Dabar 52 metų J.Gusarova rengiasi Lietuvos fitneso čempionatui, kuris
įvyks lapkričio mėnesį. Sūnus jai padeda patarimais.
Fitnesas - Vadovybės apsaugos departamento darbuotojo O.Gusarovo
pomėgis. Jis dalyvauja varžybose, yra keliskart Lietuvos čempionas,
pasaulio vicečempionas, Europos čempionato trečiosios vietos laimėtojas.
Fitnesu Olegas užsiiminėja 10, jo motina - šešerius metus.
Smulkutė, puikios figūros Janina dėkinga sūnui, kad šis ją įtraukė į
sportą. Treniruotis ji pradėjo būdama per 40 metų. Tačiau tada jos
figūra toli gražu nebuvo puiki. „Per riebalus talija vos buvo matyti“,
- priminė Olegas.
Pirmiausia moteris treniravosi dėl sveikatos, paskui - dėl išvaizdos ir
nesiekė jokių laurų. Tie laurai ją užgriuvo savaime. Dabar jos kūno
matmenys tokie, kokie kaip grožio etalonas pripažinti net manekenių
pasaulyje: apimtis per krūtinę -90 cm, per liemenį - 60 cm, per
klubus - 90 cm. Ne visos jaunos panelės gali pasigirti turinčios 60
centimetrų taliją.
Janina mano, kad kiekvienam verta pamatyti fitneso varžybas ir pagalvoti
apie tai, ką valgo, geria, kaip gyvena. Išvydus gražius treniruotus
kūnus, keičiasi požiūris į gyvenimo būdą.
Po pirmųjų sūnaus varžybų Kaišiadoryse, kurias atidžiai stebėjo, Janina
užsidegė noru sportuoti ir savo gyvenime kažką keisti. Tada šeima dar
gyveno Kelmėje, o ji vidurinėje mokykloje dėstė rusų kalbą ir
literatūrą.
„Aš mamos neįkalbinėjau užsiiminėti fitnesu. Tiktai parodžiau esminius
pratimus raumenims lavinti. Žinojau, kad net ir pats paprasčiausias
gerina savijautą, pakelia nuotaiką. Pradėjome nuo paprastų pratimų,
paskui ėmėmės sudėtingesnių ir taip viskas įsivažiavo“, - prisiminė
Olegas.
Kai Olegas grįždavo namo į Kelmę iš Vilniaus, kur studijavo Policijos
akademijoje, matydavo, kaip motina, įsirengusi sporto kampelį,
atsitempusi štangą, lanką, svarmenų, sportuoja. Sūnus pastebėdavo, kaip
gerėja jos nuotaika, po truputį keičiasi kūnas ir charakteris.
„Iš pradžių mūsų treniruotės vykdavo telefonu, tik atvažiavęs į Kelmę,
parodydavau jai konkrečius pratimus“, - sakė Olegas.
Pradėjusi sportuoti moteris pajuto, kaip pagerėjo sveikata, liovėsi
kankinęs stresas. Pirmuosius pokyčius ji pajuto po pusmečio. Po metų
tie pokyčiai buvo tokie ryškūs, kad net pati tuo nepatikėjo.
Ar motina - gera Olego mokinė? „Pati geriausia, - džiaugėsi sūnus.
- Jau per pirmąsias savo varžybas mama tapo pasaulio fitneso čempionė.
Maloniausia, kad visa, ko aš ją mokiau - kaip prieš varžybas paruošti
kūną, pozuoti scenoje - ji įvykdė visu 100 procentų, kas dažnam
sportininkui yra sunku“.
Kai 2004 metų rugpjūtį J.Gusarova atsikraustė gyventi į Vilnių, po
mėnesio čia turėjo įvykti pasaulio fitneso čempionatas. Jame dalyvauti
sportininkę kvietė Fitneso federacijos prezidentas Edmundas Daubaras.
Po ilgų dvejonių Janina ryžosi dalyvauti ir kad nepersigalvotų tuoj pat
nusipirko dviejų dalių maudymosi kostiumėlį. „Geras“, - pirmasis jį
įvertino sūnus Olegas.
„Iki pirkinio abejojau - dalyvauti čempionate ar ne? Olegas mane buvo
raginęs dalyvauti, bet aš dar gyvenau provincijos dvasia. Kai
nusipirkau kostiumėlį, nebuvo kur dėtis - per vieną dieną
apsisprendžiau čempionate dalyvauti“, - pasakojo Janina.
