Prie Viduržemio jūros esantis Tel Avivas - kultūrinis ir ekonominis
šalies centras - garsėja ne vieną kilometrą nusidriekusiais
paplūdimiais ir nevaržomu gyvenimo būdu. O Jeruzalė, iki kurios nuo Tel
Avivo - vos valanda kelio automobiliu, neretai vadinama kraštutinės
pakraipos Haredi judaizmo citadele.
Jo šalininkai nesinaudoja internetu, mobiliaisiais telefonais, neskaito
laikraščių, nežiūri televizoriaus, vaizdo juostų ir panašiai.
Jeruzalėje kur kas daugiau Haredi judaizmo šalininkų vaikų lanko Talmudo
(religinių, teisinių, etinių judaizmo normų rinkinys. - Red.)
aiškinimo, o ne valstybines mokyklas.
Haredi judaizmo išpažinėjų autobusuose vyrai dažniausiai sėdi priekyje,
moterys - ant galinių sėdynių. Jos vilki ilgus drabužius, pakirptus
plaukus dažnai slepia po blogai uždėtais perukais, o akis visuomet būna
nudelbusios į žemę.
Tad atrodo, kad Jeruzalę nuo Tel Avivo skiria šviesmečiai. Pirmiausia
tuomet, kai kalbama apie seksą.
Pnina ir Yossefas - Haredi judaizmo šalininkai. Kai rabinas sutuokė
šiuos 19-mečius ir paliko juos atskirame kambaryje, jaunuoliai pirmą
kartą drovėdamiesi prisilietė vienas prie kito. Kai jų rankos pamažėle
susijungė, abu pradėjo krizenti lyg maži vaikai, padarę ką nors
draudžiama.
Kitame kambaryje griaudėjo muzika. Laikydamiesi religinių papročių,
Pninos ir Yossefo vestuvių svečiai linksminosi atskirose salėse:
moterys šoko su moterimis, vyrai - su vyrais.
Pninos vestuvių suknelė buvo tikra svajonė iš tiulio ir nėrinių, o jos
gražūs plaukai per jungtuves paskutinį kartą buvo nepridengti. Kitą
dieną ištekėjusi moteris galės pasirodyti tik su skarele ar peruku - ir
taip bus visą jos gyvenimą, taip nurodo Talmudas.
Yossefas - ne gražuolis, bet jo, uolaus Toros mokinio, reputacija daro
jį geidžiamą. Kaip ir dviem trečdaliams jo tikėjimo brolių, Yossefui
niekada nereikės pačiam užsidirbti nė vieno šekelio, jį maitins jo,
Toros aiškintojo, statusas. Valstybės mokami pinigai vaikams išlaikyti,
turtingų žydų parama, o būtinu atveju ir žmona Pnina garantuos jo
materialinę gerovę.
Juodą kostiumą vilkintis Yossefas - su didele barzda. Bučiuotis trukdė
ir gremėzdiška skrybėlė, tad jo lūpos vos prisilietė prie Pninos, kai
tik jis išdrįso. Bet šis momentas jaunavedžiams, sėdintiems specialiai
jiems įrengtame „susitikimų kambaryje“ su milžiniška lova, sukėlė tik
šoką. Jau po dešimties minučių pora išėjo iš kambario: suglumusi,
nepasibučiavusi ir nekalta.
Michal, džiazo dainininkė iš vieno Tel Avivo baro, ir jos draugai,
beveik kaip ir visi jauni izraeliečiai, apkeliavo pusę pasaulio, bet nė
vienas neįsivaizduoja savo gyvenimo be Tel Avivo, kuriame galima viskas.
Prasidėjus antrajai intifadai (palestiniečių pasipriešinimo kovai
Izraelio okupuotose arabų žemėse. - Red.), civiliai Izraelio
gyventojai kenčia nuo savižudžių išpuolių. Sėdėjimas restorane prie
lango priklauso prie įprastinių gyvenimo dirgiklių.
Michal atvirai prisipažino turėjusi daug meilės romanų, dažniausiai su
vedusiais ir gerokai vyresniais vyrais. 26 metų moteriai dabar ramybės
neduoda klausimas, kada ji pagaliau sutiks patikimą ir ištikimą vyrą,
kuris galėtų tapti jos vaikų tėvu. Ji norėtų susilaukti mažiausiai
trijų atžalų - toks pasaulietinių pažiūrų žydų šeimų vidurkis.
„Su pavojumi susijęs flirtas tapo mūsų gyvenimo dalimi ir verčia
dažnai keisti partnerius“, - neslėpė Michal.
