Gydytojai jam patarė daugiau tausoti save ir ilsėtis po operacijos, tačiau Nerijus jau šoko keliuose spektakliuose. „Išėjau į sceną ir buvau maloniai nuste-bintas – pirmą sykį po tiek laiko pamačiau publiką. Anksčiau toje vietoje matydavau tik juodą duobę“, – pagerėjusiu regėjimu pasidžiaugė baleto meistras.
Pravardžiuodavo keturakiu
Sunku patikėti, jog Lietuvoje ir užsienyje minias žiūrovų savo talentu pritraukiantis N.Juška silpnai matydamas sugebėjo šokti taip profesionaliai. Vyras sakė kentęs didelį diskomfortą tiek scenoje, tiek namie ar gatvėje. „Buvo didžiulė problema, kai su manimi kas nors sveikindavosi, o aš kaip niekur nieko praeidavau pro šalį. Sakydavo, jog esu pasipūtęs.
O iš tiesų nematydavau, neatpažindavau žmogaus net iš kelių metrų atstumo, – pasakojo vyras ir pridūrė, jog baisiausia būdavo scenoje: – Ta akių yda labai trukdė šokti. Daug kas klausdavo, ko taip akis išpučiu. O aš bandydavau įžiūrėti tašką, kur geriau nusileisti.“
Nerijus prisipažino silpnai matęs jau vaikystėje, tad buvo priverstas nešioti akinius. Tačiau jų labai nemėgo. Pradėjęs lankyti mokyklą visai nusiimdavo, mat bendraklasiai pravardžiuodavo Šuriku ir Keturakiu. Kuo toliau, tuo regėjimas darėsi silpnesnis.
„Manau, jau tuomet man buvo pripažintas astigmatizmas. Vis pagalvoju, jei būčiau paklausęs tėvų ir nešiojęs akinius, gal regėjimas nebūtų toks prastas. Bet akiniai man visada trukdė, nebūčiau prie jų pripratęs“, – svarstė N.Juška.
Operaciją ilgai atidėliojo
Dėl įtempto darbo grafiko baleto solistas vis atidėliodavo operaciją. Sako, pritrūkdavo laiko ir ryžto. „Dar pernai planavau tam ryžtis. Pasidariau reikalingus tyrimus, bet kažkaip viską apleidau. Išvažiavau į Venesuelą. Kartą taip riesta pasidarė, visai nieko nebemačiau. Maniau, ten apsispręsiu operacijai, bet išsigandau, juk svetima šalis“, – kelionę prisiminė baleto solistas ir prisipažino, jog dėl silpnų akių jautėsi tarsi gyventų nevisavertį gyvenimą.
Grįžusi iš kelionės baleto žvaigždė apsisprendė – jau kitą dieną nuvyko į Kauną pas gydytoją oftalmologą Algimantą Gutauską ir paprašė operaciją atlikti nedelsiant, kad vėl neapsigalvotų.
Po operacijos Nerijus visą dieną negalėjo atsimerkti, nes skaudėjo akis. O šokti jam buvo uždrausta bent porą savaičių. Jau gana ryškiai objektus toli matantis baleto artistas negali patikėti, kad iki šiol buvo toks neryžtingas. Pasaulį vyras nuo šiol mato kitomis spalvomis.
Be akinių akys aptingsta
Pasak oftalmologo, akių refrakcinės chirurgijos pradininko Lietuvoje A.Gutausko, astigmatizmas yra viena iš regėjimo ydų. Astigmatiškos akies ragena spindulius vienoje plokštumoje laužia stipriau, kitoje silpniau. Todėl astigmatikas ryškiai nemato nei arti, nei toli.
Gali būti nedidelio laipsnio, vidutinio ir aukšto laipsnio astigmatizmas. Nerijaus regėjimo yda buvo gana aukšto laipsnio toliaregis astigmatizmas. Jis yra įgimtas, išskyrus labai retus atvejus, kai pažeidžiama ragena.
Astigmatizmas, anot gydytojo, gali būti koreguojamas specialiais, vadinamaisiais cilindriniais stiklais arba kietaisiais lęšiais. Tačiau šią regėjimo ydą galima koreguoti ir chirurginiu būdu – eksimeriniu lazeriu. Tuomet atliekama vadinamoji Lasik operacija. Po jos žmogui nereikia nei akinių, nei kontaktinių lęšių.
„Savo praktikoje pastebėjome, jog žmonėms, kurių akys ankstyvoje vaikystėje turėjo vidutinio ar aukšto laipsnio astigmatizmą ir nebuvo koreguotos akiniais, būdingas akies tingumas – nenorėjimas ir nesugebėjimas išskirti smulkių objektų.
Tad pirmiausia astigmatizmą reikėtų koreguoti akiniais, o tik paskui galvoti apie operaciją“, – aiškino A.Gutauskas.
Oftalmologas pasidžiaugė, jog jau pirmą pooperacinę savaitę N.Juškos regėjimas buvo toks, koks galėjo būti nešiojant akinius.
„Ar visų regėjimo ydą turinčių žmonių akys tinkamos koreguoti chiruginiu būdu?“ – dienraštis "L.T." paklausė oftalmalogo.
Jis išskyrė kelis atvejus, kai operacijos lazeriu nedaromos: esant itin plonai ragenai, kai žmogus serga kai kuriomis ligomis, yra aukštas regėjimo ydos laipsnis, nebepasiduodantis korekcijai. „Netinkamų šiai operacijai žmonių yra tik apie tris procentus. Tačiau ne visi astigmatikai ir kitų regėjimų ydų turintys pacientai ryžtasi gultis ant operacinio stalo.
Vieni bijo, kiti nepajėgūs susimokėti 4500 litų už abiejų akių operaciją“, – sakė A.Gutauskas.
www.lt24.lt