J.Gusarovai nusišypsojo didžiulė sėkmė - ji tapo pasaulio čempione.
„To tikrai nesitikėjau. Paėmiau taurę, švytinti ir nustebusi nulipau
nuo scenos. Atėjau į užkulisius ir klausiu sūnaus „Kelinta aš?“
„Pirma, mama, pirma“, - tarė Olegas, ir jam net ašaros ištryško.
Džiaugsmo ašaros“, - prisimena J.Gusarova.
„Jokių ašarų nebuvo, mama“, - gynėsi Olegas.
„Toji taurė - tai jo darbo įvertinimas“, - mano Janina.
J.Gusarova sulaukė daugybės telefono skambučių iš Kelmės. Čempionę
sveikino draugai, buvę kolegos, mokiniai.
Olegas tikėjo, kad laurus nuskins jo motina. Mat visame pasaulyje tokio
amžiaus moterų fitneso čempionatuose dalyvauja mažai, todėl konkurencija
nėra didelė. „Mama puikiai paruošė kūną, gerai pozavo scenoje, puikiai
atliko privalomas stovėsenas bei laisvąją programą, todėl savo amažiaus
grupėje ir laimėjo“, - aiškino Olegas.
Fotografijose į akis krinta, kad J.Gusarovos stovėsena scenoje - labai
grakšti. Tai - taip pat sūnaus nuopelnas. Anot Olego, kaip
sportininką išmokai kojas pastatyti, taip jis ir stovi. Nemažai moterų
per varžybas nemoka savęs pateikti scenoje, todėl ir pralaimi.
Protingai pozuojant kai kuriuos savo trūkumus galima paslėpti, o
privalumus - išryškinti.
Po pasaulio čempionato J.Gusarova kelias savaites pailsėjo, paskui vėl
pradėjo ruoštis varžyboms. 2005 metų pavasarį ji tapo Lietuvos ir
Europos fitneso čempione.
Ruošdamasis fitneso čempionatui sportininkas turi praeiti ištisą
kryžiaus kelią. Tai - intensyvios treniruotės, programos, kurią
demonstruos per varžybas, kūrimas, siaubą keliančios dietos.
„Tada man neatrodė, kad į tai reikia įdėti daug pastangų, kad aš -
fitneso kankinė. Buvau užsivedusi, jutau kažkokį stimulą, entuziazmą.
Kai matai darbo rezultatus - kaip jaunėji, kaip gražėja tavo kūnas,
labai malonu. Iš tikrųjų fitnesas - tai sunkus darbas. Tai matau
dabar treniruodama mergaites“, - pasakojo J.Gusarova.
Janina puikiai žino, kas yra ašaros prieš varžybas. Ne vieną ji
nubraukė, kai teko kankintis dėl dietos. Prieš pasaulio čempionatą ji
intensyviai treniravosi penkias savaites - šešis kartus per savaitę po
valandą-pusantros.
„Saldumynų teko atsisakyti, tik truputį šokolado suvalgydavau“, -
prisiminė Janina. „Kiek?“ - kone griežtai paklausė Olegas. „Nedaug“.
„Nedaug - tai kiek?“ - neatstojo sūnus. „Gal vieną skiltelę“.
Anot Olego, ruošdamasis čempionatui apie šokoladą net negalvoji, grauži
obuolį, ir jis skaniausias už viską pasaulyje. Žinai, kad negalima
valgyti šokolado, bandelių, nebent kokį vaisių. Todėl obuolį valgai
pasigardžiuodamas tarsi jis būtų dieviško skonio. Tačiau žiaumoti
bananą nevalia - jis labai kaloringas. Mėsą galima valgyti tik
neriebią - vištieną, jautieną, kalakutieną, taip pat truputį
angliavandenių.
Kartais tarp motinos ir sūnaus prieš varžybas kyla ir aršesnių diskusijų
dėl valgio. „Bet jos baigiasi labai greitai - vienu mano žodžiu“, -
neslėpė Olegas.
