Gegužės 3-ąją pietų Portugalijos Praja da Luso kurorte dingusios britų mergaitės Madeleine McCann paieška dar neatnešė vaisingų rezultatų, tačiau žiniasklaida pasičiupo šį kontroversijų pilną atvejį kaip nesibaigiančią ir visuomenei nepabostančią istoriją. Mergaitė angelišku veidu, atsidūsta susirūpinę žmonės. Gyva ar mirusi? Pagrobta ar netyčia nužudyta tėvų?
Įtariamaisiais laikomi tėvai Gary ir Kate McCann pasamdė privačius detektyvus, kurie padėtų rasti ketverių metų dukrelę Madeleine. Kai kurie liudininkai teigė matę mergaitę Maroke, vos šešios dienos po jos dingimo. Tačiau ta šviesiaplaukė mergaitė, pasirodė besanti tamsaus gymio marokiečių tėvų tikra dukra, bei tikrovėje, ko nebuvo įmanoma suprasti pirminėje tyrimui pateiktoje nuotraukoje, daug mažesnė nei Madeleine.
Panašūs teiginiai mačius dingusią Maddy pasitaikę ir Ispanijoje, Olandijoje. Ją tikino matę įvairiose pasaulio vietose jau ne vienas, tačiau daug daugiau įtarimų, kad McCannai prisidėjimo prie dukros mirties. Ir nors šviesiaplaukės mergaitės veidas jau pažįstamas ne vienam, jos kūnas, gyva ar mirusi ji būtų, vis dar nerastas.
Kaip prieš keletą savaičių vienoje Portugalijos televizijos laidoje svarstė portugalų kriminalinės teisės žinovai, Maddy greičiausiai nebėra gyvųjų tarpe. Ir jei ji buvusi pagrobta pedofilijos verslui ar panašiam tikslui, tėvų sprendimas iš karto išviešinti mergaitės dingimą pasitarnavo kaip mirties nuosprendis, nors ir žiniasklaidos, ir visuomenės tikėta, kad kuo didesnis viešumas gali tik padėti.
Tėvai – Holivudo aktoriai ar aukos?
Įvykius sekančios visuomenės dvejonės vėl gali pakrypti į palaikančių arba nepalaikančių McCannus pusę: ar gali tėvai, patys pasikvietę žiniasklaidą į pagalbą padėti paviešinti ir gal šitaip surasti jų pagrobtą dukrą, būti kaltais, nejau jie tokie geri aktoriai? Ar patys netyčia nužudę savo vaiką, stengtųsi organizuoti visą viešųjų ryšių kampaniją, kad jau virš 150 dienų dingusi mergaitė būtų surasta? Abejojantys McCannų nekaltumu paklaustų: ar privačių detektyvų pasitelkimas į pagalbą nėra tik dar vienas triukas, norint „parodyti“ visuomenei, kad tėvai, nors ir patys prisidėję prie Maddy mirties, iš tiesų „tikisi“ ją surasti, šitaip maskuodami savo kaltę?
Pasak įtarimų, McCannai, tą lemtingą mergaitės dingimo vakarą, dukrai sugirdė per didelę dozę raminamųjų „Calpol“, kurie turėjo tik padėti mergaitei užmigti. Patys vakarą leido restorane, palikę tris vaikus miegoti išnuomotame kurorto bute. Bet tėvai teigia grįžę namo neradę Madeleine ir visapusiškai neigia girdę vaistus vaikams.
Daugiausia dvejonių kyla dėl fakto: ar būdami kalti tėvai būtų šitiek skelbęsi žiniasklaidoje prašydami surasti dingusią mergaitę. Kiti piktinasi, net jei tėvai nekalti, kodėl šie paliko savo vaikus be priežiūros. Įtarimų kelia ir teiginiai, kad Maddy dingimo naktį, kai išnuomoto buto kaimynė pasisiūlė iškviesti policiją, McCannai atsakė, kad tai jau padarę, kai tuo tarpu ši buvo iškviesta tik po keliolikos minučių.
