Po valstybinio sutuoktinių Sarkozy vizito Didžiojoje Britanijoje prie tokios išvados priėjo dauguma žiniasklaidos atstovų – tiek užsienio šalių, tiek Prancūzijos. Tokį įspūdį galėjo susidaryti ir bet kuris asmuo, bent šiek tiek besidomintis tarptautinėje arenoje vykstančiais įvykiais.
Tik neseniai susituokusios Prancūzijos pirmosios poros oficialus vizitas į Didžiąją Britaniją buvo garsiai aptarinėjamas jau iš anksto. Penkiolikos metų senumo Carlos, buvusios Bruni, o dabar Sarkozy, nuotrauka, kurioje ji pozuoja nuoga, paviešinimas diskusijas tik dar labiau įkaitino. Nors šį žinomo šveicarų fotografo Michelio Comte‘o darbą kai kurie ekspertai (tiek meno, tiek gražių moterų) vertina kaip tikrą meno kūrinį, vargu, ar jis palengvino naujosios Prancūzijos prezidento žmonos naująjį gyvenimą, kuris, beje, yra ne kiekvienam priimtinas (čia būtų galima kalbėti apie žiniasklaidos dėmesio neištvėrusią Cécilia, buvusią N.Sarkozy ir dabartinę R.Attias žmoną) ir tuo labiau ne kiekvienam prieinamas.
Taigi po tokio kompromituojančio debiuto visiems buvo įdomu, koks bus Carlos atsakas į šį bulvarinės žiniasklaidos smūgį.
Kai pastaroji praeitą trečiadienį išlipo iš lėktuvo Hitrou oro uoste, galėjo kilti tik viena mintis – subtilus Carlos kerštas. Mat reginys išties buvo unikalus ir įvykio liudininkams galėjo įkvėpti kelias daugiau ar mažiau įtikinamas interpretacijas: arba, prieš nusileidžiant lėktuvui, prancūzų pirmoji dama apsikeitė drabužiais su stiuardese, arba praleido ne vieną ir ne dvi savaites studijuodama Jackie Kennedy stilių ir jos klasikinių skrybėlaičių kolekciją, arba priėmė šventuosius įžadus.
Paskutinę versiją tikriausiai pasirinko tie, kurie, įaudrinti minėtos nuotraukos sukelto skandalo, beviltiškai tikėjosi išvysti kadaise Micko Jaggerio, Donaldo Trumpo, Kevino Costnerio ir Erico Claptono širdis užkariavusią ir bulvarinėmis legendomis garsėjančią gražuolę, vyrų suvedžiotoją, kadaise monogamiją vadinusią nuobodžia.
„Meilė trunka ilgai, bet deginanti aistra išblėsta per dvi ar tris savaites“, - yra pasakiusi Carla, 2001 m. susilaukusi sūnaus su dešimčia metų jaunesniu prancūzų filosofu Raphaeliu Enthovenu, su kuriuo romaną užmezgė dar oficialiai draugaudama su pastarojo tėvu.
Metamorfozė, kad ir ne F.Kafkos, buvo tiesiog stulbinanti – pilką Dior apdarą, gal net pernelyg nekompromituojantį ir tarsi slepiantį visas praeities nuodėmes, vilkinti Carla Sarkozy beveik išsilydė asfalto fone. Tiesa, prancūzų mados namų pasirinkimas – neatsitiktinis. Priešingai nei buvusi Nicolas žmona Cécilia, kuri mieliau rinkosi italų dizainerių sukurtus drabužius, Carla pademonstravo savo paramą Prancūzijai ir vienai pagrindinių šalies pramonių.
Taigi per mažiau nei 48 valandas dabartinė ponia Sarkozy tiesiog meistriškai persikūnijo – iš gundytojos, vyrų vagilės ir sekso ištroškusios plėšrūnės į nepriekaištingos pirmosios ledi vaidmenį, kuriai puikiai dera skrybėlaitės, gražią figūrą išryškinantys kostiumėliai ir, žinoma, bekulniai bateliai. Priešingai, į batus su platformomis tenka kartais įsispirti Prancūzijos prezidentui, kad – bent optiškai – sutuoktinių ūgių skirtumas (1,68 m ir 1,76 m) atrodytų mažesnis. Šiaip ar taip, prancūziškos poros efektas vis dėlto išlieka – nori to ar ne.
