Ne vieną dešimtmetį M.Marceau įkūnijo tylųjį meną, keldamas juoką ir
spausdamas ašaras viso pasaulio publikai - jo komiški ir tragiški etiudai
žavėjo visus iki vieno, o kiekviena publika juos suprato savaip.
Kartą jis pasakė: „Pantomima, kaip muzika, nepripažįsta nei sienų, nei
tautybių. Žmonijai būdingi juokas ir ašaros, todėl mūsų menas pakeri bet
kokią tautą“.
Ant scenos jis būdavo dryžuota palaidine ir suglamžyta kepure vilkinti
baltaveidė figūra, žavinti mikliais tyliais judesiais, o gyvenime,
nusivilkęs kostiumą ir nusivalęs kilogramą grimo, M.Marceau virsdavo liesu,
guviu prancūzu, kurio iškalba puikiai papildė tylųjį pantomimos talentą.
Anot M.Marceau, pantomimos gestai išreiškia giliausių sielos kertelių
paslaptis: „Vaizduodamas vėją, virsti audra. Vaizduodamas žuvį, nardai
jūroje“.
M.Marceau išgarsėjo prieš 60 metų suvaidinęs Bipą, patrauklų melancholiką
klouną su raudona gėle kepurėje.
Jo kuriamuose personažuose buvo galima aptikti tiek JAV nebyliojo kino
žvaigždžių Charlie Chaplino ir Busterio Keatono bruožų, tiek kaukių komedijos (commedia dell'arte) klounų
improvizacijų bei šimtametės europietiškos tradicijos pėdsakų, tiek
stilizuotos kiniškosios operos ir japoniškųjų „no“ pjesių plastikos.
Marcelis Marceau gimė Strasbūre 1923 metų kovo 22 dieną, o užaugo Lilyje,
kur jo tėvas dirbo mėsininku. Per Antrąjį pasaulinį karą tėvas nacių buvo
paimtas įkaitu ir vėliau nužudytas, todėl 1944 metais Marcelis Marceau kartu
su vyresniuoju broliu dalyvavo Pasipriešinimo kovoje.
Vėliau jis įstojo į Prancūzijos kariuomenę ir tarnavo Vokietiją karo
pabaigoje užėmusiose pajėgose.
Vaidybos jis pradėjo mokytis 1946 metais pas Charlesą Dulliną ir didįjį pantomimos meistrą Etienne'ą Decroux,
kuris taip pat mokė ir Jean-Louisą Barrault.
Kaip pantomimos aktorius M.Marceau išgarsėjo 1947 metais pastatytame
garsiajame Marcelio Carne'o filme „Galiorkos vaikai“ (Les
Enfants du Paradis), kuriame vaidino Arlekiną.
1948 metais jis įkūrė savo pantomimos trupę, su ja keliavo po Europą,
vaidindamas pantomimos dramas. 1959 metais trupė dėl finansinių priežasčių
žlugo, tačiau 1984 metais buvo atkurta kaip Tarptautinė pantomimos mokykla
(Ecole Internationale de Mimodrame).
M.Marceau vaidino ne viename filme, tačiau bene labiausiai įsiminė
kalbantis jo vaidmuo amerikiečių režisieriaus Melo Brookso
nebylųjį kiną parodijuojančioje juostoje „Tylusis kinas“ (Silent movie).