Apie mirtį pranešusi jos giminaitė ir artima draugė Tina Egnatašvili teigė, kad gydytojai darė viską, jog palengvintų G.Džiugašvili kančias, tačiau liga įveikė moterį.
„Taip jau susiklostė gyvenimas, kad anksčiau palaidojau Nadią Staliną, Vasilijaus dukrą, o dabar man ant rankų numirė Galina, - pasakojo T.Egnatašvili. - Galia buvo nuostabi, talentinga mergaitė. Pabaigė Maskvos valstybinį universitetą, tapo filologijos mokslų kandidate ir Rusijos rašytojų sąjungos nare“.
Galinos tėvas Jakovas Džiugašvilis seniai yra tapęs istorikų diskusijų objektu, nes kai kurie iš jų mano, kad Antrojo pasaulinio karo metu dingęs J.Stalino sūnus buvo patekęs į vokiečių nelaisvę. Tačiau kiti istorikai tvirtina, kad tokią informaciją, psichologiškai norėdami paveikti savo priešininką, sąmoningai skleidė abveras - Vokietijos karinės žvalgybos ir kontržvalgybos tarnyba.
Pati Galina Džiugašvili paskutiniuosius penkerius savo gyvenimo metus skyrė įrodyti būtent pastarąją versiją. Ji stengėsi paneigti oficialiąją sovietinės istoriografijos versiją, kad jos tėvas, tarnavęs vyresniuoju leitenantu artileristų dalinyje, 1941 m. Vitebske pateko į nelaisvę.
Paskutiniajame savo interviu liepą ji tvirtino, kad visos dešimt nuotraukų, kurias vokiečiai pateikė kaip įrodymą, buvo padarytos pasitelkiant fotomontažą, retušavimą ir „veidrodinį atspindį“. Todėl, pasak G.Džiugašvili, jos tėvo patekimo naciams į nelaisvę istorija tėra provokacija, kuria mėginta pirmiausia suduoti smūgį pačiam J.Stalinui.
Kai kuriuose istorijos šaltiniuose minima, kad naciai siūlė į nelaisvę paimtą diktatoriaus sūnų išmainyti į sovietų pačiuptą feldmaršalą von Paulių, tačiau J.Stalinas esą atšovęs, kad eilinio kareivio į feldmaršalą nekeisiąs.
Pagal oficialiąją Rusijos istoriografiją, 1941 m. liepos pradžioje Jakovas Džiugašvilį prie Vitebsko pateko į apsuptį. Liepos 16 d. Berlyno radijas pranešė, kad vyresnysis leitenantas J.Džiugašvilis pateko į nelaisvę.
Kai kurių šaltinių teigimu, iš pradžių jis buvo nusiųstas į Hamelburgo lagerį Bavarijoje, 1942 m. pavasarį perkeltas į lenkų karo belaisvių stovyklą Liubeke. 1943 m. vasarį, pagal oficialiąją versiją, dėl atsisakymo prisidėti prie antisovietinės propagandos po vokiečių pralaimėto Stalingrado mūšio, paties Heinricho Himmlerio įsakymu nugabentas į belaisvių stovyklą netoli Berlyno. Ten tų pačių metų balandį J.Džiugašvilis bandė pabėgti, todėl apsauga jį nušovusi.