„1:0 Prancūzijos naudai“, - šmaikštavo britų dienraštis „The Independent“, lygindamas trečiadienį Paryžiaus priemiestyje įvykusias Davido Beckhamo jubiliejines 100-ąsias, tačiau jo komandos prancūzams pralaimėtas draugiškas futbolo rungtynes su Carlos Sarkozy, pavergusios britų širdis, triumfu. Kai kurie Prancūzijos prezidentūros atstovai netgi suskubo ieškoti panašumų tarp Prancūzijos prezidento žmonos ir princesės Dianos. Tačiau tokios kalbos papiktino ne vieną britą, į kurių pusę stojo ir šalies žiniasklaida, pareiškusi, kad Carlai dar toli iki „širdžių karalienės“ titulo.
Bet Carla yra kuo žavėtis. Anot „timesonline.co.uk“, visų pirma dėl to, kad, atsisakiusi paklusnios meilužės vaidmens ir prabangaus buto ištaigingame Paryžiaus kvartale, ji nepabijojo užsimauti vestuvinio žiedo, dovanoto šalies vadovo, ir sėsti prie šio pasaulio galingiausiųjų pietų ar vakarienės stalo. Antra, dėl to, kad ji išlieka savimi.
Beje, Prancūzijos pirmoji dama garsėja ne tik gražia išvaizda (kai kas net nori tikėti, kad jos bruožai atitinka Platono skelbtą „auksinių proporcijų“ harmoniją, pagal kurią veido plotis turėtų sudaryti dvi trečiąsias jo ilgio, o nosies ilgis sutaptų su atstumu tarp akių), bet ir puikiu išsilavinimu bei sumanumu. Kalbama, jog dar prieš vestuves Carla puikiai pasinaudojo savo išskirtine padėtimi. Tik pradėjusi susitikinėti su šalies vadovu, ji tapo populiariausių žurnalų veidu. Savaime suprantama, jos išleisto kompaktinio disko, pavadinimu „Kažkas man pasakė“ („Quelqu‘un m‘a dit“), pardavimų skaičius stipriai šoktelėjo. Dar didesnės sėkmės tikisi sulaukti už kitą mėnesį turėsiančio pasirodyti kompaktinio disko „Jokių pažadų“ („No promises“) pakartotinį išleidimą atsakinga kompanija.
Carla Bruni-Sarkozy taip pat pateko į žurnalo „FHM“ seksualiausių moterų šimtuką ir tapo pirma politiko žmona, perkopusi 200 ribą. Vyr. žurnalo redaktorius pareiškė: „Ši moteris spinduliuoja gyvulišką magnetizmą ir akivaizdu, kad vyrai tai pastebėjo“.
Nenoriai, tačiau neišvengiamai kyla klausimas, ar dar didesnis visuomenės dėmesys neišlepins Prancūzijos pirmosios damos.
„Žmogus, kurio man gaila, - Nicolas Sarkozy. Jis įsimylėjo vieną labiausiai kerinčių pasaulio moterų, kuri jį paliks veikiau anksčiau negu vėliau, kai tik jai pabos pietauti su mažų Afrikos valstybių prezidentų žmonomis. Tiesa, dabar ji atkakliai tvirtina būsianti pirma šalies dama iki savo vyro kadencijos pabaigos ir jo žmona, kol mirtis jų neišskirs,“ – rašo Anne Penketh „The Independent“ internetinėje svetainėje.
Po įvykusių Prancūzijos pirmosios poros vestuvių ant vieno italų žurnalo viršelio pasirodė Carlos Bruni-Sarkozy veido ir kūno atskiros detalės, o užrašas skelbė: „Penkerių metų garantija“. Tiek Prancūzijoje trunka prezidento kadencija.
Vargu, ar Nicolas Sarkozy patiktų tokie pareiškimai, tačiau sklinda kalbos, kad jis stengiasi nepaleisti savo žmonos iš akių. O jeigu taip ir atsitinka, tuomet be paliovos jai skambina – ar ji būtų oficialiame susitikime, ar ne.
Tačiau jeigu tokia dėmesio reikalavimo taktika ir pasitvirtina asmeniniame gyvenime, visuomenės akys šįkart buvo nukreiptos ne į jį. Tiesa, prancūzų žiniasklaida vis dėlto stengėsi likti ištikima savo šalies atstovui ir kuo išsamiau aprašyti tiek jo oficialius pareiškimus, tiek veiksmus valstybinio vizito Didžiojoje Britanijoje metu.
