„Į McCannų šeimos tragediją žiūrima taip, lyg tai būtų televizijos realybės šou, kurio suintriguoti žiūrovai spėlioja, kas iš tikrųjų kaltas, ir laukia kito „epizodo“. O juk tiems žmonėms reikia išgyventi tuos skausmingus momentus.
Kai atmosfera pasidaro tokia, teisingumas ir tiesa tampa antriniu dalyku“, – tokiais žodžiais apie visą pasaulį nenustojančią dominti mažosios Madeleine dingimo istoriją neseniai prabilo australė Lindy Chamberlain-Creighton.
Ir šie jos žodžiai, ko gero, nuskambėjo įtikinamiau negu visos prieštaringos detalės apie dabar pasaulyje, ko gero, labiausiai aptarinėjamą bylą. Mat L.Chamberlain-Creighton žino, ką sako. Ir ne tiktai žino. Ji pati išgyveno košmarą, neįtikėtinai primenantį McCannų šeimos bylą.
Todėl Australijoje negęstantis žiniasklaidos domėjimasis McCannų šeimos tragedija turi ir dar vieną atspalvį.
Britų šeimos byla Australijoje ypač skaudžiai atgaivino prisiminimus apie tai, kas nutiko daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus.
Panašių aplinkybių – apstu
1980 metų rugpjūčio 17 dieną vos dviejų mėnesių mergaitė Azaria Chamberlain dingo taip pat paslaptingai kaip ir beveik ketverių metukų britė Madeleine šių metų gegužės 3-iąją.
Maža to, tuometinė Chamberlainų ir dabartinė McCannų šeimos buvo panašaus amžiaus. Abiem atvejais veiksmas vyko atostogų metu egzotiškoje vietovėje. Abiem atvejais neskurstančios šeimos augino tris vaikus.
Abiem atvejais mergaitės dingo tuomet, kai vaikai buvo paguldyti vieni, o tėvai vėliau buvo apkaltinti nužudymu.
Tada 32 metų Lindy Chamberlain, kaip ir dabar Kate McCann, savo jausmų viešai nerodė, niekas nematė jos verkiančios.
Bet tuomet didžiausią sensaciją sukėlė tai, jog mergaitės motina teigė, kad jos kūdikį nusinešė laukinis šuo – dingas.
Frazė šalyje tapo sparnuota
Šiaurės teritorijos nacionaliniame parke atostogavusi Michaelo ir Lindy Chamberlainų šeima su vaikais: devynių savaičių Azaria, 7 metų Aidanu ir 4 metų Reaganu – buvo apsistojusi kempinge turistų pamėgto Uluru kalno papėdėje.
1980 metų rugpjūčio 17-osios vakarą tėvai suguldė vaikus miegoti palapinėje.
Tuo tarpu patys su draugais vakarojo vos už keliolikos metrų.
Jie, kaip ir McCannai, pasikeisdami nueidavo pažiūrėti, ar viskas gerai.
Tačiau kartą Lindy nuėjus į palapinę, pasigirdo šiurpus riksmas: „Dingas nusinešė mano kūdikį!“
Ši frazė Australijoje netrukus tapo sparnuota. Ja naudojosi operos libreto ir filmų kūrėjai, net komikai. Ir buityje, nerasdami kokio daikto, žmonės ėmė sakyti, kad tikriausiai jį nusinešė dingas.
Tačiau dabar ši frazė jau nebėra juokinga.
Tėvais niekas netikėjo
Kaip ir McCannų atveju, šalies visuomenė iš pradžių buvo šokiruota, bet tėvus užjautė.
Tačiau gana greitai žmonės atsigręžė prieš tragedijos ištiktą šeimą. Ir ne tik paprasti žmonės. Ypač puolama buvo Lindy. Ji buvo kaltinama žmogžudyste, o mergaitės tėvas – bendrininkavimu darant nusikaltimą.
Pasklido gandai, kad kūdikis galėjo būti nužudytas dėl kažkokių paslaptingų religinių ritualų.
Tam įtakos turėjo pasklidusi žinia, kad M.Chamberlainas buvo tuo metu Australijoje dar mažai žinomos Septintosios dienos adventistų bažnyčios pastorius, o Lindy – aktyvi tos bažnyčios narė.
Pasigirdo ir tvirtinimų, esą laukinis šuo nebūtų galėjęs panešti dviejų mėnesių kūdikio.
Niekas nenorėjo išgirsti, kad vyriausiasis nacionalinio parko eigulys dar prieš Chamberlainų tragediją buvo įspėjęs savo vadovybę.
Jis kalbėjo ne tik tai, kad dingai yra daug stipresni, negu manoma, bet ir įspėjo, kad jie gali būti ypač pavojingi vaikams.
