Tačiau dienraščiui L.T. S.Gan-džumianas teigė, jog jiedu su trylika metų jaunesne žmona vienas kitą myli, o duobių pasitaiko visuose santykiuose.
Laiką leidžia su kitu
Kad kalbos apie pašlijusius prieš septynerius metus susituokusių bei du vaikus – 7-erių dukrą Ani ir beveik trejų metukų sūnų Aaroną – auginančių Seržo ir Kristinos santykius – ne tuščios, įsitikino ir dienraščio L.T. žurnalistai. Jau kuris laikas nepamatysi kartu laisvalaikį leidžiančių sutuoktinių. Į įvairius renginius Seržas ateina vienas.
Be to, jau kelis mėnesius į redakciją plaukė laiškai, kuriuose skaitytojai pasakojo matę Kristiną šviesiaplaukio vyro draugijoje. Porelė buvo pastebėta vienoje sostinės kavinių, kur kone kas dieną susitikdavo per pietus ir kelias valandas meiliai bendraudavo, o kino teatro salėje nesislėpdami bučiavosi. Jų bendravimą praeiviai įamžino ir nuotraukose.
Žmoną myli
Paklaustas, kas šis vyras, S.Gandžumianas nesutriko. „Jo vardas Martynas, jam 25-eri. Tai Kristinos draugas. Bendrauju su juo ir aš, kartais visi kartu kur nors nueiname“, – paaiškino dizaineris.
– Ar jūsų santuokai gresia skyrybos? – dienraštis L.T. paklausė S.Gandžumiano.
– Mes nesiskiriame. Viskas yra normaliai. Kiekvienoje santuokoje visko būna. Parodykit man žmogų, kuris tikina, jog jo santuokoje viskas kaip sviestu tepta, ir mes kartu galėsime pasijuokti. Ir mūsų santykiuose yra tam tikrų nesklandumų, bet mes pasikalbame ir viską išsiaiškiname. Esame vedę septynerius metus. Sakoma, jog kaip tik tuo metu poras ištinka krizė. Svarbu ją įveikti. Tikra yra tai, kad nė vienas iš mūsų neįsimylėjome kito žmogaus.
– Pasitikite Kristina?
– Kol kas žinau viską, kas vyksta.
– Kaip reagavote į spaudoje ir internete pasirodžiusią žinią apie jūsų santuokos krizę?
– Tą žurnalą man atnešė paskaityti žmona. Nelabai kreipiu dėmesio į tai, kas rašoma. Kita vertus, kai žmonės kalba, ore sklando mintys, o jos formuoja aplinką. Deja, mintys gali realizuotis. Tačiau svarbiausia – tarpusavio santykiai, kaip mylime vienas kitą, bendraujame ir išsiaiškiname nesutarimus.
– Mylite žmoną?
– Taip, myliu. Ir ji mane myli, žinau. Tai nėra toks pat jausmas, kaip prieš aštuonerius metus, kai pradėjome draugauti. Dabar jausmai kitokie, brangini žmogų ne už išorinį ar vidinį grožį, o esi dėkingas už tai, kaip jis elgiasi šeimoje, už vaikus ir tam tikrus dalykus, kuriuos žinote tik jūs dviese. Tai branduolys, rišantis sutuoktinius. Jeigu net kas nors mūsų santykiuose bus negerai, tas branduolys išliks.
– Moterys dažnai vyrus kaltina, kad jie per daug dirba ir skiria joms mažai dėmesio.
– Buvo ir pas mus tokių pokalbių, kai dalyvavau „Lietuvos šokių dešimtuke“. Priimdamas projekto kūrėjų pasiūlymą neįsivaizdavau, kad tai užims tiek laiko – vietoj poros kartų per savaitę repetuodavome vos ne kasdien. O dar darbai... Vaikai nematė, žmona taip pat. Kai mažieji klausdavo, kur tėtis, žmona sakydavo: „Tuoj pamatysite per televizorių.“ Supratau, kad tai gali pakenkti šeimai. Bet pasikalbėjome, išsiaiškinome.
– Ar Kristina nepavydėjo?
– Buvo vienas kartas. Projekto režisierė ir prodiuserė prašydavo, kad eteryje bendrautume kuo šilčiau, apsikabintume, pasibučiuotume. Tai vieną kartą partnerę Jurgitą ir pabučiavau. Žmona įsižeidė, sakė, kad bučiavau taip pat kaip ją.
– O jūs pavydus?
– Kiekvienas žmogus yra pavydus. Vienas daugiau, kitas mažiau. Vienas pavydą moka valdyti, kitas nesusidoroja su šiuo jausmu. Be to, pavydo esama visokio – juodo, balto ir t.t.
Praradimas būtų skaudus
– Ką manote apie Kristinos ir Martyno bučinius?
– Gal jie buvo draugiški. Pats ne kartą esu pabučiavęs moterį.
– Po vedybų?
– Na, ir po vedybų, juk sutikęs žmogų pakšteli į skruostą. Tai normalu. Gal ir mes kitą kartą susitikę pasibučiuosime. Bet čia nieko blogo nėra – tai draugiškumo gestas.
– Esate armėnas. Šios tautybės žmonės pasižymi karštu temperamentu, o jūs taip ramiai kalbate apie tokius dalykus.
– Mano jau metai kiti. Jei būčiau 25-erių, nežinau... gal akmens ant akmens nepalikčiau.
– Ar randate laiko romantikai?
– Yra vaikai, darbas. Aišku, to laiko nedaug, bet randame ir romantiškoms akimirkoms. Kartais per darbus pamiršti pagrindinius dalykus. Tačiau skęstančio laivo jokiomis gėlytėmis neišgelbėsi.
– Jūsų laivas skęsta?
– Ne, dabar kalbu bendražmogiškai, o ne apie savo šeimą.
– O jeigu šios istorijos pabaiga nebūtų laiminga?
– Prarasti brangų žmogų būtų labai skaudu.
S.Gandžumiano žmona Kristina nebuvo linkusi komentuoti susiklosčiusios padėties. Paklausta, ar šviesiaplaukis vyras, su kuriuo pastaruoju metu ją dažnai galima pamatyti, yra šeimos draugas, moteris tarstelėjo: „Hm... kaip čia pasakius... Nesiimsiu komentuoti. Laikas išspręs savaime, kaip viskas bus.“
www.lt24.lt