Neatmesk minties, kad ir brolis gali apgauti

Begyvenant atsitiko taip, kad šiandien tikram savo broliui Juozui jis turi įrodinėti, jog ir jam priklauso ne tik ketvirtoji dalis tėvų namo, bet ir keli arai žemės šalia jo, nes, logiškai mąstant, pastatas stovi ant žemės, o ne kybo ore.

Kazimieras - vyriausias iš keturių sūnų kadaise Trakų r. Kurkliškių k. gyvenusioje Vaiciukevičių šeimoje. 1971 m. grįžęs iš sovietų armijos ir pradėjęs dirbti tuometiniame Balceriškių tarybiniame ūkyje, jis ėmėsi iniciatyvos pagerinti gyvenimo sąlygas našle tapusiai motinai ir trim jaunesniesiems savo broliams. Kazimieras buvo pagrindinis statybų fundatorius, nes motina tegaudavo 19 rublių pensiją tuometiniais pinigais, Juozas tarnavo kariuomenėje, vėliau - mokėsi.

Per metus kitus netoli Vievio esančiame Pylimų kaime motinos Zofijos Vaiciukevičienės vardu buvo pastatytas dviaukštis mūrinukas. Jame gyveno ir gražiai sutarė visa Vaiciukevičių šeimyna. Iki tam tikro laiko.

Laikui bėgant broliai sukūrė šeimas ir išvyko gyventi kas kur. Juozas - į Vilnių, Lionginas apsistojo Žiežmariuose (Kaišiadorių r.), Kazimieras su savo šeima apsigyveno tame pat Pylimų kaime netoli motinos namų. Tik Povilas, neturėdamas savo šeimos, liko gyventi su motina.

1991 m. Z.Vaiciukevičienė mirė. Pagal paveldėjimo teisės liudijimą (reg. Nr.2-676) gyvenamasis namas (bendras plotas 157,24 kv. m) ir ūkinis pastatas buvo padalyti visiems: po 1/6 turto dalį atiteko Kazimierui, Juozui ir Lionginui, o broliui Povilui - 1/2 turto dalis.

1997 m. mirė brolis Lionginas, vėliau ir jo žmona (įpėdinių ši šeima neturėjo), jo dalį lygiomis dalimis paveldėjo Kazimieras, Povilas ir Juozas.

2007 m. žuvo Povilas. Elektrėnų savivaldybės pirmojo notarų biuro išduotame rašte rašoma, jog turto testamentiniu įpėdiniu tapo brolis Juozas.

“Aš to neginčijau ir su broliais nesipykau, tačiau jau dabar suprantu, kad brolis Juozas turėjo ir turi tikslą užvaldyti visą namą ir žemę aplinkui jį”, - “Ūkininko patarėjui” sakė K.Vaiciukevičius. Galimas dalykas, nes norint parduoti žemės valdą su statiniais (Kazimieras neatmeta tokių brolio Juozo planų) esant vienam šeimininkui būtų daug paprasčiau.

Perrašė testamentą

Ne vienas kaimynas gali paliudyti, kad po motinos mirties likęs vienas gyventi Povilas sulaukdavo netoli gyvenančio brolio Kazimiero pagalbos, nes jis neturėjo nuolatinio darbo ir nenumodavo ranka į alkoholį. Tuo tarpu turėdamas ūkį Kazimieras duonos kąsnio tikram broliui niekada negailėjo, pasidomėdavo, ar jam ko netrūksta. Parūpindavo pieno, daržovių ar mėsos iš savo ūkio.

Tad visai suprantama, kad prieš dešimtį metų Povilas pagal testamentą dalį namo ir ūkinio pastato buvo užrašęs Kazimiero dukrai Violetai Vaiciukevičiūtei. 2006 m. gruodžio 8 d. trys broliai Juozas, Povilas ir Kazimieras pasirašė sutikimą, kad jų nuosavybės teise priklausančiame name apsigyventų, gyvenamąją vietą deklaruotų ir būtų priregistruota Kazimiero dukra Violeta. Juolab kad Kazimieras, ūkininkavęs daugiau kaip dešimtį metų, pastaruoju metu pasitraukė iš prekinės žemės ūkio gamybos ir ūkį perleido savo dukrai. Ji norėtų gyventi atskirai nuo tėvų ir turėti savo kampą.