Taip pat teigiama, kad pora pirmiausiai iškvietusi ne portugalų policiją, o britų „Skynews“ televizijos atstovus.
Pirmosiomis Maddy dingimo dienomis su pora buvęs atstovas spaudai Alexas Woolfall britų dienraščiui „The Times“ teigė įsitikinęs McCannų nekaltumu ir pridūrė, kad jei šie meluoja, nusipelno „Oskarų“ apdovanojimų už vaidybą. Bet ispanų psichiatras Josė Cabrera, įtardamas tėvus, teigia pasigedęs emocijų motinos veide.
Muilo opera iš Portugalijos
Pasak „The Times“, saga apie anglę mergaitę, dingusią gegužės 3dieną Pietų Portugalijos Algarvės kurorte, jau tapo metų istorija. Madeleine McCann vardas žinomas ir minimas beveik viso pasaulio žiniasklaidos priemonėse.
Vien Portugalijoje per pirmuosius keturis mėnesius televizijų žinių transliavimo laiku ši naujiena sumušė rekordus prieš kitas gal net aktualesnes šalies naujienas. Sensacijų laikraščio „24 horas“ redaktorius Pedras Tadeu pripažįsta, kad nuo rugsėjo 7-osios, kuomet dienraštis ėmė skirti daugiau dėmesio ir vietos McCannų istorijai, pardavimų skaičius išaugo „vidutiniškai vienuolika tūkstančių egzempliorių per dieną“.
Tačiau ar ši į muilo operą virstanti istorija niekad nepabos? Pasak vieno portugalų teisininko, ši byla niekuo nesiskiria nuo visų kitų, tik įgavo neįtikėtiną populiarumą visuomenėje ir pobūdį dėl savo viešumo.
Precedentų neturintis žiniasklaidos fenomenas pasitarnavo ir Portugalijos vardo išgarsinimui visame pasaulyje. Pvz., Australijoje į Portugalijos ambasadą nuolat skambina McCannų porą ginantys ir palaikantys žmonės. Anoniminė informacija, metant įtarimus, kad mergaitė buvo pagrobta apartamentus tvarkiusios kambarinės – nurodant tikslų tariamos pagrobėjos vardą ir pavardę – pasirodė į Velso princo Charleso tinklalapį atsiųstoje elektroninėje žinutėje. Olandijos spauda gavo laišką su aprašymu, kurioje vietoje Portugalijoje užkastas mergaitės kūnas.
Ir nors dėl McCann bylos vingių naujienos iš Portugalijos visą vasarą nebuvo pozityvios, ypač Didžiojoje Britanijoje, pasak „The Times“ bei paskutinės portugalų statistikos, turistų srautas iš Didžiosios Britanijos į Portugalijos kurortus nesumažėjo. Britai išliko pirmaujančiais šių Atlanto paplūdimių turistais.
Britų ir portugalų žiniasklaidos karas
Britų ir portugalų žiniasklaida kurį laiką skirtingai nušvietė tą patį atvejį. Britų televizija ir spauda, pradedant bulvariniais ir baigiant rimtaisiais laikraščiais ir televizijos kanalais, piktinosi portugalų policijos nekompetentingumu, o sensacingas naujienas ir faktus pateikinėjo iš nepatvirtintų šaltinių.
Portugalijos žiniasklaida citavo britų naujienas bei britų žurnalistų „atakas“, neturėdama pati panašių slaptą bylos informaciją teikiančių šaltinių bei sutikdama tik su vienu faktu portugalų policijos atžvilgiu: tai, jog ši atlikdama savo darbą gerai ir laikoma viena iš geriausių policijų, visiškai nemoka bendrauti su žiniasklaida ir neturi viešųjų ryšių įgūdžių, būtinų šiuolaikinės informacijos amžiuje.
„Teisinis laikas nėra vienodas su žiniasklaidos laiku, policija nespėja koja kojon su pastarąja. Pasiekėme tokį momentą, kur tylėti nebeįmanoma. Policija turi paaiškinti“, - teigia vienos Portugalijos televizijos diskusijų laidos „Prós e Contras“ dalyvis, ir rodos, prieštaraujančių tam studijoje nėra.
