartą vyro prašančios pinigų. Tai ją žemintų. Šeimoje viena augusi Dainida nuo vaikystės buvo savarankiška. Jos nuomone, kiekviena moteris turi būti asmeniškai ir finansiškai nepriklausoma nuo vyro. Tuomet vyras nesijaus viršininkas, jam bus užkirstas kelias moterimi manipuliuoti.
„Kai vyras jaučia, kad žmona yra jo kišenėje ir nuo jos priklausoma, jis žmoną gali valdyti, kaip daiktą. Vyro požiūris į tokią moterį, kuri nekaulija pinigų, gerokai skiriasi“, - neabejoja žurnalistė.
Jos manymu, tokios poros, kuriose abu partneriai įneša savo dalį į šeimos gerovę, yra kur kas laimingesnės. Mat finansinės problemos dažniausiai ir priveda prie skyrybų. Jei taip ir nutiktų, nuo vyro savarankiška moteris neliktų be nieko ir pajėgtų pati sutvarkyti gyvenimą.
Ką tik kūdikio susilaukusi žurnalistė tikino, kad net ir tokiu laikotarpiu moteris gali susirasti širdžiai malonų ir finansiškai naudingą užsiėmimą: „Jei moteris negali dirbti, nes laukiasi ar neseniai pagimdė, yra daug namudinių veiklų. Ypač dabar, kai tokios didžiulės interneto suteikiamos galimybės. Projektus puikiausiai galima daryti ir namie“.
Moterims, neturinčioms jokio finansiškai naudingo užsiėmimo, Dainida patarė kas kartą atidėti nors mažą dalį iš vyro gaunamų pinigų juodai dienai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.