Tą patį tvirtino ir žinoma bestselerių autorė 48 metų Zeruyah Shalev:
„Seksas leidžia pajusti, kad esi gyva. Jis pašalina ilgai slėgusią
įtampą. Visuose pasaulietinių pažiūrų Izraelio regionuose jaučiamas
gyvenimo godulys“.
Z.Shalev, kuri buvo sunkiai sužeista prieš trejus metus Jeruzalėje per
sprogimą autobuse, iš pradžių daug metų gilinosi į Bibliją, o paskui
nėrė į savo kraštiečių lytinių santykių gelmes.
Iš savo pastebėjimų Z.Shalev trilogijoje nupiešė tokį išsamų, slegiantį
ir kartu erotišką pasaulietinių pažiūrų izraeliečių seksualinio gyvenimo
vaizdą, kokio iki tol nebuvo pateikta nė viename tokio žanro kūrinyje.
Šios autorės knygos visame pasaulyje laikomos vidutinio amžiaus
vakariečių partnerystės charakteristika. Bet Z.Shalev, kuri gyvena
trečioje santuokoje ir yra „sudurtinės“ šeimos motina, pabrėžia, kad
tai, ką ji pavaizdavo, būdinga kaip tik Izraeliui.
„Nesame vienišių visuomenė, nes po holokausto jaučiame itin tvirtą ryšį
su šeima. Ji mums, žydams, ne tik suteikia saugumą, tapatybę, bet ir
savotiškai supančioja, nes emociškai prie jos šliejamės slegiami
nelaimės naštos, kuri tykojo anuomet, išliko dabar ir gali pasikartoti“.
Haredi judaizmą išpažįstantys Pnina ir Yossefas nuo pat vaikystės
neturėjo jokių ryšių su kita lytimi, išskyrus savo šeimos narius.
Slaptos glamonės neįmanomos, seksas iki vedybų draudžiamas. Net
apsikeitimas žvilgsniais gatvėje laikomas smerktinu.
Pnina ir Yossefas susipažino vos dvi savaitės iki vestuvių. Per tą
laiką giminaičių namuose įvyko trys susitikimai, jų metu itin stebimi
jie turėjo susiorientuoti, ar galėtų tikti į porą. Jų santuoka buvo
sulipdyta taip, kaip visos giliai tikinčiųjų santuokos.
Dažnai kraštutinės pakraipos judaizmo bendruomenės narių oficialiais
vedybų tarpininkais tampa rabinai.
„Likus 40 dienų iki žmogaus pradėjimo Dievas iš anksto numato sielas
žmonių, kurie turėtų tapti pora. Aš tik jo valios vykdytojas“, - sakė
rabinas Yitzhakas Puvaly.
Jis už savo paslaugą gauna tūkstantį dolerių ir iki šiol tarpininkavo 19
santuokų, iš jų gimė 119 vaikų. Nė viena jo porų neišsiskyrė.
Iš giliai tikinčių sutuoktinių išsiskiria vos 3 procentai, o
pasaulietinių pažiūrų - net 30 procentų. Rabinas Y.Puvaly didžiuojasi
gerais savo darbo rezultatais.
Sumanymas sutuokti Pniną ir Yossefą pasirodė esąs sėkmingas jau po antro
jųdviejų pasimatymo. Galimi daugiausia aštuoni poros susitikimai, o
paskui ketinimo juos sutuokti atsisakoma. Pninos ir Yossefo tėvai
atsikvėpė su palengvėjimu: juo anksčiau ištekina savo vaikus, juo
geresnė jų reputacija.
„Tai panašu į seno automobilio pardavimą: jei skelbimas kartojamas
daugiau nei tris kartus, visi supranta, kad mašina - su trūkumais“, -
sakė Pninos tėvas.
Dėl to moteris turėtų ištekėti vėliausiai 23 metų, o vyrai vesti -
26-erių. Prieš tai jaunavedžių šeimos detaliai aptaria vedybų kontraktą
- nuo kraičio iki palikuonių skaičiaus. Pnina savo Yossefui turėtų
pagimdyti mažiausiai aštuonis vaikus. Didžioji dalis giliai tikinčių
šeimų susilaukia dvylikos ir daugiau atžalų, jei tik ištveria moterys.
Pninos motina 40-metė Dvora privalėjo kreiptis į rabiną, kad šis
suteiktų jai atokvėpį nuo lytinių santykių. Mat kaip ir daugelis
tikinčių žydų moterų, ji buvo išsekinta nuolatinių nėštumų, vaikų
auginimo ir darbo, kuris padėjo papildyti skurdų šeimos biudžetą.
