Mintis, jog nelaimės atveju galėtų pasiaukoti dėl kitų, Gediminui šovė jau seniai, tačiau kaip ir įprasta į kasdienius darbus ir rūpesčius įsisukusiems žmonėms, įgyvendinti norą tiesiog pritrūkdavo laiko.
„Esu gyvenimo fanatikas. Manau, kad į jį reikia kabintis iš paskutiniųjų, todėl jei išeidamas galėčiau kažkam išgelbėti gyvybę ar bent jau padaryti ką nors gero ir naudingo, būčiau labai laimingas. Neretai „TV pagalbai” filmuojame reportažus, kuriuose nelaimės akivaizdoje žmonės turi per labai trumpą laiką apsispręsti – paaukoti artimųjų organus, ar ne. Situacija išties būna labai kebli, nes žmones ištinka šokas, apima baimė, kad daktarai negelbėja jų artimųjų vien todėl, kad nori paimti vieną ar kitą organą donorystei. Aš mūsų sveikatos sistema pasitikiu”, – sako gelbėtojas.
Gediminas tikina, kad įsigijęs donoro kortelę negalvoja apie gresiančias nelaimes ir jų nebijo – tiesiog stengiasi laikytis principo: daryk kitiems tai, ką norėtum, kad ir tau darytų. O jei netyčia tektų rinktis ir kitam žmogui gelbėti gyvybę – jis labiausiai norėtų paaukoti savo širdį.