Janina prisiminė, kaip kartą drauge su sūnumi užėjo į parduotuvę
apsipirkti. Ji tiesiog beprotiškai užsinorėjo rūkytos kalakuto
šlaunelės ir ją nusipirko. Olegas nieko nepasakė, tačiau mašinoje
atskaitė paskaitą, kiek toje šlaunelėje visko yra, ko sportininkui
nevalia valgyti. „Rūkyta, su oda, riebalais, - širdo Olegas. - Už
tokius pačius pinigus galima nusipirkti šviežią vištienos krūtinėlę“.
Janina tuo momentu prarado apetitą ir rūkytų šlaunelių iki šiol neperka.
„Jo pasakytas žodis - įstatymas“, - neslėpė motina. Tačiau ne visada
ji taip klauso sūnaus - kartais jo nurodymams nusižengia.
„Vaikai - didžiausias mano turtas. Jau vien tai, kad Olegas mane
išmokė fitneso ir nepaliko likimo valiai senti, byloja, kad su juo
vaikystėje labai daug bendrauta“, - sakė J.Gusarova.
Vaikystėje Olegas buvo labai judrus, žingeidus, per tai patyrė daug
traumų. Tada jis buvo nedidelio ūgio, bet labai stiprus, valingas.
Motina prisimena, kad, būdamas bene trejų metų, Palangoje rankomis
skersiniu tol „ėjo“, kol ant delnų atsirado pūslės. Aplenkė už save
vyresnį berniuką, kurio tėvas stovėjo šalia ir vaiką to mokė.
Olegas sportavo nuo pirmos klasės - užsiiminėjo boksu, laisvosiomis
imtynėmis, dziudo, lakstė dviračiu, riedlente, bėgiojo. Tačiau
pramuštgalvis vaikinas 10 metų vaidino ir mokyklos dramos būrelyje.
Besimokant paskutinėse klasėse, Olegui ir vyresniajam sūnui Jaroslavui
tėvas rūsyje įrengė sporto salę.
„Sportas man buvo tiesiog kraujyje. Tačiau aš dalyvaudavau visur, kur
galėdavau pasireikšti - buvau ir sportininkas, ir dramos teatro
aktorius, ir skaitovas, ir pianistas, ir dainininkas“, - vardijo
Olegas.
Klaipėdoje studijuodamas režisūrą, jis pradėjo užsiiminėti fitnesu. Šio
sporto pradmenis vaikinas buvo išėjęs savarankiškai - kilnojo štangą,
svarmenis, buvo pripratęs prie krūvių. „O aš būdavau nuolatinė ir
ištikimiausia jo sirgalė per varžybas“, - sakė motina.
Su abiem sūnumis Janiną sieja tvirtas ryšys. Jaroslavas motinai daro
manikiūrą ir pedikiūrą. Jis - šio amato meistras, puikiai jį įvaldęs.
Vilniuje J.Gusarova atidarė nuosavą sporto klubą „Extremum“. Dabar ji
- ne rusų kalbos mokytoja, o fitneso trenerė. Nuosavame klube Janina
treniruoja kitus sportininkus, o Olegas čia sportuoja. Taip pat moteris
dirba ir kaip asmeninė trenerė.
J.Gusarova jau pasiekė tokį lygį, kad treniruoti jos nereikia. Vis
rečiau jai prireikia ir sūnaus patarimų. Tačiau jiedu dažnai tariasi,
diskutuoja, ginčijasi apie moters ir vyro fiziologijos skirtumus,
pavyzdžiui, krūtinę.
Olegas dalyvavo daugelyje fitneso varžybų. „Tarp jo amžiaus grupės
sportininkų - labai didelė konkurencija, vyksta kruvinos kovos, kurias
laimėti be galo sunku“, - sakė motina.
Ar neprieštarauja Olego žmona Modesta, kad jos vyras tiek daug laiko
praleidžia su motina? Gal moterys dėl jo pradėjo konkuruoti ir neseniai
vedusiam vyrui reikia meistriškai laviruoti tarp žmonos ir motinos?
Tačiau Olegas tokias mintis tuoj pat nugesino: „Jokios konkurencijos,
jokio laviravimo. Dabar mudu su mama - savarankiški sportininkai,
treniruojamės atskirai. Puikiai pažįstame savo organizmą ir žinome,
kuriam kokie pratimai labiausiai tinka. O mano žmona fitnesu
neužsiiminėja, bet sportas - jos pomėgis“.