Tik dar nežinia, ar tai gerai, ar blogai. Mat centro-kairės prancūzų laikraštis „Libération“ išspausdino dviejų lapų ilgio sąrašą, kuriame buvo nuosekliai išdėstyti visi prezidento padaryti klaidingi žingsniai. Ta pačia proga „Libération“ nutarė aptarti ir karališkąjį protokolą. Laikraštyje teigiama, kad pagrindinė taisyklė bendraujant su karaliene – niekada pirmam nepradėti pokalbio ir nekeisti diskutuojamos temos.
O kaip elgėsi Nicolas Sarkozy pasivažinėjimo karališkąja karieta metu?
„Prancūzijos prezidentas buvo tarsi vaikas, - skelbia laikraštis. – Jis nesiliovė plepėjęs, kol nebuvo įspėtas. Regis, bus sugedusi jo savikontrolės sistema.“
Panašu, jog Nicolas Sarkozy buvo sunku sukoncentruoti dėmesį. Vizito Didžiojoje Britanijoje metu, net ir diskutuodamas oficialiais klausimais su politikos pasaulio atstovais, jis be paliovos muistėsi ir dairėsi į šalis. Susikaupusią energiją Prancūzijos vadovas turėjo galimybę išlieti šiauriniame Londone įsikūrusiame „Emirates“ stadione, tačiau keletas spyrių futbolo kamuoliu, regis, jam neįkvėpė entuziazmo. Kaip neįkvėpė ir stadione susirinkusiems žiniasklaidos atstovams Gordono Browno pristatytas Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos bendradarbiavimo projektas, kuriuo bus siekiama suteikti geresnes galimybes Afrikos vaikams įgyti išsilavinimą. Britų premjeras ir Prancūzijos prezidentas įsipareigojo sukurti 16 mln. papildomų vietų mokyklose afrikiečių vaikams iki 2010 m., kai Pietų Afrikos Respublikoje įvyks Pasaulio futbolo čempionatas.
Šiaip ar taip, nesunku nuspėti, kur klaidžiojo prancūzų vadovo mintys. Regis, nėra kitos išeities – tik sekti jų netoli vedančiais pėdsakais.
Taigi Carla Bruni-Sarkozy nepasitenkino vien tik savo santūrios, tačiau kerinčios šypsenos demonstravimu. Ketvirtadienį ji dalyvavo labdaros tikslams Londone surengtuose pietuose, kurių metu dalinosi naujais įspūdžiais.
„Viskas – taip netikėta, - sakė pirmoji prancūzų dama laikraščiui „The Guardian“. – Atrodo, taip neseniai brązginau savo gitara. Tada netikėtai sutikau Nicolas. O štai dabar susipažinau ir su karaliene!“
Išties Carla Bruni-Sarkozy neturėjo daug laiko pasiruošti savo dabartiniam vaidmeniui – su Nicolas ji susipažino prieš šešis mėnesius, o jų bendras vedybinis gyvenimas netrunka net šešiasdešimt dienų. Taigi Carla stengiasi pritapti pamažu, priešingai nei, pavyzdžiui, Danièle Mitterrand ir Bernadette Chirac, kurios net kelis dešimtmečius galėjo pratintis prie minties, jog jų vyrai vieną dieną taps šalies vadovais, ir ruoštis Prancūzijos pirmosios damos vaidmeniui. O štai Nicolas žmonai tenka improvizuoti, nes šio vaidmens per naktį neišmoksi. Bet gal taip – tik dar įdomiau?
Šiaip ar taip, tereikia išgirsti Carlos, angliškus žodžius tariančios su seksualiu akcentu, ramų, šiek tiek vaikiškai prislopintą bei prikimusį balsą – ir anksčiau minėtas kerštas staiga kažkur išgaruoja. Nesutarimų nekyla ir tarp sutuoktinių, nebijančių romantiškai susikibti už rankų ir žvelgiančių vienas į kitą dar ankstyvos meilės kupinu žvilgsniu, dėl dėmesio stokos ar pertekliaus.
Tačiau tik laikas parodys, kuo Carla taps Prancūzijos prezidentui – tik gražiu trofėjumi ar tikra įkvėpimo mūza.