„Sužinojusi, jog manęs neapgavai ir atvažiuoji, redakcijoje garsiai sušukau: „Valio čigonų taborui!“ – šypteliu iš tokios mano reakcijos besikvatojančiam atlikėjui, nepaisant vėsoko oro prasisegusiam odinę striukę, iš po kurios kyšo marškiniai ir... plaukuota krūtinė, švytinti auksiniais papuošalais, rašo dienraštis „L.T.“
Paklaustas, kodėl atvažiavo su taksi, o ne su kokia pagyvenusia gerbėja, jis tarsteli: „Su taksi greičiau.“
Radži užsisako vaisinės arbatos su citrina ir pokalbis su bene žymiausiu žmogumi Lietuvoje prasideda.
– Jeigu prisimintum save prieš trejus metus ir dabar... Ar tie du Radži skirtingi?
– Daug kas pasikeitė. Dabar pažįstu daugybę žmonių, nuolat kur nors dalyvauju. O charakterio bruožai išliko tie patys. Savęs kito atlikėjo vietoje neįsivaizduoju, būsiu dainininkas Radži. Gal daugiau Stasio Povilaičio link. Tokį stiliuką dainuosiu.
– Tarėmės susitikti „Akropolyje“, bet persigalvojai, nes ten daug žmonių. Tave vargina populiarumas?
– Gal truputėlį vargina žvilgsniai ar prašymai nusifotografuoti. Man nesunku, aišku, bet atsibosta kartais. Tačiau eidamas į visa tai puikiai žinojau, kas manęs laukia. Ypač kai lietuviams viskas rūpi...
- Koks tas žvaigždės gyvenimas? Pusryčiams geri prancūzišką šampaną ir užsikandi austrėmis?
- Pasapnuosime ir praeis. Valgau kaip ir visi normalūs žmonės - kiaušinius ir sumuštinius.
- Ar turi mėgstama dizainerį?
- Pats sau dizaineris. Nesivaikau vardų ir pavadinimų. Man nerūpi. Smagu turėti tokį drabužį, bet jei nėra, tai ir nereikia.
- Apatinių prabangių irgi neperki?
- Ne, perku paprastus. Iš parduotuvės arba turgaus. Mano visi apdarai iš dėvėtų rūbų parduotuvių. Galėčiau nusipirkti naują, bet kam to reikia? Esu Vandenis, apsivelku, galiu tą patį drabužį dešimt metų nešioti. (Rodo batus - red.).
Žiūrėk, globėja pyksta, kad mano batai suplyšę, bet man patogu. Svarbiausia švara ir tvarka. Kai dėvi „Dolce&Gabbana“ ir smirdi kilkėmis, yra ne lygis. Vieni perka viską brangų ir atrodo kaip papūgos iš cirko, o kiti rengiasi dėvėtais rūbais ir atrodo kaip žvaigždės.