Didžiojoje Britanijoje gimęs A.C.Clarke'as labiausiai išgarsėjo tuomet,
kai buvo ekranizuotas jo romanas „2001 metų kosminė odisėja“ (2001: A Space
Odyssey). Jis mirė sulaukęs 90-ties nuo kvėpavimo ir širdies sutrikimo.
Gydytojai tai siejo su sindromu, kuris išsivystė persirgus poliomielitu ir
dėl kurio rašytojas jau daugelį metų buvo prikaustytas prie invalido
vežimėlio.
„Jaučiamės tokie privilegijuoti, kad jūs gyvenote mūsų šalyje. Jūsų
pėdsakai čia niekada neišnyks. Jie tik sustiprins tai, ką mes darome“, -
sakė laidotuvių dalyviams Tamara Ekanayake (Tamara Ekanajakė), kuri augo
Kolombe esančiuose A.Clarke'o namuose ir kurios šeimą rašytojas buvo
priėmęs.
Atsisveikindami šeimos nariai ir draugai braukė ašaras ir dėjo geltonas
rožes ant jo kūno kaip paskutinės pagarbos ženklą, kai jis gulėjo ant baltos
pakylos po lenktomis dramblio iltimis, skambant muzikai iš filmo „2001 metų
kosminė odisėja“, prieš laidotuves pagrindinėse Kolombo kapinėse.
Jo brolis Fredas ir sesuo Mary galėjo stebėti, kaip šimtai
vienuolių, gedėtojų ir mokslinės fantastikos gerbėjų sudėjo rankas maldai už
žmogų, kuris aiškų mokslinį faktą vertino labiau nei religiją.
Prezidentas Mahinda Rajapakse, kuris šią savaitę
pavadino A.C.Clarke'ą „pranašu“, paprašė Šri Lankos gyventojų minutės tyla
pagerbti labiausiai pasižymėjusį salos užsienietį, kurio mirtį Šri Lankos
laikraščiai pavadino „paskutine titano kelione“.
A.C.Clarke'as paliko rašytinius nurodymus, kad jo laidotuvės vyktų „be
jokių jokios religijos apeigų“. Ant paminklinio akmens jis paprašė užrašyti
šiuos žodžius: „Čia guli Arthuras Clarke'as. Jis niekada neužaugo, tačiau
niekada nenustojo augęs“.
A.C.Clarkeas parašė apie 100 knygų, taip pat šimtus apsakymų ir
straipsnių, ir pirmiausia norėjo, kad jį prisimintų kaip rašytoją. 1998
metais jis buvo įšventintas į riterius.