Santuokos ir šeimos klausimais rabinų visagalybė neįveikiama. Santuokų,
įregistruotų civilinės metrikacijos biure, nėra. Net ir netikinčiųjų
vedybos ar skyrybos yra įmanomos tik kaip religinis ritualas. Dėl to
tarp pasaulietinių pažiūrų porų klesti vadinamasis vestuvių turizmas į
kaimyninį Kiprą.
Haredi judaizmo išpažinėjų šeimose rabinas lemia net ir lytinį gyvenimą:
pradedant nuo sekso aiškinimo jaunavedžiams, jų elgsenos susilaikymo
metu ir baigiant partnerių konsultacijomis kriziniais tarpusavio
santykių atvejais.
„Tai, ką jie poroms įkala į galvą, yra tiesus kelias į nelaimingus
seksualinius santykius“, - teigė 26-erių Menachemas Langas, palikęs
savo tikinčią šeimą. Dabar jis gyvena Tel Avive ir duoną užsidirba iš
aktoriaus profesijos.
„Lytinis aktas turi vykti tyliai ir tamsoje. Jis pradėsiąs aklą vaiką,
jei apžiūrinės savo žmoną nuogą. O jei ją patenkins burna, vaikas
būsiąs kurčias“, - dar iki vestuvių mokė rabinas M.Langą.
Vyriškų lyties organų lytėjimas lūpomis, liežuviu ir panašiai, anot
rabino, esąs malonus. O analiniai lytiniai santykiai bet kokiu atveju
- nuodėmė, kaip ir sąlytis su moterimi menstruacijų metu.
Po kiekvienų menstruacijų turi būti atliekamas ritualinis apsiplovimas,
kurio metu tikinti žmona bendruomenės baseine šveičiama nuo galvos iki
kojų, o paskui septynis kartus panardinama į pašventintą baseiną.
Rabino mokymo planuose mažai kalbama apie meilę, o apie aistrą išvis
neužsimenama. Pasak rabino Y.Puvaly, geros partnerystės pagrindas -
tvirtas tikėjimas. „Jausmai yra tik galimas priedas“, - mokė Y.Puvaly.
Dėl to 22 metų Haya ilgesingai laukia savo skyrybų. Iš Haredi judaizmą
išpažįstančiųjų šeimos kilusi mergina buvo ištekinta vos sulaukusi
18-kos. Jau pirmosios santuokos su Moshe dienos jai buvo tikra nelaimė.
Po privalomo lytinio akto vestuvių naktį vėlesni santykiai su juo tebuvo
mechaninis „įstumti-ištraukti“ veiksmas be jokios aistros.
Haya kuo greičiau persikeltų iš Jeruzalės į pasaulietinio gyvenimo
sūkurį Tel Avive, bet iš pradžių reikia išsiskirti, priešingu atveju
rabinas atims iš jos abu vaikus. Dvejų metų Rachel ir vienerių Chaimas
gyvens prižiūrimi jos vyro šeimos tol, kol ši jį apvesdins.
Haya jau daug mėnesių gyvena dvilypį gyvenimą: savo kvartale nešioja
perukus ir žemę siekiančius drabužius, o anapus jo - mini sijonėlį,
plaukus riša į arklio uodegą ir dažo lūpas. Bet moterį apėmusi
nuolatinė baimė, kad jos nepamatytų koks nors kaimynas ir neįskųstų.
33 metų Sarah Blau pati kovoja už kraštutinės pakraipos judaizmą, bet be
griežtų moralės principų. Savo straipsniuose, pareiškimuose per
televiziją ir naujienų puslapiuose internete ji stengiasi sutraukyti
seksualinio susilaikymo pančius, kuriais apraizgomos netekėjusios ir
nevedusieji.
„Noriu būti gerbiama kaip tikinti, bet nenoriu būti pasmerkta
skaistybei!“ - toks Sarah kovos šūkis.
Po kiekvieno pareiškimo ar dalyvavimo televizijos laidoje S.Blau
užverčiama šimtais laiškų, kuriuos bendraminčiai siunčia elektroniniu ar
paprastu paštu.
„Tapome įtakinga jėga, griežtos linijos šalininkai nebegali užčiaupti
burnos“, - džiaugėsi S.Blau.
Dėl to jai nesuvokiama, kad kraštutinių religinių pažiūrų žmonės,
sudarantys tik 20 procentų gyventojų, gali ir toliau netrukdomai
gausinti savo gretas ir kada nors įstumti Izraelį į viduramžių moralės
laikus.