Deja, ne viskas tarp tikrų brolių sprendžiasi paprastai. Pasak Kazimiero Vaiciukevičiaus, Vilniuje gyvenantis brolis Juozas jį apgavo. Gudriai veikdamas ir pataikaudamas mėgstančiam alkoholį Povilui pasiekė, kad šis perrašytų testamentą (kuriuo savo turtą anksčiau buvo užrašęs dukterėčiai Violetai), surašė kitą ir savo turto dalį paliko Juozui.

“Juozas mane apgavo ir privatizuojant namų valdos žemės sklypą”, - “Ūkininko patarėjui” sakė Kazimieras. Tai jis sužinojo tik šiemet, kai gavo Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą.

“Šiemet kreipiausi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyrių ir gavau žemės sklypo pirkimo - pardavimo dokumentų nuorašus, iš kurių matyti, kad 1995 08 18 aš su broliu Lionginu pasirašiau sutikimą, jog atsisakau man priklausančios žemės Pylimų k. Susitarimą pasirašydamas nežinojau, kad mano parašas bus piktam panaudotas, todėl manau, kad jis turėtų būti panaikintas”, - sakė Kazimieras.

Susitarimas tarp brolių, kurį Juozas laiko pagrindu, buvo pasirašytas 1995 m. rugpjūčio 18 d., tačiau LR Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 7.1.1.1. punkte sakoma: “Privačių namų valdos savininkui žemės sklypas parduodamas nepriklausomai nuo to, ar jis gyvena sodyboje (registruotas ar neregistruotas). Individualaus gyvenamojo namo kiekvienos dalies savininkas (bendrasavininkis) gali pirkti šiai namų valdai priklausančią žemės sklypo dalį.” Tame pat Vyriausybės nutarimo punkte sakoma, kad jeigu sklype yra bendro naudojimo žemės plotų, kurių negalima atidalyti (bendri keliai, bendras ūkio kiemas ir pan.), jie parduodami namų dalių savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, o mokėjimo suma paskirstoma pagal kiekvienam savininkui priklausantį namo dalies plotą, arba pagal jų susitarimą.

Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėja Ona Zelenkauskienė “Ūkininko patarėjui” paaiškino, jog namų valda, apie kurią šiame rašinyje kalbama, galėtų būti padalyta proporcingai gyvenamajam plotui. Norėdamas turėti “priėjimą” prie Kazimierui priklausančios namo dalies, žmogus, pasak Žemėtvarkos skyriaus vedėjos, turėtų kreiptis į teismą, kad šis panaikintų anksčiau pasirašytą žemės pirkimo - pardavimo sutartį.

Ne vien dėl žemės nesutaria broliai

“Su broliu nepavyksta geruoju susitarti ir dėl man priklausančios namo dalies”, - “Ūkininko patarėjui” sakė K.Vaiciukevičius.

Jam prašant UAB “Trakuva” specialistai parengė namo (bendras plotas 157,24 kv.m) naudojimosi tvarkos projektą - pasiūlymą. Pagal jį Kazimierui pirmajame namo aukšte priklausytų naudotis 31,94 kv.m, o Juozui - visas antras namo aukštas ir dalis pirmojo. Kazimieras nei į namo rūsį, nei kitas patalpas nepretenduoja, jis žada savo lėšomis jam skirtoje teritorijoje įsirengti sanitarinį mazgą, padaryti pertvaras.

Projektas, kurį parengė UAB “Trakuva”, parengtas vadovaujantis logika, nes namas turi du įėjimus, tad kiekvienas brolių galėtų naudotis jiems priklausančiomis patalpomis nekliudydami vienas kitam. Deja, Juozas su tuo nenori sutikti ir siūlo broliui Kazimierui kambarį, iš kurio tektų prakirsti namo sieną ir įrengti naują įėjimą.