Nuo to laiko buvo užfiksuotas ne vienas atsitikimas, kai alkani dingai puolė net ir gerokai už save didesnius vaikus.
Tačiau 1980 metais toks paaiškinimas skambėjo neįtikimai.
Teismas rėmėsi „įrodymais“
Tiesa, pirminis tyrimas pripažino Chamberlainų pateiktą aiškinimą, kad eidama prie palapinės Lindy tamsoje pamatė, jog iš jos išbidzeno dingas.
Iš pradžių moteris nieko bloga nepamanė, kadangi šie vieninteliai Australijos žemyno plėšrūnai dažnai slankioja palei turistų stovyklavietes ieškodami ėdesio.
Byla buvo nutraukta. Bet vėliau ji buvo atnaujinta, ir 1982 metais Lindy Chamberlain buvo nuteista kalėti iki gyvos galvos.
Jos vyrui už nusikaltimo slėpimą paskirta lygtinė pusantrų metų kalėjimo bausmė.
Teismo sprendimas buvo grindžiamas „įrodymais“: poros automobilyje buvo rastas Azarios kombinezonas ir aptiktos lipnios dėmės, kurios buvo pripažintos krauju.
Niekas nekreipė dėmesio į tai, kad buvo užfiksuoti dingo pėdsakai, vedantys į palapinę ir iš jos.
Sekant jais šalia pėdsakų tam tikrais tarpais buvo rasta ir audinio atspaudų smėlyje.
Matyt, gyvūnas pavargęs pasidėdavo nešulį, kad galėtų jį tvirčiau sukąsti.
Bet teismas nusprendė, kad motina savo kūdikiui perpjovė gerklę sėdėdama priekinėje automobilio sėdynėje, o tėvas padėjo atsikratyti palaikų.
Viskas paaiškėjo po kelerių metų
Pastebimai nėščios jaunos moters (jau kalėjime Lindy susilaukė ketvirto vaiko. – R.B.) pasirodymas teismo salėje suskaldė Australijos visuomenę.
Viena jos dalis mėgavosi istorija apie tėvų žiaurumą, o kita dalis niekuomet nepatikėjo Lindy kalte, organizavo ją remiančias akcijas.
Tačiau ir 1984 metais Aukščiausiasis teismas atmetė L.Chamberlain apeliaciją.
Palankesne linkme moters likimas pakrypo tik dar po dvejų metų. Tada Uluru nacionaliniame parke prie dingo urvo buvo rasta Azarios pižamos liekanų. Ankstesni „kraujo“ mėginiai, kurie buvo nusiųsti į Angliją, pasirodė esą neteisingi.
L.Chamberlain po penkių dienų buvo išleista į laisvę. Bet tik 1988 metais Lindy ir Michaelas Chamberlainai buvo visiškai išteisinti ir reabilituoti, abiem išmokėtos didelės kompensacijos.
O 2004 metais atsirado žmogus, prisipažinęs, kad jis nušovė dingą, tempusį Azarią. Vyras ilgus metus tylėjo, nes bijojo, kad bus teisiamas. Tiesa, Azarios kūnas iki šiol nerastas, nes kūdikį neva palaidojęs jo draugas, kuris dabar jau yra miręs.
Kąsnis serialų kūrėjams
Chamberlainų šeima praėjus dar trejiems metams iširo. Netrukus Lindy ištekėjo už leidėjo, taip pat Septintosios dienos adventisto Johno Creightono. Kurį laiką praleidę JAV, dabar jie gyvena Australijoje.
Bet dingo nuneštos mergaitės istorijos australai nepamiršta iki šiol. Dar teismo procesui nesibaigus apie Chamberlainų bylą buvo išleistos dvi knygos, sukurtas televizijos filmas „Kas nužudė mažąją Azarią?“
1988 metais pasirodė garsaus režisieriaus Fredo Sckepisi vaidybinis filmas „Šauksmas tamsoje“ su Holivudo kino aktore Meryl Streep.
2002 metais Sidnėjaus operos teatre įvyko operos „Lindy“ premjera. 2004-aisiais Australijoje rodytas televizijos serialas „Mano akimis: Lindy Chamberlain istorija“, sukurtas pagal keturiolika metų anksčiau išleistą L.Chamberlain autobiografiją. Neseniai pasirodė šios knygos pakartotinis leidimas.
Stebėdami McCannų „realybės šou“, australai spėlioja, ar britų šeimos nelaukia Chamberlainų likimas.
Beje, jau pradėti filmo apie McCannus paruošiamieji darbai. Ir, koks sutapimas, pagrindinius vaidmenis jame atliks australai aktoriai Nicole Kidman ir Russellas Crow.