Pianisto Kazimiero Dvariono duktė, kompozitoriaus Balio Dvariono dukterėčia turėjo daugiabraunį talentą.
1928 m. gegužės 31 d. Liepojoje gimusi pianisto, vargonininko ir instrumentų meistro šeimoje, ji nuo pirmųjų gyvenimo akimirkų susiliejo su gyvybinga ir masinančia kūrybos energija, kuri vertė pažinti muzikos pasaulio dėsnius.
Pažinimo kelią vainikavo studijos prof. Jurgio Karnavičiaus fortepijono klasėje Kauno konservatorijoje (1944-1949) bei dirigavimo studijos Sankt Peterburgo konservatorijoje, prof. Iljos Musino klasėje. Iškart po studijų ji tapo Lietuvos operos ir baleto teatro (1957-1961), vėliau (nuo 1961 metų) - Lietuvos nacionalinės filharmonijos simfoninio orkestro dirigente.
Dirigavo pasaulinės simfoninės muzikos klasikų kūrybą, parengė daugelio lietuvių kompozitorių kūrinių premjeras. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos akademija) dėstė nuo 1969 metų.
Sceną prieš kelerius metus palikusi ir kurį laiką dirigavimą Lietuvos muzikos akademijoje dar dėsčiusi muzikė rašė prisiminimus apie kadaise pažinotus garsius žmones. Klausos operacijas iškentusi muzikė retai prisėsdavo prie fortepijono.
Šis senas instrumentas užgriozdino pusę kambario, tačiau moteris jį be galo brangino - tai tėvo palikimas, primenantis gražias šeimos tradicijas.„Kiekvieną gimtadienio rytą tėvų namuose mane pažadindavo muzika. Tėvas grodavo, o aš ant kėdės prie lovos surasdavau dovanų", - kalbėdavo M.Dvarionaitė.
Ji labiausiai mėgo Edvardo Griego, Ludwigo van Beethoveno, Piotro Čaikovskio muziką.