Per daugiau nei pusmetį trunkančią R.Dambrausko skyrybų istoriją populiarus atlikėjas iš buvusios žmonos Astos išgirdo ne vieną priekaištą. Ant jo buvo papilta nemažai purvo, tačiau paskutiniu kantrybės taurę perpildžiusiu lašu tapo A.Dambrauskienės žodžiai, neva buvęs vyras tyčiojosi iš klastingos ligos – vėžio, kurį ji įveikė.
„Tylėjau, nenorėjau aiškintis ir murkdytis tame purve. Tikėjausi, nurims. Tačiau matau, jog viskas tuo nesibaigs – puola ne tik mane, bet ir draugus. Nesuprantu, ko tokiu manęs juodinimu siekiama, bet galų gale žmonės turi teisę žinoti tiesą“, – interviu dienraščiui "L.T." teigė R.Dambrauskas.
Reikalavo išsikraustyti
– Jei prieš metus kas nors būtų pasakęs, jog atsidursite tokioje situacijoje, ar būtumėte patikėjęs?
– Nebūčiau. Žinoma, mūsų šeima – ne pirmoji, pasukusi skirtingais keliais. Bet reikia mokėti išsiskirti. Protingi žmonės sugeba tai padaryti tyliai, ramiai, net lieka draugai, susitikę pasikalba. Dabar negaliu Astai nei žinutės parašyti, nei paskambinti, nes kitą dieną spaudoje gali pasirodyti iškraipytos nesąmonės.
– Tiesa, kad išėjote nė žodžio nepaaiškinęs ir Asta nežinojo kodėl?
– Absoliuti nesąmonė. Juk skyrėmės ne pirmą kartą. Be to, mano draugas padėjo išsivežti daiktus. Jis gali paliudyti, jog tuo metu namuose buvo Astos dukra, ji iškart paskambino motinai.
– Kodėl palikote namus?
– Dabar galiu pasakyti atvirai: jei tau sako „išsikraustyk“, ar gali elgtis kitaip? Taip ir padariau. Įtampa tęsėsi ilgai ir jau nemačiau, kaip galima visa tai ištaisyti.
Kovojo iš principo
– Buvusi žmona jums pažėrė ne vieną kaltinimą. Pavyzdžiui, kad pasiėmėte valstybės grąžintiną dalį už kreditą, kurį ji mokėjo.
– Galiu atvirai papasakoti, kaip viskas buvo. Tų pinigų dar negavau, nes dėl kelių sutarčių kilo neaiškumų. Mokesčių inspekcija man išsiuntė laišką į namus Kaune, Asta jo man taip ir neperdavė. Matote, kokia jos pozicija? Todėl nesusitvarkiau reikalų ir negavau tų pinigų. Nors buvau pasakęs, kad juos atiduosiu buvusiai žmonai.
– Iš Mažeikių atvažiavote basas nuogas?
– Jūs tais dalykais tikite? Kad buvau vargšas, neturėjau darbo ir galėjau pražūti? Juk esu kuriantis, koncertuojantis atlikėjas. Ar matėte nors vieną iš jų blogai gyvenantį?
– Per skyrybas prisiteisėte 110 tūkstančių litų. Daugelis tokio jūsų žingsnio nesuprato...
– Neprisiteisiau. Taip susitarėme. Skyrybų proceso metu dalijamas turtas. Aš lygiai 60 tūkstančių investavau į Kėdainių stomatologijos klinikos, kuri įsikūrusi bendrabučio butelyje, įrengimą. Gal ateityje būtume kūrę dar vieną kliniką. Skiriantis norėjau dalytis: jai – namas, man – klinika. Kur tau – Asta norėjo pasiimti visą turtą, o mane palikti be nieko.
Jeigu ji nebūtų ant manęs pylusi to purvo spaudoje ir visur kitur, būčiau greičiausiai jai viską palikęs. Neturiu finansinių problemų, pakankamai uždirbu iš savo veiklos. Bet jeigu buvusi žmona elgiasi kaip Asta, vien iš principo kovojama dėl savo dalies.
– Tai kerštas?
– Ne, bet, mano įsitikinimu, kaip žmogus su tavimi elgiasi, taip reikia kartais truputį pamokyti ir jį.
– O nelemti tvora ir vartai, kuriuos Kaune montavo jūsų draugai? Pasirodo, jie nekokybiški ir dėl to kaltas jūs...
– Keista, kol kartu gyvenome, nei statyboms, nei remontui žmona priekaištų neturėjo. Naujame mano name Mažeikiuose taip pat draugai padėjo viską sustyguoti, tačiau priekaištų jiems neturiu.
– Buvo kalbama, kad skyrybų priežastimi tapo kita moteris.
– Jokiu būdu ne. Tai netiesa, nesąmonė.
Gaila namų
– Ar prabangūs namai Kaune jums buvo mieli?