K.Vaiciukevičiaus prašymu UAB “Trakuva” atliko ir namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus, iš kurių paaiškėjo, kad žemės sklypo bendras plotas yra ne 0,1553 ha, o 0,1529 ha. Kazimieras sako manąs, jog dėl to reikėtų panaikinti žemės sklypo kadastro ir registro duomenis.

Kad išklausytume ir antrąją pusę, telefonu susisiekėme su Vilniuje gyvenančiu Juozu Vaiciukevičiumi. Jo paklausėme, kas prieš geras tris dešimtis metų rūpinosi namo, dėl kurio dabar pykstasi broliai, statybomis ir ar tikrai Juozas manąs, jog nė pėdos žemės Kazimierui nepriklauso.

“Mama statė namą, o mes, visi vaikai, jai padėjome. Po mamos mirties broliai Lionginas ir Kazimieras sutiko, kad žemės reikalus tvarkyčiau aš, ir niekas nekaltas, jeigu Kazimieras tada apsižioplino”, - “Ūkininko patarėjui” sakė Juozas Vaiciukevičius. Jis pridūrė, jog šiandien Kazimierui nedraudžiąs vaikščioti po kiemą, nes ir jam priklauso 2,5 a žemės.

Paklaustas, ar nemanąs, jog teisingiausia būtų padalyti sklypą oficialiai, kad būtų aiškios žemės naudojimo ribos ir ateityje nebekiltų konfliktų, Juozas sakė, kad to daryti neverta, nes geodeziniai matavimai brangiai kainuoja.

“Nebūčiau patikėjusi, kad taip gali atsitikti tarp tikrų brolių”, - “Ūkininko patarėjui” sakė Pylimų kaimo gyventoja Lionė Bildziukienė, ilgus metus Balceriškių tarybiniame ūkyje dirbusi vyriausiąja buhaltere ir nuo 1971 m. pažįstanti Vaiciukevičių šeimą.

Moteris sako, jog tuometiniame tarybiniame ūkyje brigadininku ir skyriaus valdytoju dirbęs Kazimieras būtent ir rūpinosi sklypu ir namo statybomis, nes motina buvo jau garbingo amžiaus. Juozas tada buvęs kariuomenėje, o vėliau mokęsis Kauno technologijos technikume. Ir vienišam broliui Povilui, anot L.Bildziukienės, arčiausiai gyvenantis Kazimieras labiausiai padėdavęs, nes šis ne visada turėdavęs nuolatinį darbą ir pragyvenimo šaltinį.

Jau esame minėję, kad pasitraukęs iš prekinės žemės ūkio gamybos Kazimieras Vaiciukevičius savo ūkį perrašė dukrai Violetai. Elektrėnų savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriuje ji savo vardu yra įregistravusi ūkį, turi ūkininko pažymėjimą. Violeta Vaiciukevičiūtė gyvulius laiko tėvų sodyboje, tačiau pašarai, kurių šiemet pasigamino sočiai, sukrauti dalyje jai priklausančio ūkinio pastato tame kieme, kur tebevyksta ginčai tarp brolių.

“Ateina žiema, teks atsivežti pašarų, tačiau neturime teisės net prieiti prie ūkinio pastato, nes dėdė Juozas sako, jog visa žemė po pastatais ir aplinkui juos yra jo”, - “Ūkininko patarėjui” sakė jaunoji ūkininkė.

Paklausta, kodėl krovė pašarus, jeigu visa žemė įteisinta Juozo Vaiciukevičiaus vardu, Violeta, kaip ir jos tėvas, pakartojo tą patį: apie tai jie išgirdę tik šiemet, kai gavę nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą, nors pašarus gyvuliams Kazimieras laikė nuo 1992 m., kai pradėjo ūkininkauti.

“Ką daryti?” - svarsto susirūpinę žmonės. Teismų atveju procesas užsitęstų, o pašaras jaunosios ūkininkės Violetos gyvuliams bus būtinas kasdien.