Rašytojas futuristas seras Arthuras Charlesas Clarke'as mirė Šri Lankoje. Jam buvo 90 metų.
Jis mirė sutrikus kvėpavimui ir širdies darbui. Gydytojai tai sieja su
sindromu, kuris išsivystė persirgus poliomielitu ir dėl kurio rašytojas jau
daug metų buvo prikaustytas prie invalido vežimėlio.
„Jis mirė. Jam buvo širdies ir kvėpavimo (sutrikimo) priepuolis", - sakė
jo asmeninis sekretorius Rohanas de Silva.
Vos kelios dienos prieš mirtį rašytojas patikrino galutinį savo naujausio
darbo „Paskutinė teorema" (The Last Theorem) rankraštį.
Didžiojoje Britanijoje gimęs A.Clarke'as per maždaug septynis
dešimtmečius trukusią savo karjerą parašė daugiau kaip 100 knygų ir daugiau
kaip tūkstantį apsakymų bei straipsnių.
Dar 5-ajame dešimtmetyje A.Clarke'as išpranašavo, kad iki 2000 metų
žmogus nuskris į Mėnulį, nors ekspertai šią idėją tuomet atmetė kaip
nesąmonę.
Kai 1969 metais Neilas Armstrongas nusileido
Mėnulyje, Jungtinės Valstijos paskelbė, kad A.Clarke'as „suteikė tą esminį
intelektualinį stimulą, kuris nuvedė mus į Mėnulį".
Gruodį minėdamas savo gimtadienį - „90-ąjį apsisukimą aplink Saulę",
A.Clarke'as įrašė draugams atsisveikinimą, kuriame sakė, jog jis savo
gyvenime būtų norėjęs pamatyti nežemiškos gyvybės įrodymus.
Rašytojas nurodė tris norus: kad pasaulis naudotųsi „švaresniais"
energijos ištekliais, kad Šri Lankoje, kurią jis pasirinko gyventi, ilgam
įsiviešpatautų taika ir kad atsirastų nežemiškos gyvybės įrodymų.
„Visada tikėjau, kad šioje Visatoje esame ne vieni, - sakė jis. - Žmonės
laukia, kol nežemiškos būtybės paskambins ... ar duos ženklą. Neturime būdų
nuspėti, kada tai galėtų įvykti. Tikiuosi, kad anksčiau, o ne vėliau".
A.Clarke'as, kuris išpranašavo daug tik vėliau atsiradusių dalykų, gimė
1917 metų gruodžio 16 dieną Mainhede Somersete, o Antrojo pasaulinio karo
metais dirbo Karališkosiose oro pajėgose kaip radiolokacijos specialistas ir
padėjo ištobulinti radiolokatorius.
Po karo jis įsitraukė į Britų tarpplanetinę draugiją, kur pasiūlė
geostacionarių palydovų, kaip telekomunikacijų retransliuotojų idėją,
tapdamas pirmuoju žmogumi, pasiūliusiu naudotis aplink Žemę skriejančiais
palydovais telekomunikacijų, pavyzdžiui, televizijos transliavimo visame
pasaulyje, tikslais. Tokie telekomunikacijų palydovai atsirado tik po kelių
dešimtmečių.
Mokslininko pasirengimą turėjęs rašytojas garsėjo tuo, kad savo kūrybą
grindė moksliniais faktais ir teorija, o ne gryna išmone, ir tuo, kad jo
technologinės vizijos buvo neatsiejamos nuo humaniškumo.
Tačiau labiausiai jis turbūt žinomas kaip žmogus, parašęs „2001 metų
kosminę odisėją", kurią 1968 metais į ekranus perkėlė Stanley Kubrickas.
1964 metais jis pradėjo dirbti su šiuo filmų kūrėju dėl scenarijaus pagal
jo 1948 metų apsakymą. Novatoriškame filme, kuris pelnė daug didesnes
simpatijas ir pagyras nei dauguma ankstesnių mokslinės fantastikos juostų,
poetiškai pasakojama apie žmonijos evoliuciją, technologijas ir sąmonę.
Dėl visų šių priežasčių „2001 metų kosminė odisėja" laikoma vienu
geriausių visų laikų filmu.
Didysis trejetas
A.Clarke'as, kuris buvo vienas produktyviausių savo žanro rašytojų,
pergyveno kitus „Didžiuoju trejetu" vadintos mokslinės fantastikos rašytojų
grupės narius - Rusijoje gimusį Isaacą Asimovą, kuris mirė
1992-aisiais, ir Misūrio gyventoją Robertą A.Heinleiną, kuris mirė
1988-aisiais.
„Clarke'o ... pėdsakai tęsiasi 60 metų, nenutrūkstamu publikacijų
srautu,. - sakė Niujorke įsikūręs jo literatūros agentas Russellas Galenas, su kuriuo rašytojas dirbo daugiau kaip 30 metų. - Tad
jis turi tam tikrą svarbą dėl ilgai darytos įtakos, kuri suteikia jam
(vietą) unikalioje, elitinėje grupėje".
Be „Paskutinės teoremos", A.Clarke'as pastaruoju metu plėtojo „kosminio
lifto" idėją.
„Kosmoso aukso amžius tik prasideda", - pranašavo rašytojas.
„Per ateinančius 50 metų tūkstančiai žmonių nukeliaus į orbitą aplink
Žemę, o tada - į Mėnulį ir dar toliau. Kosmoso kelionės ir kosmoso turizmas
vieną dieną taps beveik tokiu įprastu dalyku kaip skrydžiai į egzotiškas
mūsų planetos vietas", - sakė jis.
A.Clarke'as, kuris 1998 metais buvo įšventintas į riterius, norėjo
privačios laidotuvių ceremonijos be jokių religinių apeigų. Jis pageidavo
būti palaidotas savo verslo partnerio Šri Lankoje Hectoro Ekanayake šeimos, su kuria gyveno, žemės plotelyje.
„Su mano laidotuvėmis neturėtų būti siejamos visiškai jokios jokių
religinių tikėjimų religinės apeigos", - rašė jis.
A.Clarke'as, kurį į Šri Lanką atviliojo nardymo galimybės, sakė, kad
nardymas yra panašiausia į nesvarumą būsena, kokią tik jis gali pasiekti.
A.Clarke'as turėjo brolį Fredą ir seserį Mary, kurie abu
tebegyvena jo gimtajame Mainhedo mieste. Jų jauniausias brolis Michaelas mirė anksčiau.