– Viskas buvo gerai. Tame name net buvo įrengta įrašų studija, o tai nepaprastai patogu. Mano darbo vieta – studija. Fantastika, jei ji įrengta namuose. Dabar tokią studiją įsirengiau naujuose namuose Mažeikiuose. Kaune namai iš tiesų gražūs, geri. Deja...
– Gaila buvo išeiti?
– Labai gaila... Bet.. išbučiavau sienas ir išėjau.
– Jei vedėte, vadinasi, kadaise tarp jūsų liepsnojo meilė. Gal dar galėjote susitaikyti?
– Ne pirmą kartą nepavyksta išsiaiškinti. Kada nors prieinamas liepto galas. Tuomet reikia pasirinkti – grįžti arba plaukti į kitą krantą. Skyrėmės ir anksčiau – buvau išėjęs pusmečiui, paskui grįžau. Mano manymu, vieną kartą grįžti galima ir netgi reikia, juk žmogui turi būti atlaidus. Ruseno viltis, kad galbūt viskas gali pasikeisti. Bet nieko gero iš to neišėjo.
– Kas blogiausia buvo jūsų bendrame gyvenime?
– Nepagrįstos fantazijos ir nepagarba man kaip žmogui, muzikantui, kūrėjui, dainininkui.
– Esate patyręs vyras, pažinojote ne vieną moterį. Jei įklimpote į tokią istoriją, vadinasi, neperkandate dailiosios lyties atstovių?
– Turbūt. Gyvename ir iš klaidų mokomės.
– Ko pasimokėte šįkart?
– Apie tai pagalvosiu gal po metų. Jeigu rašote straipsnius, vadinasi, dar mokausi.
Gerbėjos neapleido
– Asta žinojo, kad esate populiarus dainininkas, turite daugybę gerbėjų. Prieš tekėdama ji turėjo suprasti jūsų gyvenimo specifiką. Ji iš pat pradžių keldavo pavydo scenas?
– Be abejo, puikiai žinojo, kas aš. Bet... žinote, nenoriu grįžti prie tų prisiminimų, nes kol kas per daug skaudu. Kai kurios širdies žaizdos buvo užgijusios, bet spaudoje pasirodžius šmeižiamiesiems straipsniams vėl draskomos. Kam reikalingi tokie interviu? Suprantu, gal norisi išgarsėti, bet juk Minedas taip pat išgarsėjo. Negi Asta nori pelnyti tokią šlovę? Jei gerai taisai dantis, tai ir garsink save darbais, o ne juodindama kitą žmogų.
– Ar po žmonos kaltinimų pajutote pasikeitusį moterų dėmesį?
– Ne, mano publika yra gera ir esu jai be galo už tai dėkingas.
– Jūsų širdyje dar liko vietos romantiškiems jausmams?
– Yra ir bus. Ateityje visko bus – gyvenimas tęsiasi. Jeigu žmogus stiprus, jo nesustabdo pikti straipsniai ar kalbos. Jis toliau kuria, dainuoja, atostogauja.
Linki nebepykti
– Skyrybos jums buvo naudingos kaip kūrėjui?
– Ne, neigiami dalykai man tik kenkia: atima sveikatos, nervų, tikėjimą žmogumi. Tai blogai. Mūsų skyrybas galima registruoti rekordų knygoje, nes neprisimenu kitų tokių purvinų santykių aiškinimosi. Šie įvykiai – blogiausi mano gyvenime. Dar blogiau, kad nematau pabaigos.
– Ateityje vesti nebijosite?
– Praėjo tik pusmetis – leiskite atsigauti.
– Nė karto apie tai negalvojote?
– Žinoma, galvojau, bet tai asmeniška. Gal po kokio pusmečio susėsime prie šito stalo ir kalbėsime tik apie gerus dalykus. Bet kol kas... Aišku, viskas grįžta į vėžes, nors kartais užplūsta liūdnos mintys. Bet tik trumpam.
– Kas teikia jėgų?
– Matau savo gyvenimo kelią, suprantu, kad viskas gerai. Ačiū Dievui, esu sveikas, gyvas, uždirbantis. Žinau, kad šiais metais noriu sukurti naują albumą, turėsiu daug koncertų – tik spėk suktis.
– Nepagalvojote, kad vesdamas Astą jos buvusiam vyrui padarėte paslaugą?
– Ne. Matote, ne aš ją vedžiau, o ji mane pasiėmė. Jie išsiskyrė ramiai, tvarkingai. Kalbos, koks jis geras ir padovanojo sodo sklypą – nesąmonė. Jie tiesiog ramiai pasidalijo turtą. Nežinau, kodėl jam nebuvo tokių priekaištų ir kaltinimų protrūkių – gal tas žmogus buvo nepakankamai garsus.
– Ko palinkėtumėte buvusiajai?
– Norėčiau, kad pažvelgtų sau į sielą ir išsivalytų pyktį bei pagiežą. Juk ir jai reikia gyventi toliau. Gal derėtų kreiptis į psichologą.
www.lt24.lt