„Su tuo nesutinka ne tik milijonai pasaulietinių pažiūrų atvykėlių iš
buvusios Sovietų Sąjungos. Ir mūsų judėjimas rodo, kad frontai braška“,
- sakė S.Blau.
Vis daugiau griežtų religinių pažiūrų moterų pasirenka šiuolaikines
darbo sritis. Viena tokių - kompiuterija, Izraelyje su ja susijusios
specialybės darosi vis paklausesnės.
Bet Pažadėtosios žemės moterų neaplenkė ir kai kurios Vakarų pasaulio
dailiosios lyties bėdos, pavyzdžiui, seksualinis priekabiavimas. Šis
„pomėgis“ nebuvo svetimas ir Izraelio prezidentui Moshe Katsavui - jis
turėjo atsistatydinti, ir buvusiems ministrams Haimui Ramonui bei
Yitzhakui Mordechai, sėdusiems į kaltinamųjų suolą.
Buvusio žinomo Izraelio politiko Moshe Dayano dukteriai, taip pat
politikei Yael Dayan 1998-aisiais pavyko prastumti į Knesetą (Izraelio
parlamentą) vieną griežčiausių pasaulyje antidiskriminacinių įstatymų,
kuris daugelį moterų padrąsino gintis nuo seksualinio priekabiavimo.
Praėjusiais metais Izraelio armijoje buvo užregistruota 316 moterų
nusiskundimų. 2003 metais atlikto vidaus tyrimo metu paaiškėjo, kad kas
penkta Izraelio kariuomenėje tarnaujanti moteris patyrė seksualinį
priekabiavimą.
„Auga ne tik agresyvumas prieš moteris kareives, bet ir jų pasiryžimas
pranešti net ir apie mažiausius incidentus“, - patikino Izraelio
armijos moterų reikalų įgaliotinė papulkininkė Liora Rubinstein.
Dabar jau ir Izraelio armijos naujokai muštruojami taip, kad laikytųsi
atokiai nuo kitos lyties: privaloma paisyti 40 centimetrų atstumo,
nelaidyti jokių įžeidžiančių užuominų, jei žavios jų amžiaus mokymo
instruktorės pratybų metu guli šalia jų ant smėlio, kareivinių
teritorijoje griežtai draudžiamas lytinis santykiavimas.
Buvęs Izraelio armijos karininkas, dabar gėjų judėjimo aktyvistas 48
metų Rommey Hassmanas tik juokėsi iš tokių priemonių veidmainiškumo.
„Po interneto armija yra svarbiausia Izraelio pasimatymų birža, didžiulė
abiejų lyčių seksualinio auklėjimo įstaiga“, - teigė jis. Tai jis
suprato išėjęs į atsargą, kai per vieną gėjų renginių Tel Avive sutiko
buvusius savo kareivius.
„Ei, jūsų pašonėje dulkinomės, kiek širdis geidė, o jūs nieko net
neįtarėte!“ - šaipėsi jie.
Pasak R.Hassmano, gėjai sudaro kone kariuomenę, bet tik Tel Avive jie
gali tikrai išreikšti savo seksualumą.
Nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio, kai Izraelio transseksuali
žvaigždė Dana International laimėjo Eurovizijos dainų konkursą ir
nukreipė ryškią šviesą į Izraelio homoseksualus, Tel Avivas tapo ir gėjų
miestu.
„Esame vienintelė Izraelio visuomenės grupė, neturinti etninių ar
religinių apribojimų. Bet ir mes turime problemų - AIDS ir senatvę“, -
sakė R.Hassmanas.
Izraelio moterų neaplenkė ir Vakarų pasaulį apėmusi jaunystės kulto
karštligė. Praėjusiais metais 130 šalies plastikos chirurgų atliko
daugiau nei 10 tūkstančių grožio operacijų. Geriausiu šios srities
specialistu laikomas 46-erių Dovas Kleinas, atliekantis veido, riebalų
nusiurbimo, nosies korekcijos operacijas, bet pirmiausia - krūtų
didinimo.
Pasak grožio operacijų specialisto, Izraelio moterys kone pamišusios dėl
didelės apimties biusto: jos trokšta vis didesnio. Tai būdinga ne tik
pasaulietinių pažiūrų dailiosios lyties atstovėms, bet ir
dievobaimingoms. Į jį kreipėsi ir rabino žmona, kurios daugelio žindymų
išvargintos krūtys buvo panašios į paauglės.
Parengė Ona KACĖNAITĖ