Kultūriniai skirtumai bei Portugalijos įstatymai buvo nesuprasti britų žurnalistų, užplūdusių vieną populiariausių tautiečių atostogų leidimo vietų, turint galvoje, kad paprastai britų policininkai drąsiai ir sklandžiai informuoja apie įvykius (neviršydami leistinos skelbti informacijos ribų), kuomet susikaustę prieš kameras portugalų policininkai beveik nieko nekomentuoja ir teisinasi įstatymais, kad kol byla neišspręsta, tyrimo informacijos negalima viešinti.
Taip teigia ir kriminalinės policijos viršininkas Alipio Ribeiras, pridurdamas, kad jie yra „labai patenkinti Portugalijos ir britų policijos bendradarbiavimu“.
Tačiau britų spaudos kaltinimai ir portugalų policijos darbo kritika tęsiasi, nes portugalų policija mažai prašo pagalbos britų policijos. McCannai staiga patys paskelbti „arguidos“ – įtariamaisiais Madeleine dingimo byloje. Toks policijos sprendimas britų spaudos buvo iš pradžių palaikytas neprofesionaliu (patys tėvai laiko šį sprendimą dėmesio nukreipimu nuo to, kas turėtų būti svarbiausia - Madeleine paieška). “Skynews” televizijos kanalas ne kartą ėmė interviu iš McCannų šeimos narių, kurie kritikavo portugalų policiją ir vadino tokius kaltinimus Gary ir Kate absoliučiu absurdu.
Naujiena, kad po trisdešimties dienų po mergaitės dingimo išnuomotame automobilyje buvo rasta dingusiosios DNR pėdsakų, suskaldė dalį besidominčios įvykiu publikos. Paaiškėjus šiam faktui, McCannų mieste Rotlyje bei Praja da Luso kurorte sumažėjo geltonų kaspinų, gėlių, simbolizavusių palaikymą šeimai bei viltį, kad Maddy bus surasta. Britų spauda paskelbė, kad rastieji DNR pėdsakai tikrai nėra žymės nuo mergaitės žaislų, drabužių ar kitų panašių jai priklaususių daiktų, kurie galėjo būti pervežti jau po Madeleine dingimo, kas reikštų, jog pats jos kūnas turėjo būti pergabentas tame automobilyje.
Portugalų policija šįkart pataikė, tokia nuomonė po ankstesnių abejonių dabar imama skleisti Didžiosios Britanijos žiniasklaidos, tačiau nevieningai – tikinant skaitytojus arba toliau tuo abejojant.
Čia netikėtai už tyrimą atsakingas detektyvas Gonçalo Amarralas „Diario de Noticias“ dienraščiui duotame interviu sukritikuoja britų policijos darbą, pabrėždamas, kad britų kolegos tik „tiria gandus ir informaciją, sukurtą McCannų, užmiršdami, kad pora yra įtariama dėl savo dukros Madeleine mirties“.
Už kritikas, kad britų policija yra manipuliuojama McCannų, atleidžiamas iš pareigų, ir jo įpėdinis Paulo Rebelas grįžta prie pradinės versijos, kad mergaitė buvusi pagrobta svetimo asmens, tyrimo.
Vieni nusigręžia, kiti atsigręžia
Paviešinti keturmetės dingimą prašant visuomenės pagalbos ją rasti, grąžinti tėvams buvo geranoriškai sutikusi ir tai padarė ne viena įžymybė, futbolo žaidėjai Davidas Beckhamas, Cristianas Ronaldas, „Hario Poterio“ autorė J.K.Rowling, viešumos suteikė ir popiežiaus aplankymas.
Tačiau po kontraversiškos bylos netikėtos eigos padėtis pakito. Iš oficialaus McCannų sukurto tinklalapio dingo Bryano Adamso muzika bei nuotraukos iš susitikimo su popiežiumi.
Dalis visuomenės pasipiktino, kai McCannai sugebėjo susitikti su popiežiumi - daugelis žmonių panašiu atveju sunkiai tai padarytų. Tačiau McCannų geri ryšiai su įtakingais žmonėmis, prisidėję prie Madeleine paieškos, neslepiami. Tarp įtakingų McCannus pažįstančių ir galbūt įtakojusių lengvą patekimą pas popiežių bei kitus veiksmus asmenybių minimas ir naujasis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas.
McCannai pasitelkė vienus įtakingiausių ir brangiausių advokatų D.Britanijoje, kurių paslaugų valanda kainuoja apie 500 – 800 eurų. McCannai pasisamdė dar ir portugalų teisininkus bei patyrusius britų viešųjų ryšių atstovus. Sklandę gandai, kad pora pasinaudos žmonių paaukotais dar prieš bet kokius įtarimus, mestus McCannams, Madeleine radimui skirto fondo pinigais, kad susimokėtų advokatams, buvo paneigti vieno (iš daugelio samdytų) McCannų atstovo spaudai.
Savo geranoriškumą ir palaikymą šiai porai pareiškė kiti, aukojantys pinigus kitam, naujam tikslui – kad Gary ir Kate McCannai turėtų lėšų paneigti savo kaltę su geriausių teisininkų pagalba.
Bylą lydintis viešumas šiuo atveju ne tik padeda pritraukti be finansinės pagalbos sunkiai šiuo atveju išsiversti galėsiančiai vidutinio pragyvenimo lygio medikų porai, bet ir prisideda prie tokių palaikančiųjų aukotojų reklamos: akivaizdu, kad žiniasklaida bent kur nors paskelbs daug pinigų skyrusios įmonės ar asmens vardą, žinoma, jei pats jis norės. Ir net jei galop byla baigsis įrodant, kad McCannus nekaltais laikiusieji klydo, viešumas šiuo atveju kai kuriems gali būti naudingu.
Vienas iš paaukojusiųjų McCannų teisinėms išlaidoms yra „Virgin“ oro linijų direktorius Richardas Bransonas, porai skyręs virš 100 tūkst. svarų sterlingų. Jis „America's NBC Today Show“ laidoje sukritikavo portugalų policijos ir spaudos darbą, teigdamas, kad ši, kaltindama iš tiesų nekaltus McCannus, peržengė ribas.
Visų dingusių vaikų simbolis
Visų dingusių vaikų simboliu tapusios Madeleine McCann dingimas vis dar palieka daug spėlionių ir vietos manipuliacijoms. Portugalų publikoje buvę komentarų, kad šitiek dėmesio, deja, iš Portugalijos policijos ar žiniasklaidos nesulaukė kiti dingę ir iki šiol nesurasti portugalų vaikai, ir policijos pastangos nuo pat pradžių buvo didesnės šiuo atveju, kadangi mergaitė yra kitos šalies pilietė.
Portugalijoje kitų pradingusių vaikų tėvai šiemet įkūrė pirmąją portugalų dingusių vaikų asociaciją, jau turinčią virš 500 narių ir spalį paramai gauti oficialiai atidariusią banko sąskaitą. Apie tai skelbiama 1998 metais dingusiam ir iki šiol nerastam portugalų berniukui Rui Pedro skirtame tinklalapyje.
Tačiau nei viena kita dingusiam vaikui rasti skirta kampanija dar neprilygo McCannų intensyviai žiniasklaidos akcijai, skirtai Madeleine radimui. Ji dar tęsiasi, mergaitės tėvai prašo nepamiršti Madeleine.
Pastaraisiais vieno tinklalapio duomenimis, mergaitei rasti skirtų pinigų fonde jau surinkta virš 1 mln. 91 tūkst. svarų sterlingų (daugiau kaip 5 mln. litų). Tėvai žada šiuos pinigus išleisti įvairioms Madeleine skirtoms viešosioms akcijoms Portugalijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse.
Per metus pasaulyje pagrobiami ir parduodami apie 1,2 mln. vaikų.